Pirmadienis, 8 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

J.Trinkūnas. Aistuva

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
2014 01 22 11:58
4
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Gyvenimas – tai galimybė busti. Mes atsibundame lietuviais, nes būties prasmė reiškiasi pavidalais ir atskirybe. Tik mirtis gali panaikinti atskirybę. Tačiau mirtis yra tik gyvybės vingis. Gyvybė yra amžina. Mūsų tauta taip pat amžina.

Aistuva – tai milžiniška šalis: gali eiti devynis kartus po tris dienas ir naktis per ošiančius miškus, neprieisi krašto.  Tyvuliuoja  ežerai tarpumiškėse, plaukia susimąsčiusios upės, žaliuoja laukai, vilnija  javai. Dunkso piliakalniai, šviečia svetingos pilys. Prieik arčiau gardo, pilies, šventyklos. Štai   – saule spinduliuojantieji ženklai,  kyla amžinosios ugnies dūmelis, rymo vaidilos. Ūžia milžiniški ąžuolai – tai šventos girios. Pabelsk į duris, nebijok, tave priims su džiaugsmu. Šita žemė nežino blogų žmonių.

Visa, ką mes regime, yra šventa, tai sruvena amžina gyvybė, rusena  šventa pasaulio ugnis.    Visas dangus švyti  dievo Skaidra, gyvybę nuolat žadina dangaus  deivės ir dievai Saulelė, Mėnulaitis, Aušrinė, Vakarinė. Mes džiaugiamės Jumis, mes šloviname Jus. Šventoji Gabija nuolat su mumis, nuolat rusena, dieną ir naktį.

Mes žinome daug ką, nes mūsų giminės – tai medžiai, žolės, paukščiai, žvėrys. Jie nieko nuo mūsų neslepia. Miškas – tai mūsų namai.

Mes mokame tūkstančius dainų. Tai giesmės mūsų deivėms ir dievams, mūsų protėviams, tėveliams – motinėlėms, sesutėms – broleliams. Mes dainuojame kaip paukšteliai čiulba. To mus išmokė tėveliai. Kaip giria ošia, skamba kanklės, ulba rageliai.

Nėra geresnių žemdirbių už mus, mes mylime žemę, o Ji – mus. Garbė Motinai Žemynai. Pilni mūsų aruodai, užtenka svečiams ir kaimynams. Mūsų gausios  bandos ganosi paupiais.

Sukasi pagiry sauliniai šokėjų rateliai, sukasi kaip dangus ir pasaulis, skamba aidi kanklės. Plasta margi  audiniai, skamba spindi papuošalai.

Tariasi sueigoje seniūnai, garbingi žilagalviai. Tik visų sutarimas lemia sprendimus. Taip tariasi ir kaimyninės giminės ir žemės.

Mes viską turėjome, viską žinojome ir mokėjome, buvome laimingi.

Tačiau pradėjo rodytis ženklai ir perspėjimai. Jie skelbė pavojų.

Sunkiai skaudžiai griaudėjo Perkūnas, temo Saulelė ir Mėnulis, pagiriais ir piliakalnių papėdėmis slankiojo juodi šešėliai. Protėvių balsai per sapnus liepė sergėtis.

Iš pietų pasirodydavo keistų žmonių, tarsi elgetos, tarsi plėšikai. Pradžioje jie apsigyvendavo netoli pilių, prie gyvenviečių – salų, t.y. pasalose. Ateidavo ir visai juodai apsivilkę žmonės, sako, nuo Konstantinopolio. Buvo pasakojama apie tolimuosius pietų žemių gaisrus, karus, siaubimą. Naujojo dievo vergai žygiavo pasalūniškai į Šiaurę, Rytus ir Vakarus.

Skubiai rinkosi lietuvių krivulės, vyčiai šuoliavo po kaimynus, berneliai lavinosi kovoti, kilo įtvirtinimų sienos, degė kuoruose pavojaus ženklai. Veltui.

Negailestinga ugnis naikino šventąsias pilis. Likę gyvi vaidilos ir kariai  traukėsi pas dar nepaliestus kaimynus, kiti slapstėsi tamsiose giriose, treti silpnesnieji nulenkė galvas atėjūnų malonei, tarnavo jiems, perteikdami jiems savo žinias ir sugebėjimus, tikėdamiesi dar atgauti prarastą gyvenimą. Tačiau juodieji ateiviai žinojo savo darbą. Tik nuošaliose giriose dar ilgą laiką aidėjo šventųjų giesmių aidai. Tik žilagalviai mirė ir merdėjo slaptose lūšnelėse.

Taip tirpo ir nyko mūsų Didžioji Tėvynė. Dalis žmonių traukė į laisvąjį pajūrį, kur dar ruseno šventoji Ugnis, ir kilo virš ąžuolynų dar saugios pilys. Tačiau giesmės darėsi vis liūdnesnės, prisiminimai apie protėvių žemę vis gailesni.

Bet dar spinduliavo pakelės saulutės, stovėjo stogastulpiai – gyvybės medžiai, dar laisvas buvo aistis,  šnarėjo dar žaltys apie amžinąją gyvybę. Ąžuolai dar žadino dvasios stiprybę. O apsupties žiedas vis siaurėjo. Pasidarėme kariais, nes trauktis nebebuvo kur. Juodieji naujojo mokslo skelbėjai darbavosi be atvangos. Juk liko tik ši vienintelė pagoniška sala, kurią būtinai reikėjo užimti. Tuomet jau būtų pilnutinė pergalė. Tačiau kaip tik į šią salą susirinko atkakliausieji šventosios Ugnies gynėjai. Romuvoje nuolat degė aukuro ugnis. Budėjo Krivis ir vaidilos. Visų viltis buvo  dievas Perkūnas, jo buvo labiausiai šaukiamasi. Skriauda ir melas turi būti nubausti. Perkūno žaibo trenksmas drebino laisvą žemę ir teikė teisingumo viltį. Viskas buvo skirta kovai, po Perkūno vėliava drąsūs karių būriai ne tik apgindavo pasienius, bet nusiaubdavo tolimas priešo žemes. Bet Kristaus vardan žuvo viena gentis po kitos.

Krivulių – sueigų  jau nepakako, reikėjo griežtos žiaurios vienvaldystės, kaip jau buvo priimta kitur Europoje.Tam ryžosi Mindaugas, bet laisvieji kariai nenorėjo skirtis su senąją laisve. O apsiausties žiedas siaurėjo. Jau ir Lietuvoje atsirado vienvaldiškas dvaras, kuriame ėmė rodytis juodieji ateiviai, regzdami savo pinkles.

Paskutinis laisvosios Lietuvos valdovas buvo Kęstutis. Jis buvo lietuvis, ištikimas šventajai Ugniai ir saulininkų tikybai. Šventaragio slėnyje liūdnai liepsnojo ant karališko laužo jo palaikai. Jis keliavo į amžinąją tėvų šalį, dievop pas protėvius. Verkė Krivis ir vaidilos, nes tai buvo artėjančios tamsios nakties prieblanda.

Ir štai – pajungta paskutinė šalis. Vieni buvo priversti privilegijomis, turtais, kiti grasinimais ir prievarta. Įsigalėjo baudžiava – lietuviams vergija. Diduomenė pradėjo dvasinės vergijos ir savo tautos išdavimo kelią. Ateiviai mokė, jog reikia atsisakyti savo tėvų kalbos, tėvų papročių, o labiausiai atsisakyti tėvų tikėjimo.

Mūsų žemę, kalbą, dainą, papročius ir senąjį tikėjimą išlaikė paprasti kaimo žmonės. O kai jau XIX a. ir ši tautos atspara ėmė silpnėti, ėmė keltis šviesuoliai, tokie kaip Simanas Daukantas. Atgimimo ir „Aušros“ lietuvių  karta jau aiškiai suprato, jog reikia prikelti ir senąjį protėvių tikėjimą. „Aušra“ – tai buvo pirmas naujųjų laikų spindulys. Basanavičius, Vištelis, Vydūnas įpūtė vos rusenančią tautos šventą aukuro ugnį. Čiurlionis nušvito mūsų tautos kūrybine dvasia. Vydūnas suspindėjo tėvų mokslo išmintimi.

Tai vis ta pati gyvybė, tautos gyvybė, kuri rodės mirštanti kartu su Kęstučiu. Ji amžinai rusena. Kartais suliepsnodama ryškiomis liepsnomis. Regėkime tą gyvybę, juskime ją, gaivinkime ją.

1967 metai

Rašinys iš leidinio Baltų religija šiandien, Vilnius: Senovės baltų religinė bendrija, 2011. – 44 p.: iliustr.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Trinkūnas. Mintys žiemos saulėgrįžoje
  2. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  3. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  4. J. Trinkūnas. Pilėnai su mumis
  5. J. Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse
  6. J. Trinkūnas. Knyga, kurią lietuviai turėtų perskaityti pirmiausia
  7. Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video)
  8. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
  9. Rasos šventės kelias (audio)
  10. I.Šatkauskas. Įspūdžiai iš Europos etninių religijų kongreso Odensėje
  11. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  12. Baltų Krivūlė ir Žemaičių vienybės diena Kražiuose pažymėta 10-čia atgimimo ir bendradarbiavimo ženklų (nuotraukos, video)
  13. V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas?
  14. V. Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams
  15. Rytų Žemaitijoje Romuva dalinosi patirtimi apie prasmingą gyvenimą gimtoje žemėje
  16. V.V.Landsbergis. Girių žmonės
  17. V. Ališauskas: Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo
  18. Ketvirtadienio Perkūnkalbė
  19. Krivis Jaunius: Velykos – Vėlių ir Visų Dievų šventė (audio)
  20. Anglijos lietuvių Romuva kviečia į Rasos šventę Londone
  21. Bus paminėtos Krivio įšventimo metinės
  22. Alytiškiai gaivina senąją baltų kultūrą
  23. Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ baltų kultūrą pristatys JAV
  24. Į tarptautinę vaikų folkloro šventę „Baltų raštai“ sugužės pusė tūkstančio dalyvių
  25. „Kūlgrinda“ rengia naują kompaktinę plokštelę – „Giesmės Žemynai“ (audio)

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Iš miškų says:
    10 m. ago

    tebūnie darna…

    Atsakyti
  2. Vilmantas Rutkauskas says:
    10 m. ago

    Puikūs žodžiai prisiminti, kad dabartiniame
    supusžydkrikščionintame lietuviškume belikęs Baltiškumas kybo ant plauko, tačiau, anot Gintaro Beresnevičiaus, tveria, kaip ir visi tikri dalykai.

    Gintaras Beresnevičius labai gerbė Romuvą.

    Atsakyti
  3. savas says:
    10 m. ago

    Ar ne puiki mūsų kalba,ji liejasi ir gaivina lyg šaltinis trokštančiam šiame sumaterialėjusiam pasaulį.

    Atsakyti
  4. Atgalinis pranešimas: Gyvenimas – tai galimybė busti (J.Trinkūnas) | Svajukės erdvė

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jonas Vaiškūnas prie atrasto dubenuoto akmens | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt

Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva

2021 03 06
Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

2021 03 03
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

2021 02 16
Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Z. Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia

2021 02 16
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
Miriadna.com nuotr.

Miško medžių genetinis fondas: numatyti pagrindiniai darbai jam saugoti ir naudoti

2021 02 15
I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

I. Trinkūnienė. Susijunkime Perkūno ugnimi (video)

2021 02 01
Gamtos mėgėjams keliones į mišką patariama atidėti

Gamtos mėgėjams keliones į mišką patariama atidėti

2021 01 29
Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

Netekome Lietuvos laisvės gynėjo, Romuvos vaidilos Eugenijaus Martinkaus

2021 01 24
Rodyti daugiau

Naujienos

kompiuteris | pixabay.org nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“ primena apie įmokas dirbantiems savarankiškai

2021 03 08
Netekome garsaus astronomo Algimanto Ažusienio
Lietuvoje

Netekome garsaus astronomo Algimanto Ažusienio

2021 03 08
Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)
Kultūra

Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)

2021 03 08
LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis
Istorija

LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis

2021 03 08
Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

VMVT: pažeidimų prekybos nedaug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavima

2021 03 07
Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo
Lietuvoje

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo

2021 03 07
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai

2021 03 07
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Istorija

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

2021 03 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Aidas apie A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai
  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Svajonė apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Gal pravers apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Sodra“ primena apie įmokas dirbantiems savarankiškai
  • Netekome garsaus astronomo Algimanto Ažusienio
  • Lietuvos kūrėjai prašo įdarbinti jų kūrybą (video)
  • LXVI Vilniaus aukcionas budins meno rinką ir itin retomis meninėmis staigmenomis

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1247; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 967; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 633; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 525; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva

by daiva
2021 03 06
8
Jonas Vaiškūnas prie atrasto dubenuoto akmens | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt

Sveikinimas Jonui Vaiškūnui – Romuvos vaidilai Perkūno galybė sprogsta iš tavo lūpų – kaip Jorės pumpurai! Tavo vaiskūs žodžiai kaip...

Skaityti toliau

Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

by Kristina Aleknaitė
2021 03 03
5
Dovana Vilniui – beveik 500 medžių

Žaliausio miesto Europoje vardą turintis Vilnius netrukus taps dar žalesnis – greitu metu sostinės gyventojų pamėgtose vietose bus pasodinta beveik...

Skaityti toliau

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
0
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Vasario 24 d. poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui (1941–1974) būtų sukakę 80 metų. „Šuolis per bedugnę – būtin ir nebūtin....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Aidas apie A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai
  • Svajonė apie Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Svajonė apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Gal pravers apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Astra Zeneka apie Interneto laisvė: kada ir kaip ji gali būti suvaržyta? (Pasaulinė ir Lietuvos padėtis)
Kitas straipsnis
Saawinternational.org nuotr.

Po penkerių metų Vokietijoje vėl nustatytas galvijų kempinligės atvejis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai