Sekmadienis, 15 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Žmonės

J. Vaiškūnas. Jonas Trinkūnas – Romuvos ąžuolas: tarp ištakų ir ateities (nuotraukos)

Sausio 20-oji –10 metų be Romuvos Krivio Jono Trinkūno

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2020-01-20 14:44:11
2
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Prieš 6 metus sausio 20 d. (šiandien 2024-aisiais – jau prieš 10-metį) mirė Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkas, etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas, Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Jaunius Trinkūnas (1939-2014). Ta proga skelbiame Jono Vaiškūno pranešimą skaitytą 2019-10-19 d. J. Trinkūno atminimui skirtoje konferencijoje „Romuvos Ažuolas“ .

Šiandien prisimename lietuvių tautos dvasinio kelio tesėją  – Romuvos ąžuolą Joną-Jaunių  Trinkūną (1939-2014).

Amžinai žaliuojančio Romuvos ąžuolo, Amžinosios Romuvos ugnies ir jos kūrėjo Krivio vaizdiniai XX amžiaus antroje pusėje ir XXI amžiaus pradžioje mums pasireiškė įsikūniję Trinkūno asmenybėje.

Neatsitiktinai, nes gimtosios kalbos šaknų išminties dėka žinome, kad vardas Trinkūnas yra vienas iš Perkūno vardų perteikiantis ne tik Dieviškosios šviesos žybsnio – per dangų į žemę – skleidžiamą garsą ir galią, bet ir menantis Dangų su Žeme jungiančio mitinio ąžuolo kūną.

Žr. „Lietuvių kalbos žodynas“ (LKŽ):

trinkū̃nas, -ė smob. (2) kas trinka, bilda: Cit, pamaži, trinkūneli, kad tetušis nejustų LTR.  
^ Kad taũ trinkū̃nas (perkūnas)! Ds.
1 trinkùtis sm. (2) NdŽ euf. perkūnas: Raubio nėr, nuspyrė trinkutis braškutis TDrVI165 (Klovainiai, Pakruojo r.).

Kita vertus – trinka, kaladė, blukis – rąstigalio storgalis (dažnai ąžuolo), naudojamas kam pasidėti, įtvirtinti, kaip pamatas, pagrindas suteikiantis galią trenkti, kalti ir skelti ir tuo menantis paties Perkūno galios įnagio – kirvio – trenksmą.

Ir vėl LKŽ:

tri̇̀nka sf. (1) K, Š, FrnW
1. /.../  nupjautas rąsto galas (ppr. pasidėti kam kapojant, kam uždėti, įtvirtinti ir pan.): Ant tri̇̀nkos padėjęs mėsą, medžius kapok J. Tri̇̀nka, tri̇̀nkos, ant kurių stato bačkas I. Tri̇̀nka jau visiškai suskilo, nebėra ant ko malkų kapoti Žgč. Ant šitos tri̇̀nkos mietus gerai tašyti Dr. Šakoms kapoti geriau aukštesnė tri̇̀nka Kl. Ąžuolinės tri̇̀nkos geresnės už eglines Sd. Atsiritino tokią tri̇̀nką, daba ka skels, ka skels! Sd. Padės tri̇̀nką, įneš kirvį, nu i padeda tą sūrį kirsti Plt. Kirvis tri̇̀nko[je] įkirstas y[ra] Sd. Pasidėjęs ant tri̇̀nkos i tašo tą mietą Brs. Senasis uošvis, ką tik kapojęs virbus, meta kirvį, atsisėda ant trinkos ir palieka išsižiojęs I.Simon. Kapok ant trinkãlės pasidėjęs Ms. Bepigu višta pjauti: galvą ant tri̇̀nkos padėjai, kirviu činkt – ir po visko NmŽ. Tokiam rupūžei galvą kaip vištai ant tri̇̀nkos nukirsti, i tiek! Šv. Buvo ąžuolo trinki̇̀kės pasisėsti Jdr. Kur svočiutė atsisės, tę suolelis subraškės, tę trinkẽlė sudrebės JV769. Susirietęs ant trinkos, drebėdamas, panėši jis į pilką paukštį, sugautą ir išgąsdintą Pč. [Kalvėje] netoli žaizdro yra didžiulė ąžuolinė trinka su priekalu MLTEII33. Pri svirties galo tri̇̀nka tiek sunkumo, kaip viedras vandens End. Tri̇̀nką kaip įleidžia [ežeran], nu tai tokia kaip ir vituška – pritaisytos kartys, tai paemi už galų, ir eina teip ratą aplink [bobą sukant] Kp. Dažniausiai [žibinčių] sudarė trinkoje įtvirtinta kilnojama lazda su geležinėmis žnyplėmis viršuje balanai įkišti LTEXII517. Pririšo po tam pry ano balto rūbo dides kalades, arba trinkas, dėl kurių eidamas Jėzusas… parpuolė ŽCh96. [Vyrai] ąžuolines trinkas vadalojo S.Dauk. Pradėjo su trinkomis mušti par staibius piktadėjų M.Valanč. Džinkt – ir parskėliau trinkalę Plt.  

Tuo būdu vardažodis Trinkūnas perteikia mums Šventojo medžio (etnologų vadinamo Pasaulio medžiu) ir su juo susijusio Pasaulio Darnos atkūrimo (etnologų vadinamo Pagrindiniu mitu) vaizdinį.

Jonas Trinkūnas | R. Ambrazevičiaus nuotr.
Jonas Trinkūnas | R. Ambrazevičiaus nuotr.

Baltų pasaulėžiūroje, kaip ir kitų pasaulio tautų senosiose pažiūrose medžiui teikiama ypatinga simbolinė religinė prasmė. Norint perprasti medžio vaizdinio sureikšminimo priežastį verta prisiminti pačios religijos esmę. Lotyniškas žodis religio sietinas su žodžiu religare – vėl surišti sujungti. Taigi religija – tai pasaulėžiūrinė sistema, kuria siekiama sujungti šiaip jau savaime linkusius išsiskaidyti ir trūkinėti mūsų tarpusavio žmogiškuosius ryšius, mūsų ryšius su praeitimi ir ateitimi, su protėviais ir gamta, ryšius tarp įvairialypių mūsų žinių apie Pasaulį ir kartu mūsų pačių ryšius su Visata.

Medis, kaip reta, pačiu savo pavidalu yra vaizdžiu ir parankiu ryšių, jungties perteikėju, vadinasi, ir religijos esmės įkūnytoju. Nesuskaičiuojami medžio lapai susiję su medžio šakomis, smulkios šakelės apsijungia į stambesnes šakas, šios savo ruožtu jungiasi su kamienu, kamienas veda į šaknis…

Medžio šakotumas tampa vaizdžiu Pasaulio pažinimo būdo vaizdiniu, išraiškingai parodančiu mūsų pažinimo kelius. Per savo šakas ir šaknis vesdamas mūsų mintis nuo atskiro prie bendro, nuo įvairovės prie vienovės Pasaulio medis pasireiškia kaip pažinimo medis.

Medžio stiebimasis iš Žemės į Dangų mums primena, kad gyvybė užgimsta Dangaus ir Žemės jungtyje. Šakomis iš Dangaus gerdamas Dieviškąją šviesą, o šaknimis iš Žemės siurbdamas gyvybės syvus, Pasaulio medis mums taip pat pasireiškia kaip  gyvybės medis. 

Kuomet medžio vaizdinį pasitelkiame siekdami pažinti savo kilmę – kelmą, jį įvardijame – genealoginiu medžiu.

Medžio išvaizdos virsmai tiesiogiai paklūstantys Saulės kelio kaitai padange, tai yra – metų laikams, labai vaizdžiai perteikia laiko bėgsmą, tuo būdu, greta astronominio, cikliniu dangaus šviesulių judėjimu grindžiamo kalendoriaus, medis suteikia galimybę turėti  augalinį, fenologinį laiko matą (laiko medis). 

Iškalbingi medžio laiko ženklai  – nuo juodų ir plikų apledėjusių, giliai glūdinčią gyvastį saugančių medžio šakų, iki galingo pavasarinio pumpurų sprogimo.

Nuo baltųjų gegužės žiedų iki šakas ligi žemės lenkiančių vaisių, nuo brandaus jų bumbsėjimo ant tėviškės sodo žolės, iki auksinių lapų – bobų vasaros, nuo lapkritinio jų skriejimo ir sukimosi rudenio vėjų sūkuriuose iki vėl šakas sukaustančio gruodo…

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dažnai mūsų tautos prigimtinė pasaulėžiūra, kurios ištakos skendi tirštose praeities miglose, vertinama kaip prarastas ir jau neatkuriamas, arba tiksliau – neatkuriamai sunaikintas, nutrauktas paprotys kurio jau neįmanoma perimti ir tęsti nūdienoje.

Tokius teiginius ir vertinimus, tariamus su panieka ir pranašumo jausmu, girdime iš savo priešų. Suprask – jūsų tikėjimas seniai nugalėtas ir sunaikintas, jūs negalite jo atkurti nebent iš naujo išsigalvotumėte…

Tokie kalbėtojai neturi drąsos atvirai prasitarti apie savo tikruosius ketinimus: „jūs niekada neatkursite to ką mūsų pirmtakai ir bendražygiai šimtmečiais griovė ir naikino, o jei kas dar užsiliko – naikinti pabaigsime mes“.

Tūkstantmetę religinę patirtį atstovaujančios biblijinės tautos pasaulėžiūros nešėjai Baltijos pakrantėje susidūrę su nelygstamai senesnės prigimtinės-gamtinės religijos puoselėtojais, manėsi įveikę juos savo politinio krikšto ritualu.

Kelis šimtus metų ginklu besipriešinusi  mūsų diduomenė politinio išskaičiavimo dėlei galiausiai pasidavė prievarta brukamo svetimo tikėjimo nešėjų valiai. Senosios baltų religijos buvo oficialiai atsižadėta. Tačiau, Algirdo Patacko žodžiais tariant – mūsų tautos butšakniai ir toliau kliovėsi protėvių pasaulėžiūrą, tikėjimu ir apeigomis. 

Iš tautos sąmonės per prievartą ir kraują išplėšti dvasios turtai niekur nedingo – jie tartum oro balionai su priespaudos svarsčiais buvo panirę į mūsų nesąmonybės gelmes, iš kurių susidarius palankioms aplinkybėms galų gale su didžiausia galia vėl iškilo, įgalindami mus didiems siekiams ir žygiams.

  • Jie bandė užgrobti ir pasisavinti mūsų šventąją Žemę o mus padaryti savo vergais | Bet Mes apgynėme savo Tėvynę ir atkūrėme jos nepriklausomybę.
  • Jie iškirto ąžuolus ir užgesino Amžinąją ugnį | Bet mūsų Ąžuolai ataugo, ir Mes atkūrėme Amžinąją ugnį.
  • Jie tyčiojosi iš mūsų Dievų, draudė tarti jų vardus, gerbti juos | Bet Mes nepamiršome savo Dievų, vėl tariame Jų vardus ir juntame Jų dieviškąsias galias.
  • Jie negalėjo sudeginti mūsų knygų ir sunaikinti jose įrašytų mūsų Tautos patirčių, todėl visomis išgalėmis plėšė mūsų širdį ir protą – gimtąją kalbą | Bet Mes išsaugojome savo protėvių kalbą o per ją ir prigimtinę pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą.
  • Jie tebesako, kad mūsų nėra, kad mes negalime atgimti, perimti ir toliau puoselėti savo protėvių dvasinio paveldo | Bet mes atgimėme, mes esame, mes perėmėme ir perduodame savo protėvių pasaulėžiūrą savo vaikams ir anūkams.

Kiekviena upė turi ištakas, kiekvienas medis – šaknis. Jos nėra praeitis. Medžio šaknys, šakos ir vaisiai kaip ir upės ištakos – yra dabar. Be šaknų – nėra vaisių, be ištakų – upės srovės. Šaknų ir ištakų vaizdiniai liudija vienalaikę visumos būtį.

Gyvas ąžuolas kaupdamas Žemės bei Dangaus galias – barsto giles. Mirdamas jis virsta trinka –  ilgai kauptų Dangaus galių įsikūnijimu.

Ir ateina Milžinas, kad savo protėvių Žemėje Tamsos galių apniktiems lietuviams vėl išskeltų Dievo kibirkštį, kad atkurtų blėstančią Amžinąją ugnį po amžinai žaliuojančiuoju baltų Romuvos ąžuolu sugražindamas mums akių šviesą nusavintą grėsmingo tamsos valdovo.

Tai – Jonas Trinkūnas.

Dabar ši Ugnis dega čia – mūsų širdyse ir mes pasiruošę jos galią perduoti mūsų vaikams ir anūkams.

jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr13-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr15-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr1-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr2-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr3-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr6-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr14-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr4-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr8-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr9-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr10-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr11-2400
jore-2016-r-ambrazeviciaus-nuotr12-2400
Jonas-Trinkunas-2008-j-vaiskuno-nuotr-2400
trinkuno-gimtadienis-j-vaiskuno-nuotr-2009-2-2400
trinkuno-gimtadienis-j-vaiskuno-nuotr-2009-2400
P1030809b-2400
P1030811b-2400

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video)
  2. Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
  3. Susitikime aptarti Lietuvos Romuvos ateities planai ir nūdienos gairės (video)
  4. Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video)
  5. J.Trinkūnas. Romuvos kelias
  6. Vilniuje pagerbtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas (nuotraukos, video)
  7. J. Trinkūnas: Mane išaugino močiutės (video) (I)
  8. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  9. Vilniaus Gedimino kalne įšventinta Lietuvos Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos, video)
  10. Lietuvos Romuvos Krive išrinkta Inija Trinkūnienė (video, nuotraukos)
  11. Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos)
  12. Vilniuje bus paminėtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas
  13. Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei Indijos universitetas suteikė garbės daktarės vardą (nuotraukos)
  14. Romuvos Krivė I. Trinkūnienė: Motinos Žemės šauksmas vienija skirtingų tikėjimų žmones (video, nuotraukos)
  15. J. Trinkūnas. Eugenija Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti kur mūsų šaknys

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Žemyna says:
    5 metai ago

    Va taip: per visokius SS, per jo ginamas „TM”, per chamų litofcų skriaudžiamus VT ir jo sekėjus, nėra nei laiko, nei jėgų skirti laiko tiems straipsniams ir temoms, kur širdžiai malonios, kur tavo žinias papildo!
    Ačiū Alkui, kad priminė. Gal bent vienai dienai pavyks užsimerkti ir nepastebėti, ką dar mūsų profesionalai pridirbo…

    Atsakyti
  2. Rimgaudas says:
    5 metai ago

    Laikas bėga, skuba metai – štai ir vėl Nauji
    Ir mes žinom: Nauji metai dar bus geresni.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ukrainos kariai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Prasidėjo blogio ašies ardymas

2025 06 15
Aniulio šaltinis | lgt.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Kaip stebima požeminio vandens būklė Lietuvoje

2025 06 14
Gidas pirkėjui: kaip išsirinkti maistą su mažiau cukraus | vmvt.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Gidas pirkėjui: kaip išsirinkti maistą su mažiau cukraus

2025 06 14
Pinigai
Gamta ir žmogus

Tyrimas atskleidė, kam dažniausiai aukoja lietuviai

2025 06 14
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė | Paveldo komisijos nuotr.
Kultūra

Paveldo komisija Vilniaus apskrityje: trys savivaldybės – skirtingi veidai

2025 06 14
Vidzgirio miškas | vmu.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Parengta atmintinė apie dažniausias klaidas rengiant vidinės miškotvarkos projektus 

2025 06 14
Vyriausybė suteikė septynis nacionalinio rėmėjo vardus | lrkm.lrv.lt nuotr.
Kultūra

Vyriausybė suteikė septynis nacionalinio rėmėjo vardus

2025 06 14
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.
Mokslas

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Prasidėjo blogio ašies ardymas
  • Kažin apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Tomas Jakutis apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Naivus klausimas apie Prasidėjo blogio ašies ardymas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prasidėjo blogio ašies ardymas
  • Išmaniai naudojant elektros prietaisus, pavyks sutaupyti
  • Gyventojų prašymai, dėl kurių vėluoja siuntos
  • Ką apie asmenybę pasakoja ledų pasirinkimas?

Kiti Straipsniai

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

2025 06 08
Homoseksualizacija | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?

2025 06 02
Zigmas Vaišvila | alkas.lt koliažas

Z. Vaišvila. VRK sprendimas atsisakyti registruoti referendumą ginantį piliečių nekilnojamąjį turtą apskųstas teismui

2025 05 29
Mildos šventė Veršvų piliakalnyje

Veršvų piliakalnyje atšvęsta lietuvių meilės deivės Mildos diena

2025 05 20
Derybos?

J. Vaiškūnas. Stambulo derybos: politiniai burtažodžiai plėšrūnų elgesio nekeičia

2025 05 17
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Gegužės danguje – Jupiteris, Aušrinė bei… nelaukti reginiai

2025 05 12
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. Kam naudingas KGB bendradarbių sąrašų įslaptinimas: Lietuvos valstybei ar Kremliui?

2025 05 11
Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

2025 05 09
Jorė 2025

Nuvilnijo pavasario žalumos ir baltiškos dvasios atgimimo banga: 29-oji Jorė Kulionyse

2025 05 07
Juozas Dapšauskas

J. Dapšauskas. Ar popiežius paragins Lietuvoje Bažnyčią atsisakyti privilegijų?

2025 05 06

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Prasidėjo blogio ašies ardymas
  • Kažin apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Tomas Jakutis apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Naivus klausimas apie Prasidėjo blogio ašies ardymas
  • +++ apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lt. Gen. Arvydas Pocius. Vikipedija nuotr.

Buvęs kariuomenės vadas tapo Klaipėdos konservatorių pirmininku

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai