Istorija

Vytauto Didžiojo karo muziejus įsigijo du 1944 metų dokumentus, atskleidžiančius Lietuvos Vietinės rinktinės kūrimo aplinkybes ir generolo Povilo Plechavičiaus pasipriešinimą...

Kodėl Vilniuje iki šiol nėra aiškaus atminimo ženklo pirmajam miesto burmistrui Konstantinui Stašiui? Birutė Čibiraitė Biekšienė kelia istorinės atminties klausimą.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugomas 1983 m. Algirdo Boso sukurtas medalis, skirtas senosios Lietuvos gyvenimą fotografijose įamžinusiam Baliui Buračui.

Spalio 16 d. Vilniuje bus minimos Mažosios Lietuvos gyventojų genocido metinės. Renginyje dalyvaus istorijos tyrėjai, veiks Valentino Juraičio fotografijų paroda.

Vepriuose archeologai atidengia XVI amžiaus rezidencinės pilies šiaurinį bokštą. Tyrimai atskleidžia įspūdingus pamatus, rūsius ir didikų gyvenimą liudijančius radinius.

Juozas Kudirka aprašo, kaip XX amžiuje Apso ir Pelekų krašte buvo siaurinamos lietuvių kalbos teisės, uždaromos lietuviškos mokyklos, nutraukiamos pamaldos...

Tomas Duksa pristato Algirdo Antano Gliožaičio studiją apie 1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapį, jo variantus, sudarytojus ir kartografinį paveldą.

Vilniaus universiteto bibliotekos galerijoje iki spalio 30 d. veikia Martyno Liudviko Rėzos 250-mečiui skirta paroda, pirmą kartą pristatyta Nidoje.

Spalio 14 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks Kovo 11-osios signatarų skaitymai, skirti Balio Gajausko 100-osioms gimimo metinėms.

Lietuvos nacionalinis muziejus ir Vilniaus universitetas kviečia į paskaitų ciklą „Lietuvos Europa“. Spalio 15 d. pirmojoje paskaitoje bus aiškinamasi, ar...

Viktoras Jencius-Butautas kelia klausimą, ar su Vytautu Didžiuoju siejami palaikai jau buvo rasti, ir ragina juos identifikuoti DNR tyrimais. Pabaigoje...

Gintaras Skamaročius nagrinėja Lietuvos vardo vartojimą Prūsijos valstybės administracijoje, Mažosios Lietuvos ir Sūduvos teritorinę raidą bei Karaliaučiaus universiteto korporaciją „Lietuva“.

Spalio 10-ąją Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje atgis viduramžių miestas – lankytojų lauks senieji amatai, karių kovos, muzika, žaidimai ir pasakojimai...

Vilniuje pagerbtos 1951 m. spalio 2–3 d. sovietų vykdyto masinio Lietuvos gyventojų trėmimo „Ruduo“ aukos. Nuo šios tragedijos praėjo 75...

Lietuvos ypatingasis archyvas suskaitmenino ir paskelbė KGB sudarytą kovojančios Lietuvos valstybės vadovo Jono Žemaičio-Vytauto baudžiamąją bylą. Ją sudaro 13 tomų...

Kauno Petrašiūnų kapinėse paminėtos 1951 m. trėmimo operacijos „Osen“ 75-osios metinės. Skambėjo gyvi tremtinių liudijimai, dainos ir eilės, prisiminti į...

Klevų kaime senieji kryžiai, koplytėlės ir kapavietės saugo žmonių likimus bei lietuviškąją krašto atmintį. Vietos gyventojai šiais istorijos ženklais rūpinasi...

Paveldo komisija įspėja, kad dėl teisinių spragų partizanų palaikai gali likti neatpažinti, istoriniai radiniai – sunaikinti, o miškuose esančios kovų...

Prieš 150 metų gimusi Marija Putvinskaitė-Žmuidzinavičienė buvo odontologė, šaulė, visuomenininkė ir viena pirmųjų lietuvių dailės parodų rengėjų.

Trečiojoje ciklo dalyje Nijolė Tuomienė nagrinėja, kaip Eišiškių krašte keitėsi kalbų vaidmuo, kaip dabartinė tapatybė veikia istorinę atmintį ir kodėl...

Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune gruodžio 17 d. bus atidaryta 1926 m. valstybės perversmo šimtmečiui skirta paroda „Neramūs 1926-ieji: jaunos...

Kaip Lietuvos partizanai rasdavo atokvėpio tarp žygių, bunkerių ir kovos? Greta Mazurkevičienė pasakoja apie knygas, dienoraščius, poeziją, dainas ir poilsio...

Tarpukariu Lietuva glaudžiai bendradarbiavo su Italija karinės aviacijos srityje: pirko lėktuvus ir įrangą, o lietuvių lakūnai domėjosi italų aviacijos patirtimi.

Dalia Savickaitė rašo apie raganų persekiojimo istoriją Europoje ir Lietuvoje, moterų kaltinimą raganavimu, prietarus ir jų atgarsius iki mūsų dienų.

XIX amžiaus knygnešiai nešė draudžiamą lietuvišką žodį. XXI amžiuje užduotis pasikeitė: tarp informacijos pertekliaus reikia padėti žmogui atsirinkti, suprasti ir...

Zigmas Tamakauskas prisimena Dariaus ir Girėno mauzoliejaus likimą, sovietmečio pastangas naikinti lakūnų atminimo ženklus ir vėlesnius sprendimus nepriklausomoje Lietuvoje.

Nauja Kauno miesto muziejaus knyga „Žmogus (ne) savo laike“ per Stanislovo Lukošiaus fotografijas atveria sovietmečio Kauną – nuo ideologinių ženklų...

Antrojoje Eišiškių krašto istorijos dalyje dr. Nijolė Tuomienė nagrinėja kalbos salų nykimą ir atsinaujinimą per mokyklas, o Algimanto Masaičio bei...

1699 m. Osmanų sultono dovana Abiejų Tautų Respublikos pasiuntiniui pasakoja apie diplomatiją, taikos derybas ir simbolių kalbą.

Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje atidaroma tarptautinė paroda „Viduramžių komiksai“ – XV amžiaus kokliuose atgyja Vytis, drakonai, riteriai, religiniai siužetai ir...