Sekmadienis, 18 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis

Jonas Trinkūnas, www.alkas.lt
2013 03 15 14:43, Kovo 18 d. vyks vakaras skirtas Vydūno 145-oms metinėms ir dramos „Amžina ugnis“ 100-mečiui.
11
Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Vydūnas
Vydūnas

Prieš gerą šimtmetį prasidėjo lemtingi Lietuvai laikai. Lietuviai ėmė jausti laisvės dvelksmą. Tai buvo panašu į mūsų laikų Sąjūdžio dvasią.

Vydūnas buvo tos dvasios reiškėjas ir pranašas, skelbęs svarbius žodžius tautai.

Jau 1902 m. Vydūnas pradeda kurti ugninę trilogiją, kurios įžanginė dalis buvo „Romuva“, apreikšta Tilžės scenoje 1903 metais. Vydūnas rašė  „Amžinos ugnies“ pratarmėje:„Beveik be perstojimo dirbau tam nuo rudens 1911 m. lig rudens 1912 m. Ir rodos, dabar laikas, kad veikalas pasirodytų viešai“.

„Pats pirmasis lietuvių kosminę moralinę viziją apie 1900 metus pradėjo kurti Vydūnas, jungęs indiškas religijas, jo įsivaizduotas lietuvių pagonybės dvasinio gyvenimo formas ir kantiškąjį reikalavimą būti savo vertę sąmoningai žinančiu individu“. Taip rašė Vytautas Kavolis.

Vydūnui svarbiausiu simboliu tampa šventoji ugnis, su kurios išsaugojimu siejamas  Lietuvos išlikimas. Daugelis lietuvių etnografijos faktų patvirtina tokią Vydūno nuomonę. Iki pat XX amžiaus kaimo žmonės išlaikė pagarbą namų ugnelei. Iki šiol žinomos maldos Gabijai – namų židinio globėjai. Vydūnas rašė: „Nėra abejotina, kad senovės tikyba žmonėms liepė Dievą garbinti ugnies pavidalu. O tai taip giliai lietuvių buvo išmanyta, kad dar ir šiandien ugnis lietuviams šventa. Tik ugnis verčia tiesiog išmanymą kreipti į dvasinę pusę“.

Jeigu Ugnis suvokiama kaip kosminis principas, tai Romuva simbolizavo lietuvišką baltišką unikalumą. Vydūnas buvo tikras regintis suvokiantis „vydūnas“. Jis išpopuliarino Romuvą  ir įžvelgė didžiąją baltų dvasinę vertybę – Romuvą. Tą liudija greitas šio švento vardo paplitimas atgimstančioje Lietuvoje. Netgi katalikai 20-tais metais suskato kurti „Romuvos“ draugiją, pradžioje JAV lietuvių tarpe, paskui ir tarpe Lietuvos katalikų –  filosofo Stasio Šalkausko, Kazio Pakšto ir kitų. Tačiau šitie bandymai užgeso 1922 metais, išpopuliarėjus ateitininkijai. Bet katalikai ir vėliau neatsisakė „Romuvos“ vardo, pradėję leisti „Naujosios Romuvos“ žurnalą, bet jis jau buvo labiau pasaulietinis.

Labiau pagrįsta Romuva atsirado 1930 metais prie Sartų ežero. Jos įkūrėjas Domas Šidlauskas-Visuomis rašė, jog „po ilgų studijų 1901 m. švystelėjo jam naujos religijos reikalingumo mintis“. Vydūno įtaką matome ne tik „Romuvos“ varde, bet ir slapyvardyje „Visuomis“. Dramoje „Probočių šešėliai“ (1908) svarbiausias veikėjas yra Vysuomis – amžinas lietuvis, arba „žmogus sau“ (Vydūno skelbiamas idealas).

Vysuomis dramoje kalbėjo: „Aš dar vis gyvas. O traukiu po Lietuvą, per žmonių širdis, žmonėms pranešti tą dalyką. Mat aš tikrasis Lietuvos dykasis, berods paplėšė iš po kojų žemę … Ir trauksiu  nuo kaimo kaiman, kol nesupras lietuviai, kas dievo valia juose“. Čia vėl matome Vydūno įžvalgą. Juk Vysuomis viskuo atitinka populiariam lietuvių tautosakos veikėjui – Dievui Seneliui, keliaujančiam per kaimus ir mokinančiam žmones darbų, moralės ir išminties.

Tuo laikotarpiu Vydūnas buvo kupinas dvasinių kūrybinių užmojų. Kokiom vaivorykštėm spinduliavo didžioji trilogija, rodo jo programinės mintys. Jis 1915 metais rašė: „Lietuva bus naujosios kultūros židinys. Tuo ji pelnysis buvimą.“/…/ „Būkime žmonės, kurie gali šviesti kitiems paveikslu. Pasaulis to laukia iš mūsų, ir visa kūryba nori už tai mus palaiminti. –  Lietuvių tauta yra davusi visoms kitoms tautoms paveikslą, kaip galima išlaikyti savo savybę, kitiems ir baisiai spaudžiant, o tik neauginti nekantos prieš kitas. O šitas paveikslas dar kuo daugiau turėtų šviesti nauju laiku.“

Amžinosios Ugnies ir Romuvos idėjoms dar ilgai teko diegtis ir dygti, kol įgijo dabarties raišką. Prisiminkime Vorkutos lagerių slaptąją Romuvą, 1967 metų kraštotyrininkų Ramuvą ir pagaliau 1992 m. įteisintą Romuvos bendriją. Šiandien daugelyje Lietuvos vietų jau kūrenami aukurai, atliekamos Amžinosios ugnies gerbimo apeigos ir su pagarba minimas Vydūnas.

Vydūnas savo tauria išmintimi bei dvasingu žodžiu atkūręs mūsų protėvių Amžinąją ugnį  ir visą savo gyvenimą pavertęs šios ugnies spinduliais ir toliau tebešviečia mums Darnos, Doros ir Tautos kelyje.

***

vydunasKovo 18 d., pirmadienį, 17 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) vyks vakaras, skirtas lietuvių literatūros klasiko, filosofo Vydūno 145-osioms gimimo metinėms ir draminės trilogijos „Amžina ugnis“ 100-mečiui.

Vakare dalyvaus Vydūno draugijos garbės pirmininkas dr. Vacys Bagdonavičius, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja doc. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ vadovas Jonas Trinkūnas, apeigų ansamblis „Kūlgrinda“ ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos II kurso studentai. Renginį ves doc. dr. A. Martišiūtė-Linartienė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje
  2. J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja
  3. V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje
  4. J. Trinkūnas. Mintys žiemos saulėgrįžoje
  5. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  6. J. Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse
  7. J. Trinkūnas: Mane išaugino močiutės (video) (I)
  8. J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video)
  9. Krivis J.Trinkūnas: Dievai Lietuvą saugo tik tada, kai lietuvis į juos atsigręžia
  10. J.Trinkūnas. Sutartinių stovykla
  11. J.Trinkūnas. Romuvos kelias
  12. J. Trinkūnas. Knyga, kurią lietuviai turėtų perskaityti pirmiausia
  13. J. Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video)
  14. V.Bagdonavičius. Nepriklausoma Lietuva Vydūno akiratyje
  15. J.Trinkūnas, I.Trinkūnienė: Ko mus šiandien moko protėvių tikyba? (audio)
  16. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  17. V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija
  18. A. Petraitytė. Iš pastogės į Lietuvą žvelgiant
  19. I.Šatkauskas. Įspūdžiai iš Europos etninių religijų kongreso Odensėje
  20. M. Jučas. Gedimino laiškai
  21. J. Trinkūnas. Eugenija Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti kur mūsų šaknys
  22. R. Grigas. Senieji lietuviai ir krikščionybė: tapatybių konfrontacija (II)
  23. A. Avižienis.Tautos reikšmė individo gyvenime
  24. Rasos šventės kelias (audio)
  25. L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (II)
  26. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  27. Ž. Makauskienė. Kovo 11-oji Vilniuje (nuotraukos)
  28. Prieš 125 m. gimė Stasys Šilingas
  29. Kviečiama Baltų krivulė „Baltų vienybė ir bendradarbiavimas“
  30. Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Tiesa says:
    8 m. ago

    šviesos Amžinybės Ugnyse įžiebtos,
    tik – paprastas klausimas sau,
    kaip lietuviams:
    “įdomu, – ar lietuvių enciklopedija, (t.y. “mes”),
    gebėsim suteikti ir VYDŪNUI vietos ne menkiau,
    kaip… pvz. tokiam stalininio slapyvardžio svetimšaliui”???
    Įdomu – kiek apie Vydūno dvasios įtakas tautinei savimonei gebėsim
    – VLE suteikt!

    Atsakyti
  2. egle v. says:
    8 m. ago

    AČIŪ Vydūnai, kad esi, švieti, vedi

    Atsakyti
  3. Kemblys says:
    8 m. ago

    Jonas Trinkūnas:
    „Jeigu Ugnis suvokiama kaip kosminis principas, tai Romuva simbolizavo lietuvišką baltišką unikalumą.”

    Žmonių kvailumas ir visata yra beribiai, nors… dėl visatos abejoju. (nežinau kas pirmas ištarė šiuos žodžius)

    Atsakyti
  4. Varas says:
    8 m. ago

    Lemtingi Lietuvai laikai prasidėjo ne prieš šimtą, o prieš du šimtus metų. Pats pirmasis lietuvių tautos dvasios atgimimo reiškėjas ir pranašas, skelbęs svarbius žodžius tautai, – Dionizas Poška. Jau 1812 m. iš Baublio iššokusi kibirkštis pasiekė kiekvieno lietuvio ir lietuvės širdį. Tai buvo panašu į mūsų laikų Sąjūdžio dvasią. Lietuviai ėmė jausti tautos savitumo vertės dvelksmą, kurios svarbiausiu simboliu yra šventoji kalba, kuri amžiais liepsnodama saugo tautos išlikimą. Po to pakilo Daukantas, Vidūnas ir kiti. O tai taip giliai lietuvių buvo išmanyta, kad dar ir šiandien šioji ugnis lietuviams šventa.Tik kalba verčia išmanymą atsiverti į šviesią dvasinę pusę.

    Atsakyti
  5. marta says:
    8 m. ago

    „Lietuva bus naujosios kultūros židinys. Tuo ji pelnysis buvimą.“/…/ „Būkime žmonės, kurie gali šviesti kitiems paveikslu. Pasaulis to laukia iš mūsų, ir visa kūryba nori už tai mus palaiminti. – Lietuvių tauta yra davusi visoms kitoms tautoms paveikslą, kaip galima išlaikyti savo savybę, kitiems ir baisiai spaudžiant, o tik neauginti nekantos prieš kitas. O šitas paveikslas dar kuo daugiau turėtų šviesti nauju laiku.“

    Labai panašią Lietuvos kaip “Šiaurės Atėnų” viziją matė ir mūsų didis poetas Oskaras Milašius. Niekas nėra dar gražesnių žodžių apie lietuvių ypatingą meilės dvasią, išreikštą liaudies dainose, parašęs. Gaila, kad tų liaudies dainų jau beveik niekas nebedainuoja. Carinė – sovietinė cenzūra jas išgujo iš tautinio repertuaro taip, kad liko tik “sunkią baudžiauninko dalią” atspindinčios dainos… to baudžiauninko, kurį nuo priespaudos išvadavo “šlovingoji komunistų partija”.:)

    Atsakyti
  6. marta says:
    8 m. ago

    Mano kuklia nuomone, Vydūno brolija yra gerokai senstelėjusi ir bedvasė. Jai žūt būt reikia atsinaujinimo, gyvatos, anot Vydūno, laisvos Vydūno dvasios. Kaip brolija, tauta svarbi atskiram žmogui, asmenybei, taip ji svarbi ir visai žmonijai. Be tautos asmenybė išsigimsta – per daug, nesveikai individualizuojasi, o tautos “gyvata” apmiršta.. . Kai tauta individualizuojasi, nustojama rūpintis vieni kitais ir tokioms tautoms gręsia iširimas. r ne tokį laiką ir išgyvenam? Vydūno idėjos nesensta, nes tai dvasinės idėjos, o ne kokia nors ego ideologija.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      8 m. ago

      Pirmosiose Vydūno leidinių iliustracijose, pastebėk, tiesiog vaizduojami Aukurai su Ugnimi, Vaidilutės, kūrenančios Ugnį, Ugnies ženklų ornamentika. O užgęsus šventai Ugnelei, suprask, užgęso ir tautos Gyvata.
      —
      Ugnies Laimė, (pa)Laima – puoselėti paveldu skirta Baltams. Tą aiškiai byloja Vydūnas.

      Atsakyti
  7. marta says:
    8 m. ago

    jei materialiam pasaulyje asmenybės konkuruoja tarpusavyje dėl karjeros, valdžios ar turtų, tai aukštesnėj pakopoj – tautos taip pat kovoja dėl dominavimo ar išlikimo, kaudamosi dėl resursų… bet mažai kas suvokia, kad pirmiausia “kaip Danguje taip ir ant žemės”, t.y. kiekvienas gyvis ar kiekviena tauta priima pirmiausia Dangaus – pasaulį valdančios dvasios/proto tiek, kiek jo sąmonė pajėgia priimti… jei daugumai žmonių rūpi tik matomi dalykai, tai tokia draugija kaip Vydūno turėtų būti tautos šviesos, dvasios-sielos branduolys, lkas.lt Vydūno idėjų skleidėjas, o Tautininkų partija tų idėjų išraiška Lietuvos politikoje. Nėra kito būdo prieš tmsą kovoti kaip nešti į ją šviesą ir ją iššviesti. Viena deganti žvakutė matoma iš labai toli. O kai ta šviesele dalinamsi su kitais, tamsa traukiasi.

    Kažkas sakė, kad Lietuvai trūksta vizijos? Skaitykime Vydūną. Tepasideda kiekvienas politikas jo tomus ant stalo.

    Atsakyti
  8. beje, says:
    8 m. ago

    Vydūnas tikėjo, kad ne mažos tautos būna praryjamos didesnių tautų, bet kad net ir patekusios vergijon mažos , bet didesnio sąmoningumo tautos išsilaiko, o būna prarytos tik mažo sąmoningumo tautos. Aukšto sąmoningumo tautos niekas negali praryti, nes ji naudojsi laisva valia ir nepasiduoda kitų įtakai augindama žmoniškumą savyje kaip augalas saulėje… jei ir yra kiek su kitomis susimaišiusi, ji greitai vėl išsigrynina, “atitraukia savo kraują”.

    Bet nėra taip, kad per tautas žmonija skaldosi, kaip kad norėtų mums įteigti kokie globalistai, siekiantys tautas sumaišyti, sutrupinti į “mažumas”. Kaip individas stoja į bendruomenę, į tautą, taip ir tautos jungiasi į panašią sanglaudą.

    Tačiau šios Vydūno mintys man kelia tokius štai klausimus:
    Ar prūsi buvo menkesnio sąmoningumo už vokiečius, kurie juos “prarijo”?
    Ar romėnai buvo mažesnio sąmonigumo, jei leidosi praryjami barbarų?
    Ar Lietuvos dvarponiai praryti lenkų buvo mažiau sąmoningi už jų pačių valstiečius?
    Ir pagaliau, ar neokairiųjų/neoliberalų propaganda tam ir pumpuojama, kad per sąmonės užvaldymą mus prarytų? ir kas yra tas rijikas su tokiu geru apetitu? 🙂

    Atsakyti
  9. Kęstutis says:
    8 m. ago

    “Ar prūsi buvo menkesnio sąmoningumo už vokiečius, kurie juos “prarijo”?” – panašu, kad taip. Be to prieš genocidą nepapūsi… Vis tik Vydūnas kalbėjo apie XXa.
    “Ar romėnai buvo mažesnio sąmonigumo, jei leidosi praryjami barbarų?” Romėnai doroviškai, dvasiškai ir sąmoningumu neprilygo “barbarams” (Tacitas).
    “Ar Lietuvos dvarponiai praryti lenkų buvo mažiau sąmoningi už jų pačių valstiečius?” – o kaip gi kitaip, jei dvarponiui rūpi tik išgėrimai, šliūndros, gal dar medžioklė, tai bet kuris valstietis sąmoningumu, už tokį dvarponį, aukščiau keliomis galvomis.
    “Ir pagaliau, ar neokairiųjų/neoliberalų propaganda tam ir pumpuojama, kad per sąmonės užvaldymą mus prarytų?” – tai negi, kad atrytų??? Na nebent springti pradėtų… 🙂
    “ir kas yra tas rijikas su tokiu geru apetitu? ” – MŪSŲ DURNUMAS IR VISIŠKAS IŠGVĖRIMAS.

    Atsakyti
  10. Kemblys says:
    8 m. ago

    Jei neleidžiate užduoti klausimus apie Jorę, tai pabandysiu čia 🙂

    Kemblys:
    Jūsų komentaras laukia patvirtinimo.

    2013 05 02 06:04

    UŽdaviau kelis klausimus ir dingo visos SEMTOS galios. Ko jūs verti, jei savo svetainėje bijote atsakinėti į klausimus? Svetainė vadinasi Alkas – šventovė. Lietuvoje yra valstybės palaikomos religjos. Kas bus, jei kurios nors atstovai užduos jums klausimus dalyvaujant žiniasklaidos atstovams?

    Dar įdomu, kodėl ‘krivis’ įsišventino praėjus keliems metams po WCER įkūrimo? Kas įgaliojo 1998 metais atstovauti protėvių pasaulėžiūrą?

    http://en.wikipedia.org/wiki/World_Congress_of_Ethnic_Religions
    https://alkas.lt/2012/10/18/kaune-ivyks-krivio-dienos-minejimas/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

2021 04 16
A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

2021 04 07
V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

2021 04 07
Mirė sąjūdininkas, filologas ir redaktorius Adolfas Gurskis

Mirė sąjūdininkas, filologas ir redaktorius Adolfas Gurskis

2021 04 06
L. Milčius. Nors ir pilkas dangus (nuotraukos)

D. Apalianskienė. Šiandien arba gal jau niekada?

2021 03 31
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Dvasiniai demokratijos pagrindai

2021 03 31
Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį

2021 03 27
Alkas.lt nuotr.

V. Radžvilas. Laikas valstybininkų frakcijai

2021 03 26
Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

R. Čepaitienė. Kuo svarbus istorijos pasakojimas?

2021 03 25
Tapytoja M. Ganusauskaitė: Lietuvis gamtos žmogus

Tapytoja M. Ganusauskaitė: Lietuvis gamtos žmogus

2021 03 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Nida kvies į Olimpinį festivalį
Gamta ir žmogus

Nida kvies į Olimpinį festivalį

2021 04 18
Atnaujinta daugiau kaip 300 daugiabučių
Lietuvoje

Gyventojų poreikis naujam būstui nemažėja

2021 04 17
„Socialinis taksi“ paslaugas neįgaliesiems teiks ir Kauno rajone
Lietuvoje

„Socialinis taksi“ paslaugas neįgaliesiems teiks ir Kauno rajone

2021 04 17
Keliaujant su gyvūnais reikia laikytis reikalavimų
Gamta ir žmogus

Kelionei su gyvūnu reikia pasiruošti

2021 04 17
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas siūlo daugiau PVM lengvatų

2021 04 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Gudrumėliai apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Totis apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams
  • Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių
  • R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 824; komentarų: 14
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 745; komentarų: 8
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 468; komentarų: 6
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 427; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 427; komentarų: 33
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 422; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 16
6
Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Priminimas Neseniai Darius Kuolys papasakojo apie Seimo Ateities komitete pradėtą diskusiją su istoriku Alfredu Bumblausku. Žinomo istoriko požiūrį jis taip...

Skaityti toliau

A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 07
23
A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

Politikų valia iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovų atstatydintas prof. Adas Jakubauskas yra totorių kilmės, tačiau dėl...

Skaityti toliau

V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 07
6
V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

Man tada (1904-08 m. studijuojant Kijevo universitete – V. T.) kilo noras parodyti, kad mūsų praeitis yra didingesnė negu kitų....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Rimgaudas apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Gudrumėliai apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Totis apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Antanas apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
Kitas straipsnis
Seime posėdžiauja Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija (tiesioginė transliacija)

Seimas patvirtino naują Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai