Spalį žvaigždėtam dangui stebėti Lietuvoje sąlygos jau visai kitokios nei vasarą – vakarai sparčiai tamsėja, o astronominė naktis kasdien ilgėja. Šį mėnesį verta nepraleisti Drakonidų ir Orionidų meteorų srautų, beveik visą naktį matomo Saturno, paryčiais vis geriau pasirodančių Jupiterio ir Marso, o mėnesio pabaigoje – Mėnulio regimojo suartėjimo su Sietynu.
Spalio pradžioje palankiausioje stebėjimui padėtyje atsidurs Saturnas. O artimiausias „krentančių žvaigždžių“ reginys lauks jau spalio 8–9 d. – Drakonidų meteorų srauto maksimumas.
Naktis per mėnesį pailgės daugiau kaip dviem valandomis
Spalio 1 d. Kauno apylinkėse Saulė tekėjo 7.26 val., leidosi 19.00 val., o diena truko 11 val. 34 min. Spalio 31-ąją Saulė tekės 7.25 val., leisis 16.49 val., tad diena truks tik 9 val. 24 min. Per mėnesį šviesusis paros metas sutrumpės daugiau kaip dviem valandomis.
Pavyzdžiui spalio 6 d. Kaune Saulė leisis 18.47 val. Astronominės sutemos baigsis apie 20.48 val. – nuo tada dangus bus visiškai tamsus. Mėnesiui baigiantis tikrosios nakties sulauksime dar gerokai anksčiau.
Spalio 25 d. Lietuvoje baigsis vasaros laikas. Laikrodžius pasuksime viena valanda atgal, todėl pagal laikrodį ir Saulė, ir žvaigždėtas dangus nuo tos dienos pasirodys valanda anksčiau.
Svarbiausi spalio dangaus reiškiniai
| Data | Reiškinys | Kada ir kur stebėti |
|---|---|---|
| Spalio 8–9 d. | Drakonidų meteorų srauto maksimumas | Nuo vakaro iki paryčių; geriausia atokiau nuo miestų šviesų |
| Spalio 10 d. | Jaunatis | 18.50 val. Palankiausias metas stebėti silpnesniems dangaus šviesuliams |
| Spalio 21–22 d. | Orionidų meteorų srauto maksimumas | Geriausia po Mėnulio laidos – maždaug nuo 3 val. iki aušros |
| Spalio 24–25 d. | Mėnulis netoli Saturno | Vakare ir naktį rytų, vėliau pietų danguje |
| Spalio 26 d. | Pilnatis | 6.12 val. Nustelbs silpnesniu dangaus šviesulius. |
| Spalio 27–28 d. | Mėnulis prie Sietyno | Vakare rytuose, vėliau aukštai danguje; pravers žiūronai |
Drakonidams šiemet netrukdys Mėnulio šviesa
Drakonidų meteorų srautas reikšis spalio 6–10 d. Tarptautinė meteorų organizacija numato jo maksimumą spalio 9 d. apie 4 val. Lietuvos laiku. Įprastas teorinis šio srauto ZHR yra apie 5. Tai skaičius, nusakantis meteorų gausą palankiausiomis sąlygomis.
Šiemet sąlygos Drakonidams stebėti palankios: spalio 9 d. Mėnulio apšviesta dalis bus vos apie 2 proc., be to, didžiąją nakties dalį jo danguje nebus. Tad net ir silpnesnių meteorų neužgoš Mėnulio šviesa.
Drakonidų radiantas – regimasis taškas, į kurį pratęstos meteorų trajektorijos tarsi sueina, – yra Slibino žvaigždyne. Lietuvos platumose jis nenusileidžia. Tačiau žiūrėti vien į radiantą nereikia: meteorai gali sužibti įvairiose dangaus vietose.
Drakonidai išsiskiria palyginti lėtais meteorais. Šiemet nenumatytas joks ypatingas šio meteorų srauto sustiprėjimas, todėl nėra pagrindo šio įprasto kasmetinio reiškinio, kaip mėgsta žurnalistai, vadinti „meteorų lietumi“ ar „meteorų audra“.
Stebėjimui nereikia nei teleskopo, nei žiūronų. Geriausia pasirinkti nuo miestų ir kelių apšvietimo nutolusią vietą, patogiai įsitaisyti ir žvilgsniu aprėpti kuo didesnį dangaus plotą.
Jaunatis atvers tamsiausias spalio naktis
Spalio 10 d. 18.50 val. stos Mėnulio jaunatis. Kelios naktys prieš ją ir po jos bus pats geriausias, tamsiausias, mėnesio metas Paukščių Takui, Andromedos galaktikai, žvaigždžių spiečiams ir kitiems silpnesniems dangaus šviesuliams stebėti.
Priešpilnis stos spalio 18 d. 19.12 val., o pilnatis – spalio 26 d. 6.12 val. Visi laikai pateikti Lietuvos vietos laiku.
Saturnas – palankiausioje stebėjimui padėtyje
Spalio 4 d. Saturnas pasieks opoziciją atsidūrs palankiausioje stebėjimui padėtyje.
Planetos opozicija tai padėtis kai Žemė atsiduria tarp Saulės ir šios planetos, tai yra būna arčiau jos nei įprastai.
Dėl to spalio pradžioje Saturnas teka maždaug Saulei leidžiantis ir matomas beveik visą naktį.
Vakare Saturno reikia ieškoti rytų bei pietryčių pusėje, o vėliau naktį – pietinėje dangaus pusėje.
Turint teleskopą, Saturnas tampa vienu gražiausių rudens reginių. Net nedidelis mėgėjiškas teleskopas leidžia atskirti jo žiedus, o geresnėmis sąlygomis – pamatyti ir ryškesnius palydovus.
Naktį iš spalio 24-osios į 25-ąją netoli Saturno atsidurs beveik pilnas Mėnulis.
Jupiteris ir Marsas – paryčių danguje
Jupiteris spalį bus vis geriau matomas antroje nakties pusėje ir paryčiais. Mėnesio pradžioje jis teka maždaug apie 2.30 val., o iki spalio pabaigos pasirodo vis anksčiau. Prieš aušrą jo reikia ieškoti rytų–pietryčių padangėje.
Gelsvas Jupiteris gerokai ryškesnis už aplinkines žvaigždes, todėl jį atpažinti nesunku. Gerai pritvirtintais žiūronais galima pamatyti keturis ryškiausius jo palydovus, o teleskopu – debesų juostas bei nuolat besikeičiančią palydovų padėtį.
Marsas taip pat matomas antroje nakties pusėje. Mėnesiui bėgant jo stebėjimo sąlygos gerėja – prieš aušrą rausvoji planeta pakyla gana aukštai pietryčių danguje.
Merkurijus spalio 12 d. pasieks didžiausią rytinę elongaciją, tačiau Lietuvos platumose jo padėtis bus labai nepalanki – planeta laikysis pernelyg žemai prie vakarinio horizonto. Venera tuo metu artės prie apatinės jungties su Saule, todėl abiejų planetų spalį nematysime.
Orionidų verta laukti iki paryčių
Naktį iš spalio 21-osios į 22-ąją maksimumą pasieks Orionidų meteorų srautas. Jį sukelia Halio kometos orbitoje pasklidusios smulkios dalelės. Tarptautinė meteorų organizacija nurodo apie 20 ar kiek didesnį teorinį ZHR, tačiau tikras matomų meteorų skaičius bus mažesnis ir priklausys nuo dangaus skaidrumo, šviesos taršos bei kitų stebėjimo sąlygų.
Orionidų radiantas yra Šienpjovių (Oriono) žvaigždyne, tačiau meteorai gali pasirodyti bet kurioje dangaus dalyje. Tad dairytis verta plačiai, o ne vien žiūrėti į Šienpjovius.
Šiemet pirmąją nakties dalį stebėjimams trukdys ryškus Mėnulis. Tačiau naktį iš spalio 21-osios į 22-ąją Vilniuje jis nusileis apie 2.56 val., Kaune – apie 3.02 val. Po to iki rytinių sutemų dar liks kelios tamsesnės valandos. Tad geriausias metas šiemet Orionidams stebėti bus maždaug nuo 3 val. iki aušros.
Mėnulis prasilenks su Sietynu
Dar vienas gražus spalio reginys laukia naktį iš spalio 27-osios į 28-ąją. Mėnulis praslinks visai netoli Sietyno – padrikojo žvaigždžių spiečiaus M 45 Tauro žvaigždyne.
Sietynas yra vienas lengviausiai plika akimi atpažįstamų žvaigždžių spiečių. Dažniausiai išskiriamos šešios ar septynios ryškiausios jo žvaigždės, o esant labai skaidriam tamsiam dangui galima įžiūrėti ir daugiau.
Šį kartą sąlygos silpnesnėms Sietyno žvaigždėms nebus palankios – Mėnulis bus beveik pilnas.
Tačiau pati pora danguje atrodys išraiškingai, o žiūronai padės šalia ryškaus Mėnulio išskirti daugiau Sietyno spiečiaus žvaigždžių.
Vakare jų reikės ieškoti rytų pusėje. Naktį Mėnulis ir Sietynas kils vis aukščiau ir taps patogiau stebimi.
Rudens dangus: nuo Vasaros trikampio iki Oriono
Spalio vakarais vakarinėje ir pietvakarinėje dangaus dalyje dar gerai matomas Vasaros trikampis – sudarytas iš Vegos, Denebo ir Altairo žvaigždžių. Per Gulbės žvaigždyną driekiasi Paukščių Tako juosta. Jaunaties laikotarpiu, išvažiavus toliau nuo miesto šviesų, ji aiškiai matoma plika akimi.
Rytuose vis aukščiau kyla Pegasas ir Andromeda. Čia verta susirasti Andromedos galaktiką M 31 dar vadinamą Andromedos ūku. Tamsiame danguje ji plika akimi atrodo kaip nedidelė miglota dėmelė, o pro žiūronus pasirodo gerokai aiškiau.
Dar vienas puikus žiūronų taikinys – Persejo žvaigždyne esantis dvigubas padrikasis žvaigždžių spiečius h+χ. Plika akimi tamsiame danguje jis gali atrodyti kaip blankus šviesos lopinėlis, tačiau žiūronai jį padalija į du greta švytinčius tankius žvaigždžių telkinius.
Po vidurnakčio virš rytų horizonto jau pasirodo Šienpjoviai (Orionas). Mėnesiui baigiantis žvaigždynas teka vis anksčiau ir aiškiai primena, kad rudens dangus pamažu ruošiasi užleisti vietą žiemos dangui.
Kaip stebėti spalio dangų
Meteorams stebėti optinių prietaisų nereikia. Kur kas svarbiau pasirinkti tamsią vietą, atokiau nuo gatvių ir kiemų žibintų, bei bent 15–20 minučių prieš stebėjimus pabūti tamsoje. Ryškų telefono ekraną geriau kuo rečiau įjungti – po jo akims vėl reikia laiko prisitaikyti.
Žiūronai ypač pravers ieškant Sietyno, Andromedos galaktikos ir Persejaus dvigubo žvaigždžių spiečiaus h+χ. Teleskopą pirmiausia verta nukreipti į Saturną ir Jupiterį.
Astronominiai duomenys patikrinti 2026 m. spalio 3 d. Laikai pateikti Lietuvos vietos laiku. Dėl geografinės vietos Saulės, Mėnulio ir planetų tekėjimo bei laidos laikai įvairiose Lietuvos vietose gali skirtis keliomis ar keliolika minučių.
