Šeštadienis, 25 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Trinkūnas. Eugenija Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti kur mūsų šaknys

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
2010-10-25 23:57:01
13
Eugenija Šimkūnaitė | asmeninė nuotr.

Eugenija Šimkūnaitė | asmeninė nuotr.

Etnologas Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas dalijasi prisiminimais apie susitikimus su žiniuone Eugenija Šimkūnaite (1920-1996).

Tai buvo ypatingas laikas  – 1967-1973 metai – kraštotyros suaktyvėjimas, folklorinių ansamblių masinis kūrimasis, Ramuvos, „Alko“ ir kitų etnokultūrinių organizacijų veikimo laikas.  Tą laikotarpį  vadinome   trumpo sovietinio „atlydžio“  ir liberalizmo metais. Lietuvoje  tai buvo  jau inercijos reiškinys, nes po 1968 m Prahos pavasario sutriuškinimo  visur vyko  trumpalaikių laisvių slopinimo procesas. O vis dėlto  Lietuva suspėjo išgyventi nors kelerius metus  savarankiškų siekių proveržį. Jaunimas plūstelėjo į  kraštotyrą, folklorą, ėmė dainuoti liaudies dainas, švęsti senovines protėvių šventes.

Kas gi buvo to sąjūdžio  vedliai? Gaila, deja,  daugumos jų jau nebėra mūsų tarpe. Tai Česlovas Kudaba, Norbertas Vėlius, Marija Gimbutienė, Eugenija Šimkūnaitė.  Miniu M.Gimbutienę, nors ji gyveno JAV, o Lietuvoje pasirodė labai trumpai vos pora kartų. 1968 m žymioji profesorė skaitė Vilniuje paskaitą apie baltų mitologiją,  tuo metu mus pasiekė jos knygos apie baltus ir lietuvių senuosius simbolius.  Sovietinėje sistemoje išaugusiems žmonėms visa tai buvo labai nauja, kėlė nuostabą ir susižavėjimą.

Eugenija Šimkūnaitė  iš karto  tapo svarbiausia mūsų judėjimo įkvėpėja.  Pačioje pirmojoje  Rasos šventėje 1967 m. Kernavėje ji  visus mus mokino kupoliavimo paslapčių ir tiesiog įkvėpė  Rasos šventės dvasią, kuri dar gyvavo eilę metų ir, ko gero, neišblėso iki šiol.  Jos nevaržė jokie reikalavimai – nei moksliniai, nei politiniai, nei profesiniai, kurių, pavyzdžiui, teko paisyti Č. Kudabai ir N. Vėliui.  Atrodė, ji puikiausiai perprato, ko trokšta tie nenustygstantys jaunuoliai iš Universiteto, kitų mokyklų,  dažnai rinkdamiesi  į kraštotyros  ir folkloro  vakarus.   Mes ją greitai pavadinome Ragana ir Žiniuone, o ji, tarsi pateisindama tuos vardus, pasakojo ir pasakojo, kalbėjo visomis temomis ir mokėjo  pareikšti savo originaliausią nuomonę  kiekvienu  – istorijos, mitologijos, folkloro, papročių klausimu…

Mes  vis stebėjomės, iš kur ji semiasi  tų negirdėtų žinių. Daugelio jos dėstomų dalykų  neteko aptikti jokioje literatūroje, vis dėlto, ji dėstė viską įtikinamai ir argumentuotai.

Mūsų folklorizmas buvo savotiškas, tradicinę kultūrą mes tai savaip supratome. Mums labiausiai rūpėjo interpretacija, o ne  sausa  etnografija.  Svarbu ne tai, kas buvo kadaise, bet kas galėtų būti šiandien, kas turėtų prasmę mūsų laikams. Žinoma, bet kuriuo atveju tai turi būti tradicija, o ne prasimanymai. Būtent Eugenija Šimkūnaitė ir atrodė sugebanti tai daryti.

To meto Ramuva labai didelę reikšmę teikė kalendorinėms šventėms. Skaitėme etnografinę literatūrą, rinkome  tinkamas kalendorines liaudies dainas, rašėme švenčių scenarijus. Atmetėme tai, kas jau nebuvo aktualu. Sakykim, ar dabar būtina per Sekmines vainikuoti karves?  Tradiciniai  švenčių pavadinimai, kurių dauguma buvo bažnytiniai, taip pat mūsų nebepatenkino.  Mes suradome, jog  Joninės seniau  buvo vadinamos Rasos vardu, Vėlinės  buvo – Ilgėmis, Jurginės – Jorė.

Eugenija Šimkūnaitė  ir čia pralenkė mus. Ji nuolatos aprūpindavo mus savo parengtais  mašinėle spausdintais tekstais  apie senąsias lietuvių kalendorines šventes, įdėdama savo atrastus ar sukurtus švenčių vardus. Štai taip ji rašė apie pavasario atėjimą: „Trumpėje pastovėjusi Saulė grįžtelėjo Ilgėn, netrukus ir Vasaroverčiuos (Velykose) atriedės. Tikroji linksmybė prasidės pačiuose Vasaroverčiuos. Vasaroverčiai yra kelių pakopų ir tęsiasi beveik du mėnesius. Jei dabartinės pavasario šventės stabteri dienai kitai, tai seniau jos trukdavo savaitėm. Labai miela Saulė mums, o mūsų protėviams buvo dar mielesnė“.

Galiu sakyti neabejodamas,  E. Šimkūnaitė buvo Saulės garbintoja. Jos atkurtos lietuvių mitologijos centre buvo Saulė.  1970 03 18  paskaitoje apie pavasario šventes  ji  kalbėjo: „Mes turėjome vieną tikrą garbinimo objektą – Saulę.  Visos šventės susijusios su Saule“.   Panašiai ji  kalbėjo daugelį kartų.  Oficialiose mitologų sukurtose  lietuvių mitologijos  schemose Saulei vietos palikta labai maža. Tačiau liaudies papročiuose, kalendoriuje ir folklore  Saulė tiesiog  viešpatauja, ir čia  E. Šimkūnaitė yra teisi.

O štai dar  kelios ištraukos iš tos paskaitos: „Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti, kur mūsų šaknys. Lietuvoje nebuvo didelių kultūrinių kaitų, nei didelių invazijų. Ta medžiaga,kuri yra pas mus, pasitarnaus sveiko pasaulio atstatymui. Mes esame patys europietiškiausi (taip ir mokslas sako). Žiūrėkime į save, į mūsų šventumą. Šventa pas mus daug kas – ežerai, upės, dienos ir t.t.  Net ir baudžiava nesujaukė mūsų“. Tokie žodžiai  buvo tiesiog programa Ramuvai ir daugeliui to meto folklorininkų.

O kaip ji jautė ir tarsi regėjo senovės  gyvenimą, protėvių palikimą.  Mūsų Ramuvos sueigose  ji pasakojo  apie  archeologinius radinius, kuriuos ji savaip komentuodavo. 1968 m „Mūsų gamtoje“ (Nr.11) straipsnyje „Kaip ir ką angliukai pasakoja“ E.Šimkūnaitė aiškino archeologų radinius Aukštadvario piliakalnyje: „Nedidelis molio židinys,  II amžius. Nuolatinė ugnis, gal tai ūkinės ugnies saugykla, gal tai apeiginė ugnis. Glaiste sėklos ir kauliukai. Sakykim, meldėsi: „Ugnie, kaip aš tavajam būstui parūpinu visokių gėrybių, taip ir tu parūpink, kad jų netrūktų manajam“.

Įdomūs jos tauragniškių papročių aprašymai. Štai, kad ir „Svogūnų smožyjimo“  tradicinės vaišės pavasarį, kurias rengdavo moterys. Arba  „Jurgučių“ (Jurginių margučių) dažymas ir  papročiai, detaliausi  margučių ridenimo, jų mušimo  papročių aprašymai.

Iš jos rankų esame gavę  pluoštus senovinių ženklų aprašymų, kuriuos ji neva išsaugojusi iš  aukštaičių piemenų tradicijų. Ir mes stebėjomės, iš kur visa tai, toks įvairumas ir turtingumas.

Mūsų  autoritetingi tautosakininkai net mėgino paieškoti Aukštaitijoje  tautosakos faktų, patvirtinančių E. Šimkūnaitės skelbiamus dalykus. Paieškos buvo nesėkmingos, nors  pripažįstama, jog  anksčiau yra užrašytų padavimų apie raganą Indrają.  Deja,  folkloristams reikėjo daugiau įrodymų.  Leonardas Sauka net parašė knygelę „Tikra ir netikra liaudies kūryba“ (1983), kurioje rašė: „gabi ir talentinga tautosakos „unikumų“ kūrėja yra E.Šimkūnaitė“,  bet  pasigilinti į jos tekstus  jis, matyt, nerado laiko.

Eugenijos Šimkūnaitės, kaip senosios tradicijos turėtojos ir atstovės atvejis, iš tiesų, yra  unikalus.  Mūsų folkloristika, ir ne tik mūsų, matyt, dar nepajėgia  pažinti ir atsekti  senosios pasaulėjautos apraiškų, kurias rodė tokie žmonės kaip įžymioji  mūsų žiniuonė. Pirmasis  E.Šimkūnaitės straipsnis apie Indrają pasirodė  1963 m „Moksle ir gyvenime“ (Nr.9), kai  dar niekas Lietuvoje nekalbėjo  apie Didžiąją Deivę ir jos laikus.

Tik po dvidešimties metų  išgirdome apie Marijos Gimbutienės veikalus, kuriuose ji  dėstė  atradimus apie Didžiosios Deivės kultūrą ir religiją.  Vinco Vyčino knyga „Didžiosios Deivės epocha“ pasirodė tik 1994 m.  Ir štai dabar mes turime  Eugenijos Šimkūnaitės knygą „Indraja – Saulės duktė“ (1999), kuri tokia tapo po trejų dešimtmečių brendimo.  Šią knygą galima būtų pavadinti  regėjimais,  ne kūryba, ne sukurtom pasakom, bet  mūsų protėvių mitinio pasaulio įžvalgom, kurias  Eugenija turėjo, ko gero, jau savo sąmoningo gyvenimo pradžioje.  Pati Žiniuonė  yra prasitarusi, jog į mūsų dienas ji atvykusi visai iš kitos epochos…

70-tais metais  aš atsidėjau lietuvių senojo tikėjimo paieškom.  Senasis tikėjimas man rūpėjo ne kaip mokslo objektas, bet kaip gyva dvasinė lietuvybės išlikimo priemonė.

Pajutau, jog tik Eugenija Šimkūnaitė gali padėti, todėl kreipiausi į ją, aiškiai sakydamas, ko noriu.  Buvome susitikę keletą kartų jos kabinete dabartinės Sveikatos ministerijos patalpose. Ji greitai  nubraižė kažką panašaus į schemą – senojo tikėjimo struktūrą:  namai – gamta – Pasaulis – Saulė,  toliau parodė žmogaus vietą ir jo santykius pasaulyje. Gaila, dabar neberandu šito brėžinio, bet, kiek žinau,  panašias struktūras bando sudarinėti mūsų dienų mitologai. Aš neabejoju, ji žinojo viską. Ji buvo žiniuonė.

Gaila, šis nuostabus bendravimas tęsėsi neilgai. 1972-1973 metais prasidėjo  komunistų represijos, Ramuva buvo uždaryta, daugelis netekome darbų. Nutrūko ryšiai ir su  mūsų žiniuone,  bet   jos dvasia   išliko stipri mūsų Romuvoje.  Eugenija Šimkūnaitė kaip ir kita Didžiosios Deivės žiniuonė  – Marija Gimbutienė –  liks visiems laikams giliosios lietuvybės reiškėja ir globėja.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  2. Tadui Šidiškiui – 70

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Luotinykas says:
    12 metų ago

    Čia yra paminėta dalykų, dėl kurių kaži ar verta krykštauti, jeigu taip būta.

    Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    12 metų ago

    Ką turite omenyje?

    Atsakyti
  3. Luotinykas says:
    12 metų ago

    Taigi tą kūrybą, kuriai patvirtinti tautosakininkai nieko nerandą.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      12 metų ago

      Taip tokios kūrybos yra ir tai yra tiesiog kūryba.

      Atsakyti
  4. Luotinykas says:
    12 metų ago

    Gerai tad. Jeigu kūryba pristatoma kaip kūryba.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      12 metų ago

      Deja, Jūs teisus – objektyvios žinios buvo painiojamos su kūrybos ir vaizduotės vaisiais. Man taip pat nepriimtina kai sąmoningai painiojami žanrai.

      Atsakyti
  5. Jonas says:
    12 metų ago

    Šimkūnaitės kūrybą galima vadinti religine kūryba.
    Su mokslu tai tik iš dalies sutampa. Tik tokia kūryba
    skleidžia energiją visuomenėje. Mokslas nesklaidžia jokios energijos. Geriausias pavyzdys – krikščionybė.Pavyzdžiui, yra Biblinė archeologija. Teko girdėti, jog tai prasimanymų ir net falsifikatų “archeologija”. Na ir kas? Krikščioniški prasimanymai turėjo tiek jėgos, kad virto viena iš didžiausių pasaulio religijų. Šimkūnaitės prasimanymai turėjo daug didesnį poveikį lietuvybės suaktyvėjimui, negu mokslinė folkloristika.

    Atsakyti
  6. Luotinykas says:
    12 metų ago

    Gal pačiam ir geriausias pavyzdys ta krikščionybė, o aš ir savų geresnių randu, va kad ir:

    „Kartą atsitiko, kad Pamokslininkų ordino brolis karališkasis pamokslininkas magistras Mikalojus Venžikas žemaičius mokė tikėjimo tiesų. Kalbėjo su vertėju ir plačiai aiškino apie pasaulio sukūrimą bei pirmojo žmogaus Adomo nuopuolį. Vienas iš žemaičių pamanė, kad magistras Mikalojus Venžikas taip išsamiai pasakoja apie pasaulio sukūrimą, nes tai buvo atsitikę jo amžiuje, jo atminimu ir jis pats matęs pasaulio sukūrimą. Būdamas paprastas kaimietis, jis nepajėgė viso to suprasti ir tokiais žodžiais pratrūko: „Šviesiausiasis karaliau, šis kunigas, skelbdamas, kad šis pasaulis sukurtas, meluoja, juk, jei žmogus neilgaamžis, tai kaip jis gali liudyti atsimenąs pasaulio sukūrimą? Tarp mūsų yra žmonių daug vyresnių, yra ir šimtą metų pranokusių, bet jie neprisimena to sukūrimo; žino tik, kad už tų kalvų ir upių visada švietė saulė, mėnulis ir žvaigždės.“ (Dlugošas, žr. BRMŠ I)

    Atsakyti
  7. Kemblys says:
    12 metų ago

    Jonas Trinkūnas rašo: “Jaunimas plūstelėjo į kraštotyrą, folklorą, ėmė dainuoti liaudies dainas, švęsti senovines protėvių šventes.”
    Kur dingo tas ‘jaunimas’? Gal “Romuvai” nereikalingi subrendę asmenys? Jauniems lengviau prakišti FOLKLORĄ vietoj pasaulėžiūros!

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      12 metų ago

      Folklors t.y., beje, – tautosaka ir pasaulėžiūra nepriešinami dalykai. Tas kas priešina juos yra – Kemblys. Beje koks čia keiksmažodis?

      Atsakyti
  8. Arvydas says:
    12 metų ago

    Įdomu, ar Vasorovertis, atrastas kur nors šaltiniuose, ar kūryba. Nepaisant kad yra žodis Jorė…

    Atsakyti
  9. Alma says:
    12 metų ago

    Žalioj jaunystėj “Indraja – saulės duktė” paliko neišdildomą įspūdį. Manau, kad reikia daugiau tokios įtaigios kūrybos. Ir visai nesvarbu ar ji remiasi kažkokiais konkrečiais šaltiniais, ar vidine nuojauta. Svarbu kokį poveikį tokios knygos daro.

    Atsakyti
  10. Žygeivis says:
    11 metų ago

    Kalbant apie Eugenijos Šimkūnaitės “neaiškius” jos turėtų žinių šaltinius, prisiminiau savo paties giminės istoriją, kuri šiek tiek “praskleidžia” šią paslaptį ir paaiškina, kodėl tautosakininkams taip sunku rasti žmones, ką nors tiksliau žinančius šiais pagoniškais sakraliniais klausimais.

    Mano prosenelė (mano senelio mama) Juzė Baušytė buvo vietinė Ignalinos krašto žiniuonė (beje, kilusi iš vietų, ne ypač toli buvusių nuo Eugenijos Šimkūnaitės gimtųjų – iš Mikalavo dvarelio Daugėliškio valsčiuje).

    Mano seneliai, tėvas, kiti giminaičiai pasakojo, kaip iš viso krašto gana plačių apylinkių pas ją atvažiuodavo daugybė įvairiausių žmonių su savo įvairiomis bėdomis. O jinai jas išspręsdavo – ir gydydavo su žolėmis, ir užkalbėdavo, ir patarimus duodavo…

    Ji pati pasakojo savo giminaičiams (bet tik moteriškos lyties, ypač savo proanūkėms), jog visos senovinės žiniuonių žinios gali būti perduodamos tik vyriausiai dukrai arba anūkei. Niekam kitam – jokiam kitam giminaičiui, o tuo labiau pašaliniams, nebuvo galima ką nors perduoti iš tų ypač slaptų žinių, nes tada jos prarastų savo antgamtinę jėgą.

    Deja, nors ji turėjo net 19 vaikų, tačiau tik viena buvo mergaitė, bet ir ta mirė labai anksti, kaip ir beveik visi kiti jos vaikai. Tik trys išgyveno – štai koks buvo realus vaikų mirtingumas tais laikais. O vyriausia proanūkė tuo metu, deja, nesusidomėjo jos keistais pasakojimais. Jaunesnė susidomėjo (ji vėliau baigė farmaciją ir tapo vaistininke), bet jai, deja, nebuvo galima tų žinių perduoti. Taip mūsų prosenelės turėtos žinios ir iškeliavo kartu su ja. Liko tik įvairių keistų atsiminimų nuotrupos…

    Pvz., mano tėvas atsimena, kaip jam dar vaikui jinai panaikino karpą. Užrišo ant karpos iš neplautų avių vilnos rankomis susuktą nedažytą siūlą ir kažką po nosimi suburbėjo – lyg ir kažkokią maldelę ar užkeikimą. Keisčiausia, kad karpa kitą dieną iš tikro išnyko. Tėvas, nors jam jau 80, iki šiol tą įvykį prisimena ir vis tuo stebisi. 🙂

    Ir daugiau tokių istorijų “vaikšto” mano giminėje. Bet, deja, niekas nežino, kokias ji maldas ar užkeikimus kada ir kur sakydavo.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

2023 03 19
Saulės energija | pixabay.org nuotr.

Kaip paruošti „darbui“ saulės modulius?

2023 03 18
Fejerverkai | pixabay.org nuotr.

Žengtas žingsnis link fejerverkų mažinimo

2023 03 15
Vasario 16-oji Šiauliuose |R. Parafinavičiaus nuotr.

Kad valstybės šventės taptų asmeninėmis

2023 02 17
Namų papuošimas | barbora.lt nuotr.

Šventinę nuotaiką kuria ir namų papuošimai

2023 02 16
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
Rožė Namajūnaitė | Alkas.lt ekrano nuotr.

Naujausias M. Markevičiaus filmas apie Rožę Namajūnaitę

2023 01 20
Kalėdos, katė | pixabay.com nuotr.

Kur dėti per šventes džiuginusius medžius?

2023 01 06
Eglės | aad.lrv.lt nuotr.

Šventes gyventojai pasitiko atsakingai

2023 01 03
Naujieji metai | pixabay.com, Larisa-K nuotr.

Kokie valgiai puošia Europiečių šventinį stalą?

2022 12 31
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Eglutės | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką

2023 03 24
Laukiama pasiūlymų „Via Baltica“ projektams
Lietuvoje

Tvarkomas viadukas nuo Vilniaus į Trakus

2023 03 24
Skruzdės | pixabay.com, ImageParty nuotr.
Gamta ir žmogus

Su bundančia gamta bunda ir kenkėjai

2023 03 24
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr
Lietuvoje

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Neringa | Deniso Nikitenkos nuotr.
Lietuvoje

Neringa kviečia sodinti Šimtmečio giraitę

2023 03 24
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Bartas apie Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Žemyna apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • >>>Žemynai apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą
  • Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

by Ditė Česėkaitė
2023 03 19
0
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kelis kartus per parą besikeičiantys pastarųjų dienų orai visiems eismo dalyviams mūsų šalyje tapo nemenku išbandymu. Prašvitus skaisčiai kalendorinio pavasario...

Skaityti toliau

Kaip paruošti „darbui“ saulės modulius?

by Ditė Česėkaitė
2023 03 18
0
Saulės energija | pixabay.org nuotr.

Po tamsios ir niūrios žiemos saulės modulių savininkai ruošiasi pradėti „gaudyti“ pavasario saulę. Tačiau kartu su prasidedančiu saulės energijos gamybos...

Skaityti toliau

Žengtas žingsnis link fejerverkų mažinimo

by Ditė Česėkaitė
2023 03 15
0
Fejerverkai | pixabay.org nuotr.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nario Lino Jonausko įregistruotoms Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Bartas apie Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Žemyna apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • >>>Žemynai apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • Žemyna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
Kitas straipsnis

Žemė – mūsų Motina, upės – mūsų seserys...

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai