Rugsėjo 19-ąją Kernavės piliakalniuose surengta Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės šventė. Dieną pradėję kelione po istorinį Kernavės kraštovaizdį, vakare šventės dalyviai susibūrė prie sutartinių, ugnies, muzikos ir šviesų.
Šventė jungė rudens lygiadienio ir Baltų vienybės prasmes – gamtos virsmą, protėvių atminimą ir bendrystę.
Kelionė po Kernavės kraštovaizdį
Kartu su archeologu ir šventviečių tyrinėtoju prof. Vykintu Vaitkevičiumi lankytojai leidosi į žygį „Pajautos legenda“.
Žygeiviai keliavo po Kernavės archeologinę vietovę, klausėsi pasakojimų apie jos istoriją, legendas ir šventąsias vietas.
Dieną žmonių netrūko ne tik piliakalniuose, bet ir jų papėdėse. Į šventę rinkosi įvairaus amžiaus dalyviai – šeimos, jaunimas, etninės kultūros puoselėtojai ir Kernavės svečiai.
Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės šventė Kernavėje rengiama ne pirmus metus, o kalendorinių virsmų šventės Kernavėje vyksta ir pavasarį.
Nuo pabaigtuvių karūnų iki Saulės mūšio
Pilies kalne veikė užsiėmimų erdvė „Paukščių taku“. Čia lankytojai su asociacija „ARTyn“ gaminosi pabaigtuvių karūnas, susipažino su senaisiais papročiais ir apeigomis.
Vyko Artūro Masiliausko užsiėmimas „Alus dievams ir žmonėms“, Elenos Gujytės-Bručienės „Laumių pirties vantos ir ritualai“, Juditos Korsakienės „Kai žemė vaišina dangų: protėvių apeiginės vaišės“ ir Loretos Lichtarovičienės „Laumių sakmių ir burtų skrynelė“.
Lankytojai taip pat galėjo apžiūrėti klubo „LDK Varčiai“ pristatytą interaktyvią šarvų ir ginklų parodą „Saulės mūšis“.
Sutartinės ir Vienybės laužas
Temstant šventės erdvė vis labiau keitėsi. Užsidegė deglai, o piliakalniuose prasidėjo vakarinė šventės dalis.
Ją pradėjo muzikinis vaidinimas „Saulės mūšis“. Po jo piliakalniuose nuaidėjo „Ugnies ir muzikos sąšauka“ ir koncertas „Sutartinių sukinys“.
Jame pasirodė folkloro ansambliai „Trys keturiose“, „Medgrinda“, „Laukis“ ir „Čiūta“. Kartu su vaidila Gediminu Žiliu buvo įžiebtas Vienybės laužas.
Ugnis vakare tapo viena svarbiausių reginio ašių. Aplink ją būrėsi žmonės, skambėjo muzika, o tamsoje vis ryškiau išsiskyrė deglais nušvitę Kernavės šlaitai.
Deglus nešantys šventės dalyviai sudarė gyvą ugnies grandinę, nusidriekusią piliakalnių takais.
Šventėje netrūko ir apeiginių akimirkų, kurias gaubė ugnies šviesa ir rudens nakties tamsa.
Muzika, teatras ir Vaiškūno dangaus ženklų paslaptys
Vakaro kulminacija tapo grupės „Kamanių šilelis“ koncertas ir šviesų misterija. Muzika, ugnis ir šviesos susiliejo su Kernavės piliakalnių kraštovaizdžiu.
Vėliau Kauno miesto kamerinis teatras parodė spektaklį „4 Mortos“.
Ant Aukuro kalno piliakalnio Jonas Vaiškūnas pakvietė į patyriminę paskaitą „Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais. Ruduo“.
Šventinį vakarą papildė skulptūrų ir šviesų meninės instaliacijos. Jas kūrė skulptorius Henrikas Orakauskas ir šviesų dailininkas Arvydas Buinauskas.
Kernavės piliakalnių šlaitai virto didžiule šviesos drobe – ant jų išryškėjo raštai ir vaizdiniai, o apačioje degantis laužas telkė šventės dalyvius į bendrą ratą.
Legendinėje Kernavės medinėje koplyčioje visą vakarą veikė instaliacija „Laumių pievos sodai“, lydima Žemynos kanklių muzikos.
Šventė baigėsi naktišokiais – muzika, šokiais ir bendryste iki vėlaus vakaro.
Šventę surengė Širvintų kultūros centras ir Kernavės filialas. Partneriais tapo asociacija „Medgrinda“, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija, Kernavės seniūnija ir Kernavės Švč. M. Marijos Škaplierinės parapija.
Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Širvintų rajono savivaldybė. Informaciniai rėmėjai – laikraštis „Širvintų kraštas“ ir VšĮ „Tėviškės alkas“.
