Šeštadienis, 28 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
2012 11 23 10:20
51
Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Įšventimas į romuvius | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.
Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.

Šių metų lapkričio 19 d. buvo paskelbti 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenys. Baltų tikėjimo pasekėjais užsirašė 5,1 tūkstančiai lietuvių. Prieš 10 metų jų buvo užsirašę tik 1,3 tūkstančiai. Iš visų religinių bendrijų Baltai pasirodė kaip auganti ir besiplečianti bendrija, o beveik visos kitos bendrijos sumažėjo.

Toks Baltų tikėjimo suklestėjimas per praėjusį dešimtmetį yra tikrai stebinantis.

Senasis lietuvių tikėjimas oficialiai buvo uždraustas 1387 metų Lietuvos valdovų aktu. Todėl, kai po penkerių šimtmečių bundantys lietuviai  ėmė kalbėti apie senojo tikėjimo atgaivinimą, sukilo  pasipriešinimas: „Tai neįmanoma, viskas seniai numirę“.

Skeptikų yra daug ir šiandien, nes jie religiją įsivaizduoja tik krikščionišku ar musulmonišku pavidalu, t.y. turi būti „šventos knygos“, bažnyčios ir tt. Bet senoji religija remiasi visai kitomis galiomis, kurių neįmanoma sunaikinti ar užgniaužti valdančiųjų nutarimais.

Kas gi tos galios? Tai tūkstančiai lietuviškų šventviečių, kurios teikia lietuviui neišmatuojamą jėgą. Tai liaudies dainos ir sutartinės, kurių yra keli šimtai tūkstančių. Jų tomai ir sudaro mūsų „šventąją knygą“. Baltų atgimstantis tikėjimas iš tokių giesmių ir dainų ir sėmėsi jėgų. Romuviečiai beveik visi atėję iš liaudies dainų šalies. Senosios religijos supratimą gimdė ne tik liaudies dainų dainavimas, kartu atsirado ir dainų simbolių ir jais išreikštų tikėjimo paslapčių supratimas, tapęs religinės pasaulėžiūros pagrindu.

Bet iš kur tie penki tūkstančiai baltų tikinčiųjų? Daug paaiškina santuokų prie ugnies aukuro populiarėjimas. Kasmet vis daugiau jaunavedžių nori susituokti pagal baltiškas tradicijas, prie ugnies aukuro. Paprastai į tokias apeigas susirenka apie 40 – 50 artimųjų  žmonių būrys. Pastaraisiais metais tokių apeigų būna tikrai labai daug. Prie ugnies apeigų metu pagerbiami protėviai ir dievai. Net nuostabu matyti, kaip įvairiausi žmonės – ir kitų tikėjimų, ir visai netikintys – pagarbiai dalyvauja apeigose.

Romuvos bendruomenių šiandien yra apie trisdešimt. Be romuviečių yra dar keletas senojo tikėjimo susivienijimų. Bet dauguma per surašymą nurodžiusių priklausomybę baltų tikėjimui tikriausiai nepriklauso jokiai oficialiai bendruomenei. Tai ir yra lietuvių paslaptis. Ir čia pasitvirtina Vydūno žodžiai: „Stipriausia tautą vienijanti jėga, stipresnė ir už kalbą, nuo seno yra jos religija“. Archetipinė lietuvių savimonė ragina lietuvius atsigręžti į protėvių tikėjimą. Romuviečiai įžvelgė religinę tradiciją gyvoje folklorinėje lietuvių kultūroje.

Baltų religinis judėjimas žinomas Europoje ir pasaulyje. 2009 m. Melburne Pasaulio Religijų Parlamente Romuvos žmonės dalyvavo kaip Europos etninių religijų atstovai. Baltai tampa pavyzdžiu Europos etninių religijų judėjimui.

Autorius yra Romuvos Krivis

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J.Trinkūnas. Šventosios ugnies Lietuvos širdyje neįstengė užgesinti lietuvių tikėjimo priešininkai
  2. A.Gedvilo knyga „Toks gyvenimas…“ – apie baltų tikėjimo puoselėtojo gyvenimo kelią
  3. Kviečiama Baltų krivulė „Baltų vienybė ir bendradarbiavimas“
  4. J. Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video)
  5. J. Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse
  6. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  7. Lietuvos Romuva kviečia likti ištikimiems baltų tikėjimui (video)
  8. Lietuvos Romuva kviečia gyventojų surašyme į klausimą apie „religiją“ pažymėti „baltų tikėjimas“
  9. J.Trinkūnas. Sutartinių stovykla
  10. J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video)
  11. J. Trinkūnas. Eugenija Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti kur mūsų šaknys
  12. J.Trinkūnas. Romuvos kelias
  13. Baltų Krivulė
  14. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  15. Baltų kultūros puoselėtojai Jorės švente savaitgalį pradės Naujuosius metus (nuotraukos, audio, šventės dienotvarkė)
  16. Po Baltų Krivulės – Prūsų balsas
  17. Kuriama Baltų kultūros ir religijos mokykla
  18. J.Trinkūnas, I.Trinkūnienė: Ko mus šiandien moko protėvių tikyba? (audio)
  19. Krivis J.Trinkūnas: Dievai Lietuvą saugo tik tada, kai lietuvis į juos atsigręžia
  20. R.Garuolis. Kodėl Lietuvoje turkas geresnis už lietuvį, o „tautininkų diktatūros“ laikais buvo daugiau tikėjimo laisvės (II)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 51

  1. Giedrius says:
    10 m. ago

    Kitų tikybų skiltis taipogi slepia kelis šimtus tikinčiųjų UŽ
    SAVUS DIEVUS.
    Ir svetimų (skolintųjų p r i m e s t i n a i) tikybinių apeigų bendruomenių tirpimas
    85,4-86 nuošimčiais. kai gyventojų dalis per 10 metų “sutirpusi tik” 87,4
    daug ką pasako.

    Atsakyti
  2. Gintautė says:
    10 m. ago

    Kokie gražūs senųjų vertybių saugotojai 🙂

    Atsakyti
  3. savas says:
    10 m. ago

    Gražu,bet labai būtų puiku paskelbti žemėlapį Lietuvos šventviečių.

    Atsakyti
    • Migle says:
      10 m. ago

      Yra puiki išleista Vaitkevičiaus knyga “101 legendinė vieta”. Joje visos šventvietės su žemėlapiais. Na ne visos, ne sjų yra daugiau nei 100, bet kažkokios įdomesnės. pirma jas reikia aplankyt – ir tai kiek laiko susigaiš 🙂

      Atsakyti
  4. Ženklas says:
    10 m. ago

    Ne tik džiaukimės, žinodami jog mūsų daugėja, bet ir kiekvienas, be plačių mostų, ką nors nuveikime pagal savo jėgas. Tikrai nesunku apsilankyti apeigose Dievams ir Deivėms prie aukuro nors per didžiasias šventes, kasdien nešioti baltišką papuošalą kaip įsitikinimų ženklą ir mastyti Dievą lietuviškai(cit. Dainius Razauskas). Svarbu nebijoti savo pavyzdžiu rodyti ir skelbti : esu Romuvis! Tikiuos sekančiam surašyme mūsų bus dar daugiau.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      10 m. ago

      Ženkle,
      kai tvarkysi Kauno Marvelės piliakalnį, pasišauk ir mane.

      Atsakyti
      • Virginija says:
        10 m. ago

        Sekanti būsiu aš:)

        Atsakyti
  5. Vanduo says:
    10 m. ago

    Ačiū, geros naujienos. Mes visa šeima užsirašėm Baltų tikėjimo pasekėjais, nors oficialiai nepriklausom jokiai bendruomenei. Tai tiesiog savas, lietuviškas buvimo pasaulyje ir darnaus sutarimo su visa kas aplink būdas. Tai pagarbos mūsų protėviams ir motinėlei Žemei išraiška. Reik tikėt, kad daugės žmonių, ne tik besijaučiančių senojo mūsų tikėjimo tradicijų tęsėjais, bet ir aiškiai, drąsiai tai deklaruojančių.

    Atsakyti
  6. d.n.s. says:
    10 m. ago

    Teikiančios vilties naujienos.

    Atsakyti
  7. Egidijus Jaraminas says:
    10 m. ago

    prigimtine musu religija…

    Atsakyti
  8. Vilmantas Rutkauskas says:
    10 m. ago

    Prieš aštuonetą gerų metų supratau, kad krikščioniška “optika” tiesiog netinka Baltų Žemei. O giliausiuose klastingai nukrikščioninto mano gyvenimo užkampiuose visada ruseno ilgesys baltiškų Dievų sieloms. Ir štai,kaip kažkas yra pasakęs, atseit, svajokite atsargiai – svajonės pildosi ! Baltiškų sielų žmones, globojančius savus Dievus, kažkaip štai netyčia atradau prie Kauno santakos Aukuro ! Ir supratau, kad šiandieninis Baltų tikėjimas, nors ir sudurstytas iš likučių ir aidų, visada dieviškai ilgesingai beldžiasi Į LIETUVYBĘ.

    Atsakyti
    • one says:
      10 m. ago

      Ne prie kauno Santakos aukuro renkasi kiek nukvakę panašūs į seklą, bet geriau tokie nei jokie.
      Nors tiesa sakant praeiviui, kuris nežino kas yra Baltų religija, netyčia užklydus, įspūdis gali susidaryti nekoks. Giesmės beveik negiedamos arba giedamos vieno žmogaus… Ir daug pliurpiama apie “karmas”.
      Bet baltų religijoje esmė ne pliurpime.

      Atsakyti
      • one says:
        10 m. ago

        Atsiprašau, klaidų ištaisymas:
        *Na, prie Kauno Santakos…
        *…panašūs į sektą,

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          10 m. ago

          Tur

          Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          10 m. ago

          Turbūt, One, esi kažkiek teisi(us). Tačiau, tiesiog negali būti visi tokie panašūs – tokie kaip Tu.
          Tačiau, paliekant Baltų savipasaulėžiūrinių kertelių vingius, svarbiausia, lai šviečia Protėvių ir Dievų Ugnis ?

          Atsakyti
  9. Rasa Vidas says:
    10 m. ago

    22
    KAS MET DAUGIAU IR DAUGIAI'''

    Atsakyti
  10. Kemblys says:
    10 m. ago

    Varge, tu varge… metus laukė ‘skaičiukų’, kad sužinotų ar jie yra ‘jėga’. Šie ‘skaičiukai’ rodo visuomenėje kylantį poreikį sutvarkyti žmonių santykius tarpusavyje ir rasti ryšį su Gamta. Jūs nesugebate sukurti šiuolaikinei visuomenei tinkamos pasaulėžiūros. Prisiminkite karštligiškus ginčus prieš gyventojų surašymą, kai dar nežinojote kaip pavadinti savo ‘religiją’. “Baltų tikėjimo” pavadinimas prarado sąsajas su protėviais – jie net nežinojo, kad yra BALTAI.

    Pasaulėžiūra yra kuriama ne apeigų vaidyba, ne papročių (kurie prarado prasmę mieste) tęsimu, ne vienkartiniu žmonių subūrimu ar įsivaizduojamomis ‘senovinėmis’ dainomis. Pasaulėžiūros pamatas yra savęs suvokimas ir santykio su visata pagrindimas. Pasidomėkite ‘tradicinėmis religijomis’, jų sukūrimui buvo padėti išmąstyti ‘pamatai’. Niekas netrukdo taip padaryti ir mums.

    Eilinį kartą prašau ‘romuvių’ (ar ‘romuviečių’ – jūs dar neapsisprendėte kaip jus vadinti) – nebjaurokite lietuvių kalbos svetimžodžiais!

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      10 m. ago

      Gerbiamas Kembly, prašome nurodyti mums savo veikalus iš aptariamos srities pasiskaitysime.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        10 m. ago

        Jei gerbiamas Vaiškūnas mokėtų skaityti, tai pasiskaitytų savo straipsnį ir paaiškintų Trinkūnui, kad svetimžodžių vartojimas žlugdo lietuvių kalbą.

        http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/jvaiskunas-piktnaudziavimas-svetimzodziais-zlugdo-gimtaja-kalba.d?id=15653422

        Jonas Trinkūnas:
        “oficialiai, Skeptikų, simbolių, populiarėjimas, tradicijas, Archetipinė….”
        “Romuviečiai įžvelgė religinę tradiciją gyvoje folklorinėje lietuvių kultūroje.” – RELIGINĘ TRADICIJĄ, FOLKLORINĖJE KULTŪROJE.

        Atsakyti
        • Jonas Vaiškūnas says:
          10 m. ago

          Tikriausiai supratote apie ką rašiau, bet neturite ką atsakyti.

          Atsakyti
  11. Arvydas Stankus says:
    10 m. ago

    ŠAUNU 🙂

    Atsakyti
  12. Kęstutis says:
    10 m. ago

    ” ar įsivaizduojamomis ‘senovinėmis’ dainomis” – o lietuviškos dainos, tiksliau giesmės tai tikrai senovinės. Seniausios ir skaitlingiausios visoje EU, tai tikrų tikriausia. Be to vidinė būsena ir jos valdymas yra svarbiau už pasaulėžiūrą, nors viena kitai netrukdo. Būsena vidus, pasaulėžiūra išorė… Būseną ir vidinę stiprybę pasiimsime į pomirtinį pasaulį, pasaulėžiūrą paliksime čia… Ten bus jau kitos pasaulėžiūros, Nedainavę to nesupras… Netgi tie kurie eis tautinėje eisenoje kovo 11, vasario 16, būtinų būtiniausiai turi išmokti nors vieną dainą darniai sudainuoti, jei to nepadarys, stebintiems vaizdzelis nekokis pasimatys.
    Kemblį – ar pats dainuoji?

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      10 m. ago

      Norėjau pasakyti, kad dainos, giesmės tiesiogiai veikią vidinę būseną, jų pagalba per kelias minutes galima suderinti daugelio žmonių būsenas viena derme ir tai nepalyginamai veiksmingiau, nei skaityti ilgus traktatus apie pasaulėžiųras…. Geriau Kemblį padainuojam 🙂

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        10 m. ago

        Vidinę romuvių(iečių) būseną atspindi kalba. Trinkūnas atsiskleidė vienu sakiniu:
        “Romuviečiai įžvelgė religinę tradiciją gyvoje folklorinėje lietuvių kultūroje.” – RELIGINĘ TRADICIJĄ FOLKLORINĖJE KULTŪROJE.

        Kęstuti, tu teisybę rašai: “Būsena vidus, pasaulėžiūra išorė… Būseną ir vidinę stiprybę pasiimsime į pomirtinį pasaulį, pasaulėžiūrą paliksime čia…”.
        Nežinau ką tu pasiimsi, bet po tavęs kitiems lietuviams neliks nieko. Tau, aišku, svarbiau kažką PASIIMTI.

        Atsakyti
  13. Artojas says:
    10 m. ago

    Nenoriu per daug kritikuoti Vilniaus romuvos, tačiau pareikšiu savo ir kai kurių pažįstamų nuomonę: Kodėl, nors surašyme užsirašė , išpažįstantys protėvių religiją , gana nemažai, tačiau sueigose dalyvauja labai negausiai. Pirmiausia tai, kad kažin kodėl senosios liaudies dainos , neturinčios nieko bendro su protėvių religija, giedamos pavadintos giesmėmis. Kita , matyt , krivis neišsivaizduoja koks buvo krivių ir žynių statusas ir kokia jų veikla buvo ano meto bendruomenėje. Trečia, kodėl Lietuvos romuviečiai taip susiskalde , ar kriviams truksta žinių ,silpna organizacija ,ar jie veikiami iš šalies ? Gal būt todėl daugelis lietuviškos dvasios žmonių nenoriai dalyvauja renginiuose. Gal būt reikia reformų.

    Atsakyti
    • Amelija says:
      10 m. ago

      Geriausia reforma – baigti tuos cirkus. Apklauskit jaunimą, studentiją – jiems tai nerūpi ir niekada nerūpės. Išmirštančių senukų ir neadekvačių bemokslių sekta,

      Atsakyti
      • Ženklas says:
        10 m. ago

        O Tau kas? Atšok.

        Atsakyti
      • Klajūnas says:
        10 m. ago

        Amelija, tavo komentarai kvepia davatkizmu, viduramžiais.

        Atsakyti
        • Amelija says:
          10 m. ago

          Nežadu atšokti – ką jūs be manęs veiktumėt? Vienas kitą girtumėt, saldžialiežuvautumėte, guostumėtės mistinėmis pajautomis… Man tiesiog malonu paskaityti, kaip reaguojate į nuomonę iš kito taško, kiek žmogiškosios tolerancijos, bendruomeniškumo turite. O davatka esu prastesnės prabos negu daugelis jūsiškių – nekaišioju nei savo tikėjimo, nei liturgijos – tiesiog neatvertinėju nieko į krikščionybę, bet jūsų svaičiojimai tiesiog skatina realaus požiūrio į vertybes raišką. Kadangi esu demokratinės valstybės pilietė, nieko nesiekiu pažeminti ar įžeisti, ir ateityje smagiai dalyvausiu jūsų pasipliurpimuose. Iki kito sykio!

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            10 m. ago

            Amelija,
            Gal “pasipliurpimai” duotų naudos visiems?
            Paaiškink “iš kito taško” kaip suvokiate Dievą?

            Kažkada klausiau, bet neatsakei:
            2012 11 03 16:33
            Amelija:
            “Žmogus turi nemirtingą sielą ir trumpaamžį kūną.”

            Kodėl ‘Sielą’? Gal ‘Vėlę’ ar ‘Dvasią’? Yra ir dar vienas žodis lietuvių kalboje, kuris su paminėtais sudaro asmens sąrangą. Tų, kurie rašė Bibliją, turbūt kalba buvo skurdesnė, jei teigė apie nemirtingą ‘Sielą’.
            Pasmalsausiu, kokia kalba skaitėte Bibliją, ar jos vertalą?

            https://alkas.lt/2012/10/29/j-trinkunas-paminekime-protevius-ilgese-ir-velinese/

          • Amelija says:
            9 m. ago

            Šventąjį raštą skaitau lietuviškai, o nemažai religinės literatūros – ir vokiečių kalba. Kai ką – kartais – lenkų kalba. Lotynų kalbos mokiausi penkerius metus, bet nelaikau, kad esu praktiškai ją mokanti, nes vidurinėje mokykloje tai atrodė kaip egzotiškas ir labai sunkus dalykas, o universitete pakako išsiversti žiniomis, per trejus metus gautomis vidurinėje. Lyginant vertimus, pvz., Katalikų katekizmo, išleisto vokiškai ir lietuviškai, gali justi šiokio tokio mūsų kalbos skurdumo – ji buitiškesnė, vienaprasmiškesnė. Dėl “dvasių” ar “vėlių” tegaliu pasakyti, kad čia folkloras, vienintelė išimtis – Šventoji Dvasia, bet jos esmę suvokti reikėtų gilesnės teologinės išminties negu Alke vykstančių diskusijų tonacija.

      • G pavardės nesakysiu says:
        10 m. ago

        Kad Jorės šventėje šiemet – dauguma studentiško amžiaus jaunimas. Daug, daug jaunimo… Katalikų religinėse šventėse niekada nesu tiek matęs – ten tikrai daugiau močiutės ir diedukai…

        Atsakyti
        • Amelija says:
          10 m. ago

          Vasarą jaunimo dienose Birštone dalyvavo apie 2000 studentų, vyresniųjų klasių moksleivių. Vyko diskusijos, koncertai, paskaitos. Grįžo sužavėti, daug pasakojo, pasisėmė naujų idėjų. Dvi dienos su pasaulinio lygio ekspertais, gausybė temų, naujos pažintys, įspūdžiai. Beje, be jokių svaigalų, darkymosi ir kt. nesąmonių. Laisvos Lietuvos vaikai per atostogas susirinko ne suvaryti mokytojų ar tėvų, o patys savo noru. Demokratinės, tolerantiškos, atviros pasauliui Lietuvos vaikai.`

          Atsakyti
          • G pavardės nesakysiu says:
            10 m. ago

            Labai gražu. Bet Kulionyse aš irgi nemačiau jokių svaigalų, darkymosi bei nesąmonių. Ir kažkodėl nemanau, kad juos tėvai ir mokytojai varu suvarė :D. Demokratinės, tolerantiškos, atviros pasauliui Lietuvos vaikai buvo susibūrę.

      • S says:
        10 m. ago

        amelija, kaip tu čia bešnypštum, bet nepaneigsi, kad Baltų tikėjimas per 10 metų žmonėse sustiprėjo apie 4 kartus. Tuo tarpu krikščionybė bendrai paėmus – silpsta. Su kuo ir sveikinu visus dorus Lietuvos žmones. 🙂

        Atsakyti
        • Amelija says:
          9 m. ago

          Gal kaimo bažnyčiose ir bobutės, bet miestuose jaunimo labai daug. Prieš pamokas atlekia į šv. Mišias, sekmadienių vakarais – beveik vien jaunimas, šeimos su vaikučiais. Daugybė organizacijų, stovyklų, rekolekcijos vasarą ir žygiai… Faktiškai persekiojamos ir niekinamos Katalikų Bažnyčios atsinaujinimas ateina per jaunimą. O dabar trys jauni išsilavinę, įžvalgūs, veiklūs vyskupai – Vodopjanovas, Kėvalas, Poniškaitis – patrauks dar didesnę jaunimo dalį. Matėt vaizdo įrašą agapėje po K. Kėvalo konsekracijos? Vertėtų bent dėl informuotumo pasidomėti.

          Atsakyti
  14. S says:
    10 m. ago

    Įdomu, kas ten per sekta “Kristaus bažnyčia” atsirado? Gal tikėjimo žodis persivadino, ar čia visiškai naujas krikščioniškas pavadinimų žaidimas (įdomu vietiniai sugalvojo ar iš užsienio naujas projektas). Nors, kita vertus, kaip asilo nepavadink, vis tiek bus asilas.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      10 m. ago

      “Kristaus bažnyčia”, kiek prisimenu, tiesiogiai priima kas parašyta Biblijoje. Jie ‘nesižegnoja’.., o katalikai prie Biblijos pridėjo dar savo ‘šventąją tradiciją’, t.y. ką patys prisigalvojo 🙂
      Biblija parašyta taip, kad kiek skaitys, tiek naujų “religijų” prisigalvos – kiekvienas supras vis kitaip 🙂

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        10 m. ago

        Didžiausias dvasinis nusikaltimas Lietuviui skaityti bibliją. Ši Romos gnostinė dogmatinė kabutėse “dovana” Lietuvai naikino ir tebenaikina keliamas pasaulėžiūrines ir pasaulio pažinimo mintis – mintis apie Gamtos meilę (globą), pažinimą (mokslą). Bet kokia įvardinta ištara apie būtį, buvimą ar istorinės praeities-ateities prasmę, Lietuviui siejasi su neišvengiamu gyvenimu šventoje Gamtoje ir tikėjimo galiose – jos galiomis. Čia, gyvenant Lietuvoje, dar įmanu tikėti, kad lietuviai – Perkūno tauta. Anot himno, lietuviams tai ir teikia stiprybę, kuria alsavo mūsų protėviai.

        Atsakyti
        • Krivis says:
          10 m. ago

          Iš kur pats gerai bibliją išmanai, ar tik nebusi skaites ir tuo padares didžiausią dvasinį nusikaltimą . O gal ne lietuvis esi ir tau galima skaityti.Man atrodo, kad tu gamtoje randi kažkokių grybų.Baigia lietuviai iškepurnet iš lietuvos, ruskiai supirkineja pastatus, žemes, lenkai stiprina įtaką, gviešijasi į mūsų žemes.Like keletas lietuvių ir tie į gerkles del religijos viens kitam kabinas.Kitus niekindamas pats geresnis nebusi.Nori tikek savo dievais,bet nesikabinek kaip koks snarglys prie kitų tikėjimo.Križiuočiai seniai sumušti.Nebelaužikim iečių del religijos.

          Atsakyti
          • Vilmantas Rutkauskas says:
            10 m. ago

            Palietei tris kampus – kažkokią bibliją, lietuvių kažkokį iškepuretnėjimą ir kažkokias kryžiuočių ietis…
            Apsistojant ties galbūt mažiau nervingu viduriu, papildysiu, kad išvažiuojavusieji išvažiavo vedini troškimo sočiau TURĖTI ir daugiau iš gyvenimo svetur IMTI. Tokie iš esmės “imantys” paprastai maža ką Lietuvai ir jos Dievams DUODA. Tad, mat juos šunys sočioje jiems ramybėje – siekiamybėje.

        • Amelija says:
          9 m. ago

          Šiaip jau tai perkūnas – keiksmažodis…

          Atsakyti
  15. Ričardas Gricius says:
    10 m. ago

    Mano Dievas-PATRIMPAS, mano Deivė-ŽEMYNA…ir nusišvilpt man jei kas kitaip galvoja..!!!

    Atsakyti
  16. Ričardas Gricius says:
    10 m. ago

    Mano Dievas-PATRIMPAS, mano Deivė-ŽEMYNA…ir nusišvilpt man jei kas kitaip galvoja..!!! Apie biblija-ji parašyta be jokių skiriamųjų ženklų, pradėjo didžiają raide ir baigė tašku.Tą rašliavą gali išvedinėt į kokias nori tolybes… Jūs krikščionėliai iš pradžių įdėmiai paskaitykit, po to burbuliuokit..;

    Atsakyti
    • Varvara says:
      10 m. ago

      Mana dėde tava dėde mana šyke tava ėde.

      Atsakyti
      • Ričardas Gricius says:
        10 m. ago

        krikščionė…menkadvasė!

        Atsakyti
  17. Rasa Vidas says:
    10 m. ago

    …apgailetini popistai! Apart savo simtus kartu perrasytu ir pertaisytu legendu apie vargsa, romenu nukankinta dailides sunu nieko neturi.Sventes, paprociai, apeigos-viskas pavogta nuo pagoniu. Taip ir laksto aplinkui zeme su savo kruvinu kryzium.Lygtai jis vienas isgamu romenu buvo nukryziuotas.Kokie NUSIKALTIMAI zmonijai padaryti prisidengus Jo vardu siaubas apima.Ne veltui jo motina kruvinom asarom verkia.Deja , tokia ziauri tiesa.

    Atsakyti
    • Vidas Rasa says:
      1 m. ago

      Vidas Rasa kada kažkur kažkas verkia? Nuo kada knygų tekstų mintys vadinasi tiesa?

      Atsakyti
  18. Romas Zubinas-Tęsėjas says:
    9 m. ago

    Šių metų gruodžio 18 d. 15 val. Kauno PKTS salėje (Laisvės al. 39 II a.) įvyks Kauno gyventojų susitikimas kurio metu bus atskleista Lietuvos mokslininkams vis dar nežinoma, tačiau jau įminta, mūsų tolima ir gabinga praeitis. Susipažinsime ir su naujai atrastais III-ju ir IV-ju geofiziniais dėsniais, kurios galima buvo atrasti tiktai lietuvių kalbos pagalba. Kartu susipažinsime ir su majų pranašyste. Susitikimo metu bus pristatomos ir proistoriko, geofiziko, inžinieriaus Romualdo Zubino knygos “Perkūnas”, Per praeitį į ateitį” bei “Pažadinta praeitis”.
    Į susitikimą kviečiami Kauno gyventojai, žiniasklaidos ir Kauno universitetų atstovai.

    Atsakyti
  19. Atgalinis pranešimas: Tverža » Статистика показывает рост количества последователей балтской религии
  20. insurance quotes car says:
    7 m. ago

    This is just the perfect answer for all forum members

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims

Bendruomenių stiprinimui skirta 2 mln. eurų

2022 05 23
Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis

2022 05 22
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

2022 05 18
Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

Palukščio dvaras – medinis istorijos perlas apsuptas baltiško palikimo 

2022 05 13
Nusikaltėliai tave gali stebėti per išmanųjį televizorių

TV žiūrimiausi – „Eurovizija“, krepšinis ir Dakaras

2022 05 13
Kaune atnaujinamos Nemuno krantinės

Kaune atnaujinamos Nemuno krantinės

2022 05 12
Lagaminas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Daugiau lietuvių grįžta nei išvyksta

2022 05 11
Viktoras Justickis ir Viktoras Falkenhanas | vle.lt ir aidas.lt nutr.

V. Justickis. Vydūno idėjos V. Falkenhano novelėse apie aisčius (III)

2022 05 04
Jorė | Alkas.lt, A. Sartanavičaus nuotr.

Jorės šventė – neeilinė proga patirti pirmapradę gaivą ir galią

2022 04 21
Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Seime vyks diskusija dėl Romuvos valstybinio pripažinimo

2022 04 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Daugiau nei pusė lietuvių labai mažai juda
Įvairenybės

Žemėlapių programėlės – pagal keliavimo būdą

2022 05 28
Sveikai metų pradžiai – nealkoholiniai kokteiliai
Įvairenybės

Vitaminų puokštė vienoje stiklinėje

2022 05 28
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Naujienos

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28

2022 05 28
Gyventojų prašoma kaip įmanoma greičiau atsiimti siuntą iš paštomatų
Lietuvoje

Siuntų skaičius pastebimai didėja

2022 05 28
Kaip elgtis, jei paslydę susižeidėte?
Lietuvoje

Vasaros nelaimės ir pirmoji pagalba

2022 05 28
Kodėl verta valgyti vyšnias
Gamta ir žmogus

Geriau miegoti padės ir… trešnės

2022 05 28
Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“
Gamta ir žmogus

Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“

2022 05 28
Lietuviškam spausdintuvui – aukso medalis už naujoviškumą!
Lietuvoje

Lietuviškam spausdintuvui – aukso medalis už naujoviškumą!

2022 05 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuorodos apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28
  • NUORODOS apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • Požiūris apie Įspūdingų sukaktuvių sostinė kviečia laukti su šūkiu „Vilnius: 700 metų jaunas“ (video)
  • Kažin apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Žemėlapių programėlės – pagal keliavimo būdą
  • Vitaminų puokštė vienoje stiklinėje
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28
  • M. Kundrotas. Kristus kaip bodhisatva

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 726; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 615; komentarų: 1
  • V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų? peržiūrėta: 396; komentarų: 18
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 294; komentarų: 0
  • Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai peržiūrėta: 293; komentarų: 18
  • A. Širinskienė. Kada ministrė Bilotaitė melavo daugiau? peržiūrėta: 285; komentarų: 9

Artimiausi renginiai

  1. Tarptautinis folkloro renginys „Skamba skamba kankliai“ VILNIUJE

    2022-05-26 11:00 - 2022-05-29 20:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Bendruomenių stiprinimui skirta 2 mln. eurų

by Ditė Česėkaitė
2022 05 23
0
Praeitais metais Lietuva skyrė beveik 50 milijonų eurų besivystančioms šalims

Savivaldybių rengiamiems vietos bendruomenių stiprinimo projektams 2022 metams Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skyrė 2 mln. 180 tūkst. eurų.  Praėjusiais...

Skaityti toliau

Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 22
1
Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 20 d. mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Lietuvos „Romuvos“ vaidila Vaclovas Mikailionis. Vaclovas Mikailionis gimė 1939 m. rugsėjo 28...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų?

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 18
19
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Laisvės partija, nauju vėju įsiveržusi į Lietuvos Seimą ir į valdančiąją koaliciją, labiausiai pabrėžia dvi laisves – laisvę homoseksualiems santykiams...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuorodos apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 28 14:28
  • NUORODOS apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • Požiūris apie Įspūdingų sukaktuvių sostinė kviečia laukti su šūkiu „Vilnius: 700 metų jaunas“ (video)
  • Kažin apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • Va šitaipos bus! apie Karkasiniai namai – mėgstamiausias lietuvių pasirinkimas?

Kitas straipsnis
Zarasų miesto savivaldybės nuotr.

Loreta Sungailienė: „Knyga – tiltas į pokalbį su vaiku...“ (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai