JAV prezidento Donaldo Trampo administracijos spaudimas sukėlė diplomatinį ginčą dėl spalio 7–8 dienomis Vilniuje vykstančios tarptautinės kovos su dezinformacija konferencijos „#Disinfo2026“. Lietuva, Kanada ir Europos Sąjungos diplomatinė tarnyba pasitraukė iš oficialių renginio rėmėjų gretų, tačiau tai nereiškia, kad visų jų atstovai paliko konferenciją. Prancūzija paramos neatsisakė.
Apie Vašingtono spaudimą, remdamiesi diplomatiniais dokumentais ir pareigūnų liudijimais, pranešė „Reuters“, „The Guardian“ ir „Politico“. Ginčą sukėlė renginio dienotvarkėje numatyta diskusija apie galimą Jungtinių Valstijų informacinį poveikį Europai.
Konferenciją viešbutyje „Radisson Blu Lietuva“ surengė Briuselyje veikianti nepriklausoma organizacija „EU DisinfoLab“. Joje dalyvauja dezinformacijos tyrėjai, žurnalistai, visuomeninių organizacijų ir valstybės institucijų atstovai.
Kodėl Vašingtonas susirūpino?
JAV administracijai užkliuvo diskusija „JAV kaip užsienio informacinio manipuliavimo grėsmė: pripažinti, prisitaikyti ir atremti“. Dalyviai ketino svarstyti, ar ir kaip JAV valdžios veiksmai gali paveikti Europos informacinę erdvę.
Santrumpa FIMI reiškia užsienio informacinį manipuliavimą ir kišimąsi (angl. Foreign Information Manipulation and Interference).
Ši sąvoka Europos institucijų dažnai vartojama kalbant apie Rusijos ir Kinijos veiksmus. Tačiau diskusijos apie JAV įtraukimas savaime nereiškia, kad visų trijų valstybių veikla vertinama kaip vienoda.
„Reuters“ duomenimis, JAV Valstybės departamento pareigūnai kelias dienas kreipėsi į Lietuvos, Kanados ir Prancūzijos atstovus, ragindami persvarstyti paramą renginiui.
„Politico“ pranešė apie diplomatinius nurodymus JAV ambasadoms perduoti Vašingtono nepritarimą tokiam konferencijos turiniui.
JAV Valstybės departamentas patvirtino nesutinkantis su šalies pristatymu kaip dezinformacijos grėsme. Vašingtono vertinimu, toks požiūris kenkia sąjungininkų bendradarbiavimui kovojant su priešiškų valstybių informacinėmis operacijomis.
Kas pasitraukė iš rėmėjų, o kas liko dalyvauti?
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir Kanados užsienio reikalų žinyba atsiribojo nuo oficialaus konferencijos rėmimo. Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) taip pat paprašė pašalinti savo ženklą iš renginio medžiagos. Anksčiau ant stendų išspausdinti šių institucijų ženklai buvo užklijuoti.
Tačiau svarbu atskirti rėmėjo vaidmens atsisakymą nuo dalyvavimo nutraukimo. Kanados ir EIVT atstovai toliau dalyvavo konferencijoje. Pasak „The Guardian“, Europos Sąjungos finansinė parama renginiui taip pat nebuvo visiškai nutraukta.
Prancūzija išlaikė oficialią paramą ir liko pagrindine viešai įvardijama renginio rėmėja. Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė nepriklausomų tyrėjų ir visuomeninių organizacijų svarbą kovojant su informaciniu manipuliavimu.
Nors JAV spaudimas Lietuvos ir Kanados institucijoms aprašytas remiantis diplomatiniu susirašinėjimu, neturima pakankamai duomenų tvirtinti, kad EIVT sprendimą tiesiogiai nulėmė analogiškas Vašingtono reikalavimas.
K. Budrys: rengėjai padarė „didelę nesąmonę“
Spalio 8-ąją LRT RADIJUI Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad jį nustebino JAV sugretinimas su Rusija ir Kinija. Ministro teigimu, šios valstybės kelia grėsmę Lietuvos saugumui, o Jungtinės Valstijos yra svarbi sąjungininkė.
„Aš pats buvau nustebęs ir šokiruotas, kad į vieną gretą dedamos valstybės, kurios visiškai nesuinteresuotos mūsų saugumu, kelia grėsmę – Rusija, Kinija – ir šalia įrašytos JAV“, – sakė ministras.
Pasak K. Budrio, konferencijos dienotvarkė neatitinka Lietuvos vertinimų ir nuostatų, todėl nuspręsta pasitraukti. Jis ragino neleisti, kad kova su dezinformacija virstų antiamerikietiška tema, silpninančia santykius su sąjungininkais.
„Organizatoriai iš didelio rašto išėjo iš krašto ir padarė didelę nesąmonę“, – pareiškė K. Budrys. Ministras taip pat tikino, kad Lietuva sprendimus priima savarankiškai.
Vis dėlto lieka klausimas, kodėl Lietuvos institucijos atsiribojo nuo renginio būtent po JAV diplomatinių veiksmų. Pats JAV pareigūnų kreipimasis į sąjungininkus yra dokumentuotas, tačiau vien laiko sutapimas neatskleidžia visų Lietuvos sprendimo motyvų.
Dienotvarkė buvo paskelbta prieš mėnesį
„EU DisinfoLab“ ginčą sukėlusią konferencijos dienotvarkę paskelbė dar rugsėjo 8 dieną. Tarp jos temų jau tuomet buvo nurodytas Jungtinių Valstijų, kaip galimos informacinio manipuliavimo grėsmės, vaidmuo.
Konferenciją spalio 7-ąją pradėjo Tarptautinio baudžiamojo teismo teisėjos Kimberli Prost (Kimberly Prost) pokalbis. JAV yra pritaikiusios jai sankcijas dėl teismo sprendimų, susijusių su galimų amerikiečių karių karo nusikaltimų Afganistane tyrimu. Teisėja kalbėjo apie sankcijų poveikį tarptautiniam teisingumui.
Ginčas dėl žodžio laisvės ir Lietuvos interesų
JAV žingsnius sukritikavo dalis nepriklausomų dezinformacijos tyrėjų. Jie atkreipė dėmesį į prieštaravimą tarp Vašingtono deklaruojamos žodžio laisvės svarbos ir pastangų paveikti sąjungininkų paramą renginiui, kurio dalyviai ketino kritiškai nagrinėti JAV veiksmus.
Kita vertus, oficiali valstybės institucija gali nuspręsti, kokius renginius remti ir kokių juose išsakytų požiūrių nepalaikyti. Ginčas kilo dėl to, kokį vaidmenį sprendimui turėjo išorinis spaudimas ir kokias ribas jis nustato nepriklausomiems tyrėjams.
Apie žodžio laisvės ribas ir dezinformacijos sampratą anksčiau diskutuota ir Lietuvoje. Kariuomenės specialistai taip pat yra atskleidę Rusijos propagandos pastangas supriešinti Europą ir JAV. Šių grėsmių vertinimas ir teisė kritikuoti sąjungininkų veiksmus nėra tas pats klausimas.
Diplomatinis ginčas kilo ir Lietuvai siekiant sustiprinti JAV karių buvimą šalyje. Spalio 6 dieną „Reuters“ pranešė, kad premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė Lietuvos pasirengimą finansuoti nuolatinės JAV karinės bazės įrengimą, jei Vašingtonas apsispręstų ją steigti. Tačiau nėra patvirtinta, kad šios derybos galėjo turėti įtakos sprendimui atsisakyti remti šią konferenciją.
Platesni JAV ir Europos nesutarimai dėl politinės įtakos bei žodžio laisvės taip pat rodo, kodėl šis klausimas sulaukia daug dėmesio abipus Atlanto.
Vilniaus konferencijos istorija parodė, kad JAV diplomatinis spaudimas gali paveikti net artimiausių sąjungininkų sprendimus. Lietuva ir Kanada atsisakė oficialiai remti konferenciją, o Europos Sąjungos diplomatinė tarnyba taip pat pasitraukė iš jos rėmėjų gretų.
Šie įvykiai kelia jau kitą, kur kas svarbesnį klausimą: ar valstybės, gindamos sąjungininkų politinius interesus, neima varžyti nepriklausomų tyrėjų teisės laisvai nagrinėti net ir galingiausioms valstybėms nepatogius klausimus?
Parengta pagal „Reuters“, „The Guardian“, „Politico“, „Tech Policy Press“, „EU DisinfoLab“ ir Lietuvos žiniasklaidos pranešimus.
,, ar valstybės, gindamos sąjungininkų politinius interesus, neima varžyti nepriklausomų tyrėjų teisės laisvai nagrinėti net ir galingiausioms valstybėms nepatogius klausimus?”
Eurokopunistų spec operacija prieš Trampo administraciją, kaip atsakas jos priekaištams ES cenzūros politikai. Panaudojant Lietuvos komunočekistinius kurmius.
pozicija.org/hegsethas-valo-pentagona-generolu-mazinimas-ir-smugis-woke-kariuomenei-tai-moralinis-smugis-ir-vilniaus-universitetui/
DEI Pentagone – panaikinta
Hegsetho administracija 2025 m. sausį įsteigė specialią darbo grupę „Restoring America’s Fighting Force“, kurios užduotis buvo panaikinti Pentagono įvairovės – DEI (Diversity, Equity and Inclusion) struktūras bei politiką.
Oficialiame Pentagono dokumente buvo nustatyta, kad karių skyrimas, paaukštinimas ir atranka turi būti grindžiami nuopelnais bei kariuomenės poreikiais, o ne lytimi, rase ar etnine kilme.
Hegsethas tai formulavo taip: „Esminis Gynybos departamento principas visada turi būti tas, kad į atsakingas pareigas būtų skiriami labiausiai kvalifikuoti asmenys.“
Darbo grupei taip pat buvo pavesta nutraukti veiklą struktūrų, susijusių su įvairovės, lygiateisiškumo ir įtraukties, kritine rasės teorija ir vadinamąja „gender“ ideologija. Pentagonas paskelbė, kad šių koncepcijų nebebus mokoma ir karinėse akademijose.
Pentagonas paskelbė, kad darbo grupė patikrino įvairovės, lygiateisiškumo ir įtraukties panaikinimą visame departamente.
DEI Pentagone – galas
Hegsethas teigė, kad yra panaikinamas įvairovės, lygiateisiškumo ir įtraukties turinys bei kvotos, o priėmimas į tarnybą, karių išlaikymas ir paaukštinimas turi priklausyti nuo rezultatų, o ne nuo nekintamų žmogaus savybių.
Hegsetho teigimu, kuriama sistema, kuri privalo kariui atlyginti už „individualią iniciatyvą, meistriškumą ir sunkų darbą“. Todėl jo vartojamas žodis „woke“ apima kur kas daugiau nei vieną konkrečią programą.
Hegsethas kritikuoja ankstesnes įvairovės, lygiateisiškumo ir įtraukties programas, rasinės ir lyčių reprezentacijos tikslus, „gender“ ideologiją bei politiką, kuri, jo vertinimu, karinius standartus pajungė socialiniams tikslams.
Vienas ryškiausių pokyčių palietė translyčius karius. 2025 m. vasario 26 d. Pentagono gairėse nustatyta, kad diagnozuota lyties disforija iš esmės nesuderinama su naujai nustatytais karinės tarnybos kriterijais.
Buvo sustabdytas ir Pentagono finansavimas naujoms su lyties keitimu susijusioms operacijoms bei naujai pradedamai priešingos lyties hormonų terapijai.
Pasikeitė net kasdienės tarnybos taisyklės. Pentagono dokumentuose nurodyta, kad kreipiniai „Sir“ ir „Ma’am“ turi atitikti asmens biologinę lytį, o fizinio pasirengimo normos, uniformos, higienos patalpos ir apgyvendinimas taip pat nustatomi pagal lytį.
Kariuomenės vadovybei buvo duotos instrukcijos pradėti savanoriško arba priverstinio atleidimo procedūras tarnaujantiems kariams, kuriems nustatyta lyties disforija ar kurie atitinka politikos apibrėžtus kriterijus. Pentagonas tuo metu skelbė turintis duomenų apie maždaug 4000 tokią diagnozę turėjusių karių, nors pripažino, kad faktinis skaičius galėjo būti pasikeitęs.
Jokių kvotų
Hegsetho argumentai visais šiais klausimais iš esmės yra tapatūs: kariuomenė neturi būti socialinės inžinerijos laboratorija.
Army War College kalboje jis pabrėžė, kad kariuomenėje atsisakoma kvotų, o paaukštinimai turi būti grindžiami rezultatais. Jo teigimu, koviniuose vienetuose turi galioti aukšti ir vienodi standartai: „Aukšti, vienodi ir nepajudinami.“
Jo teigimu, kare kariui turi būti visiškai aišku, kad šalia esantis žmogus fiziškai pajėgus atlikti tai, ko iš jo gali pareikalauti mūšis.
Būtent todėl Hegsethas nurodė peržiūrėti fizinio pasirengimo, mokymo ir kovinių pareigų standartus bei aiškintis, ar ankstesniais metais jie nebuvo formaliai arba neformaliai sumažinti.
Nuo Pentagono iki Vilniaus universiteto
Hegsetho paskelbtas karas įvairovės, lygiateisiškumo ir įtraukties politikai Pentagone turi įdomią lietuvišką paralelę. Kol JAV gynybos sekretorius skelbia, kad įvairovės, lygiateisiškumo ir įtraukties politika Pentagone „mirė“, Vilniaus universitetas yra pasirinkęs priešingą kryptį – lygybės, įvairovės ir įtraukties principus įtvirtinti ne tik institucijos politikoje, bet ir kalboje.
VU parengtose „Lyčiai jautrios kalbos gairėse“ tradicinis vyriškosios giminės vartojimas kaip neutralios formos apibūdinamas kaip atgyvenęs ir dažnai diskriminuojantis. Universitetas net neslepia, kad tai nėra vien nekaltas kalbinio etiketo eksperimentas. Gairėse tiesiai pripažįstama, kad įsipareigojimas lyčiai jautriai kalbai yra „ideologinis apsisprendimas“, kuriuo siekiama pakeisti ilgą laiką gyvavusią kalbos konvenciją.
Praktikoje tai reiškia gana neįprastų kalbinių eksperimentų paiešką: vietoje kreipinių, išduodančių žmogaus lytį, siūloma svarstyti lyčiai neutralias formas – tarp jų ir kreipinį „žmoga“. Tiesa, VU gairėse pabrėžiama, kad konkrečių formų niekas neprivalo vartoti – universitetas tai vadina sąmoningumo ir kalbinės kūrybos sritimi.
Tačiau skirtumas išryškėja nepaprastai ryškiai. Hegsetho Pentagonas įvairovę, lygiateisiškumą, įtrauktį ir „gender“ ideologiją išstumia iš karo institucijos, o Vilniaus universitetas įvairovės, lygybės ir įtraukties principus laiko įsikirtęs ir įtraukęs į savo institucinę politiką.
Dabartiniame VU 2026–2030 m. Įvairovės ir lygių galimybių plane universitetas ir toliau deklaruoja siekį puoselėti individualią, socialinę bei kultūrinę įvairovę ir užtikrinti lygias galimybes, o oficialiame VU tinklalapyje „Lyčiai jautrios kalbos gairės“ tebėra pateikiamos tarp šios politikos dokumentų.
Tokiu būdu vienoje Atlanto pusėje skelbiama: kariuomenės paskirtis – kariauti ir laimėti karus, todėl įvairovė neturi lemti personalo politikos. Kitoje – Vilniaus universitete – sąmoningai siekiama, kad lygybės, įvairovės ir įtraukties principai būtų diegiami kasdienėje kalboje.
Tokiu būdu JAV ir vėl tampa Lietuvai kelrode žvaigžde. Tik šįkart – mūsų aukštojo mokslo įstaigoms, kuriose „gender“ ideologija studentams skelbiama svarbesne už mokslo tiesą.
Vilnius tarnauja Londonui, kuris atstovauja globalų vakarų kapitalą. Dabar pastarasis priešpriešoje dabartinei JAV administracijai, kuri atstovauja labiau nacionaliniam kapitalui.
Tad, kai atstovauji ne savo interesus, o tarnauji vienam ponui, bet ir lankstaisi kitam, kuris tavo pono priešininkas, tai taip mazgotiškai ir gaunasi.