Antradienis, 16 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video)

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
2012 05 14 19:24
8
1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. 1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. Aprašas po nuotrauka: „1 – Vytautas Kaladė, 3 – Rimantas Baužys, 4 – Ričardas Truškauskas, 5 – Virginija Urbonavičiūtė, 6 – Vladas Kasiulevičius, 8 – Vytautas Pocius.“ Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr

1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. 1972 m. Kauno pavasario bylos tyrimo metu Kauno miesto prokuratūra mėgino identifikuoti protesto demonstracijų dalyvius. Aprašas po nuotrauka: „1 – Vytautas Kaladė, 3 – Rimantas Baužys, 4 – Ričardas Truškauskas, 5 – Virginija Urbonavičiūtė, 6 – Vladas Kasiulevičius, 8 – Vytautas Pocius.“ Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr

Romo Kalantos pasiaukojimas 1972 m gegužės 14 d. ženklino svarbias permainas Lietuvos gyvenime. Šiomis dienomis minimos Kalantinės yra svarbios mums visiems.

Vis dėlto tenka dažnai išgirsti,  jog šių metinių metu reikia prisiminti ir labiau vertinti hipių, roko bei kitus vakarietiškos subkultūros dalykus. Tokiam siaurokam supratimui galima paprieštarauti ir nurodyti neseniai (2011 m.) paskelbtą solidžią mokslinę studiją „Sąjūdžio ištakų beieškant.

Nepaklusniųjų tinklaveikos galia“. Tyrinėtojų nuomone, tuo metu egzistavo trys priešinimosi režimui suvaržymams srovės:  jaunimo hipių subkultūra, etnokultūrinis sąjūdis ir katalikiškasis pogrindis. Etnokultūrinis sąjūdis apėmė romuviečių, žygeivių ir folklorininkų judėjimus. Ši  knyga  pateikė svarbius teorinius to meto kultūrinių judėjimų apibrėžimus.

Čia norėčiau prisiminti kai kuriuos tų dienų epizodus. 1972 m. gegužės mėnesį, po 14 d., būrelis Vilniaus kraštotyrininkų-romuviečių nuvykome į Rumšiškių muziejų dalyvauti talkoje, tvarkant muziejaus teritoriją. Talkininkų tarpe atsirado žmonių, kurie ėmė pasakoti apie įvykius Kaune, visiems tai buvo naujiena. Pasitarę nutarėme važiuoti į Kauną, tikėdamiesi ką nors pamatyti ar išgirsti. Pasiekę Kauną per Žaliakalnį patraukėme į centrą – Laisvės alėją.

Susitikome pažįstamų kauniečių – išgirdome apie susideginusį jaunuolį, apie demonstrancijas, išdaužytus langus ir t.t. Bet tuo metu miestas jau buvo ramus. Pasakojo,  jog gaudomi ilgaplaukiai, apsidairėme – ir mūsų tarpe buvo tokių. Dar kiek pabuvę Kaune, pasukome į stotį ir išvažiavome į Vilnių. Tačiau mūsų ramią išvyką vėliau man priminė tardymų metu saugumiečiai.

Aš, kaip tikras kraštotyrininkas, rūpinausi Kauno įvykių  aprašymais. Todėl paprašiau kauniečių parūpinti  tokios medžiagos. Tuomet ir susipažinau su mediku studentu Šarūnu Žukausku. Susitikau su juo gal pora kartų ir gavau iš jo sąsiuvinuką su aprašymais. Tik vėliau supratau, jog viską sekė saugumiečiai, buvo fiksuojamas kiekvienas kauniečių žingsnis.

Atmintyje iš tų laikų liko toks iš lūpų į lūpas perduodamas ketureilis: „Čia laisvės nėr ir santvarka bloga – taip sakė Romas Kalanta. O kur tikroji mūs tėvynė? Ją rusai kojomis pamynė“

Kauno jaunimo protesto demonstracija 1972 m. gegužės 18 d. Kauno miesto sode | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Kauno jaunimo protesto demonstracija 1972 m. gegužės 18 d. Kauno miesto sode | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Romo Kalantos susideginimas ir jaunimo demonstracijos sukėlė visus komunistinius organus ant kojų. Buvo, matyt, priimti labai svarbūs valdžios nutarimai – imtis ryžtingų veiksmų. Tuomet ir prasidėjo „kraštotyrininkų“ byla, buvo suimti ir įkalinti keli kauniečiai, tame tarpe ir Š.Žukauskas.

Represijos apėmė ne tik Kauno įvykių dalyvius, tikslas buvo stabdyti ir užgniaužti visas nacionalistines apraiškas. Etnokultūrinis sąjūdis taip pat pateko į represijų lauką. Buvo uždraustos kraštotyros ekspedicijos, kuriose iki tol dalyvavo šimtai patriotų.

Protesto eisena Kauno Laisvės alėjoje ir sovietų milicijos būriai, mėginantys sustabdyti demonstrantus. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. Nuotrauka iš baudžiamosios bylos (Lietuvos ypatingasis archyvas)
Protesto eisena Kauno Laisvės alėjoje ir sovietų milicijos būriai, mėginantys sustabdyti demonstrantus. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. Nuotrauka iš baudžiamosios bylos | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Tiesa, represijos prasidėjo dar prieš R.Kalantos susideginimą. Vilniaus Romuva buvo uždrausta 1971 metais, imtos drausti Rasos šventės. Bet po Kauno įvykių, represijos įgavo daug aštresnį pobūdį.

1973 m. rugsėjo mėnesį į mano butą įgriuvo saugumiečiai su krata. Prasidėjo tardymai ir psichologinis teroras. Buvau pašalintas iš Universiteto. Kadangi griežtai atsisakiau „padėti“ saugumui, buvau pasmerktas bedarbystei ir nuolatiniam persekiojimui, kuris baigėsi tik atėjus Sąjūdžiui.

Esu dėkingas knygos „Sąjūdžio ištakų beieškant“ autoriams. Viena aišku, jog „dainuojančią revoliuciją“ inspiravo ne hipių bardai. Dainuojančioje revoliucijoje skambėjo liaudies dainos, kurios jau buvo atgimusios kraštotyrininkų ir romuviečių sąjūdyje. Į Saugumą buvo kviečiamos jaunos panelės, kurių „nusikaltimas“ dažniausiai buvo liaudies dainų dainavimas.

Tos dainos nebuvo iš A. Sniečkaus mėgstamų „Lietuvos“ ansamblio repertuaro. Gerai prisimenu, kaip per juodąjį 80-tų metų laikotarpį buvo kontroliuojamas folklorinių ansamblių repertuaras. Ansamblių vadovai privalėjo atnešti miesto kultūros skyriui savo ansamblių programinių dainų  tekstus, kad neprasibrautų kas netarybinio.

Kalantinės  tai tarsi istorinės kryžkelės ženklas, rodantis esmines tautos gyvenimo permainas. Po R. Kalantos susideginimo pradėjo eiti pogrindinė Katalikų kronika, prasidėjo etnokultūrinio sąjūdžio persekiojimai. Liaudies dainos visada buvo tautos dvasios giliausia išraiška. O Kalantos auka buvo tarsi Margirio pilėnų ir pokario partizanų, žuvusių bunkeriuose, žygių atgarsis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaune bus minimos Romo Kalantos žūties 40-osios metinės
  2. J. Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video)
  3. J. Trinkūnas. Eugenija Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti kur mūsų šaknys
  4. Kaune įvyks R.Kalantos atminimui skirtas roko koncertas „Negęstanti roko šviesa“
  5. J.Trinkūnas. Sutartinių stovykla
  6. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  7. J.Trinkūnas. Romuvos kelias
  8. J.Trinkūnas, I.Trinkūnienė: Ko mus šiandien moko protėvių tikyba? (audio)
  9. V.V. Landsbergis. Sausio aukų pagerbimas (video)
  10. Tadui Šidiškiui – 70
  11. Baltijos kelio ir Juodojo kaspino dienos minėjimas (video)
  12. Briuselis 2014 metais priims Pasaulio Religijų Parlamentą (video)
  13. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  14. A. Patackas. Klonio gatvei rengiamas „baudžiančiosios psichiatrijos“ reidas?
  15. I. Trinkūnienė. Dievai ir dainos
  16. R.Kupčinskas. Mūsų likimas – Lietuva
  17. V.V.Landsbergis. Be pykčio
  18. Nijolė Balčiūnienė pasakoja apie Žygeivių judėjimą
  19. M.Kundrotas. Vasario 16-oji: suvienijo ar suskaldė?
  20. A.Ramonaitė: Savaimi visuomenė prieš totalitarinį režimą – Sąjūdžio ištakų tyrimai (II)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Rimas says:
    10 metų ago

    Pagarba

    Atsakyti
  2. Kemblys says:
    10 metų ago

    “Aš, kaip tikras kraštotyrininkas, rūpinausi Kauno įvykių aprašymais. Todėl paprašiau kauniečių parūpinti tokios medžiagos. Tuomet ir susipažinau su mediku studentu Šarūnu Žukausku. Susitikau su juo gal pora kartų ir gavau iš jo sąsiuvinuką su aprašymais. Tik vėliau supratau, jog viską sekė saugumiečiai, buvo fiksuojamas kiekvienas kauniečių žingsnis.”
    “Romo Kalantos susideginimas ir jaunimo demonstracijos sukėlė visus komunistinius organus ant kojų. Buvo, matyt, priimti labai svarbūs valdžios nutarimai – imtis ryžtingų veiksmų. Tuomet ir prasidėjo „kraštotyrininkų“ byla, buvo suimti ir įkalinti keli kauniečiai, tame tarpe ir Š.Žukauskas.”

    Atsakyti
  3. vienuolis says:
    10 metų ago

    kemblys puikiai pastebėjo 🙂 bajerį supras tik tais laikais su tuo susidūrę.

    Atsakyti
  4. Karolis says:
    10 metų ago

    Susideginti dėl laisvės žygdarbis?! Mano nuomone žygdarbis yra kovot prieš tuos, kurie atima laisvę. gal baikim tuos savižudžius garbinti.

    Atsakyti
    • Žygeivis says:
      10 metų ago

      To meto sąlygomis, 1972 m., būtent tokia protesto forma buvo pati efektyviausia, nei bet koks bandymas aktyviai pasipriešinti, pvz., su ginklu rankose (buvo tada SSSR ir tokių, ir ne vienas, bet jų efektas tuometinei sovietinei sistemai buvo beveik nulinis – tada sovietai bijojo tik “proklamacijų” ir masinių taikių demonstracijų).

      Kaip tik todėl būtent po Romo susideginimo ir kilo masinės demonstracijos Kaune, ir ne tik ten, pradėta leisti nemažai pogrindinių leidinių, suaktyvėjo įvairūs judėjimai.

      P.S. Bet kad tai suprastum, reikėjo gyventi tais laikais…

      Atsakyti
      • Žygeivis says:
        10 metų ago

        P.S. Man tada buvo tik 15 metų, ir kaip tik po Kalantos susideginimo mūsų klasės dalis iš Vilniaus nuvyko į Kauną – į “ekskursiją”. 🙂

        Iki šiol atsimenu, kokį neišdildomą įspūdį visam gyvenimui mums padarė tai, ką pamatėme tada Kaune.

        Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        10 metų ago

        Tai kodėl, Žygeivi, nepasekei jo pėdomis? 🙂

        Atsakyti
  5. Genta says:
    10 metų ago

    Ar tiesa, kaip sakė vienas žinantis, kad visi numeriukais pažymėti seniai yra apleidę pasaulį. Dėl to ir ėmiau skaityti straipsniuką, bet nieko apie tai nerašoma. Gal kas galėtų daugiau paaiškinti?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuviškojo folkloro Tėvui Evaldui Vyčinui – 70!

Lietuviškojo folkloro Tėvui Evaldui Vyčinui – 70!

2022 08 15
Kaune iškilo vienas aukščiausių statinių

Kaune iškilo vienas aukščiausių statinių

2022 08 10
Neteisingas mašinų statymas grės atsakomybe

Neteisingas mašinų statymas grės atsakomybe

2022 08 08
„Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje | „Atalyja“nuotr.

„Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje

2022 08 08
Kauniečiams – duomenys apie oro taršą

Kauniečiams – duomenys apie oro taršą

2022 08 06
Senieji krikštynų papročiai – kaip sukurti išskirtinę šventę? | Lietuvos kultūros tarybos nuotr.

Senieji krikštynų papročiai – kaip sukurti šventę?

2022 08 03
Kaune – išskirtinių gyvūnų parkas

Kaune – išskirtinių gyvūnų parkas

2022 08 01
Tuskulėnų dvaro pastatas | Rengėjų nuotr.

Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo

2022 07 30
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Transeuropa: idėja ir galia

2022 07 28
Palėvenės vienuolynas | Kultūros infrastruktūros centro nuotr.

Palėvenės vienuolynas: istorija tęsiasi

2022 07 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Gyvybės draudimas: kokia ir kam nauda?
Lietuvoje

Vedybų sutartys: geriau neprireiktų, bet…

2022 08 16
Telefono tarnavimo laiką galima prailginti | Asociatyvi nuotr.
Lietuvoje

Telefono tarnavimo laiką galima prailginti

2022 08 16
Rykštenės – svetimžemiai augalai | medauskalnas.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Rykštenės – svetimžemiai augalai, skinkite negailėdami

2022 08 16
Gandrų sugrįžimo diena
Gamta ir žmogus

Žuvinto rezervate gandrų nemažėja

2022 08 15
Arbūzas – ne tik į desertą, bet ir į sriubą
Įvairenybės

Arbūzas – ne tik į desertą, bet ir į sriubą

2022 08 15
Gerai įrengta vonia padeda ugdyti vaikų įpročius
Įvairenybės

Kaip mažoje vonioje sutalpinti daug daiktų?

2022 08 15
Senos ir naujos laivų krikštijimo tradicijos
Įvairenybės

Senos ir naujos laivų krikštijimo tradicijos

2022 08 15
Netikėkite Terorusija! | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

2022 08 15


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22
  • Vidmantas apie M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?
  • Rekyva apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vedybų sutartys: geriau neprireiktų, bet…
  • Kaip dzūkai grybauja: grybavimo posakiai
  • Telefono tarnavimo laiką galima prailginti
  • Rykštenės – svetimžemiai augalai, skinkite negailėdami

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 776; komentarų: 11
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 520; komentarų: 1
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 509; komentarų: 13
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 479; komentarų: 7
  • Užsivėrus durims į žurnalistiką, atsivėrė lituanistikos pasaulis peržiūrėta: 472; komentarų: 1
  • 6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata peržiūrėta: 446; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

Lietuviškojo folkloro Tėvui Evaldui Vyčinui – 70!

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 15
1
Lietuviškojo folkloro Tėvui Evaldui Vyčinui – 70!

Legendiniam etnomuzikologui, švietėjui, lietuvių folkloro Tėvui,  Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentui Evaldui Vyčinui sukako – 70! Evaldas Vyčinas gimė ...

Skaityti toliau

Kaune iškilo vienas aukščiausių statinių

by Ditė Česėkaitė
2022 08 10
3
Kaune iškilo vienas aukščiausių statinių

Netrukus gimtadienį švęsianti bendrovė „Kauno energija“ sulaukė pirmosios dovanos. Svarbiausiame įmonės objekte – Petrašiūnų elektrinėje – iškilo vienas aukščiausių objektų...

Skaityti toliau

Neteisingas mašinų statymas grės atsakomybe

by Ditė Česėkaitė
2022 08 08
0
Neteisingas mašinų statymas grės atsakomybe

Bandymai apgaule išvengti vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą centrinėse Kauno gatvėse gali baigtis net baudžiamąja atsakomybe. Svetimus arba nebegaliojančius neįgaliojo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22
  • Vidmantas apie M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?
  • Rekyva apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22
  • Saulės Vilna apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava

Kitas straipsnis
Vilniečiai gražiai paminėjo Romo Kalantos žygdarbio 40-ąsias metinės (nuotraukos, video)

Vilniečiai gražiai paminėjo Romo Kalantos žygdarbio 40-ąsias metinės (nuotraukos, video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai