Spalio 7 d., trečiadienį, 17 val. Molėtų krašto muziejuje bus pristatytos dvi knygos – Jono Vaiškūno „Skaitant dangaus ženklus. Lietuviško Zodiako pėdsakais“ ir dr. Rimanto Astrausko „Prie savosios kultūros šaltinių. Muzikos istoriografijos profiliai“.
Iš pirmo žvilgsnio šių knygų temos gana tolimos. Viena veda į žvaigždėtą dangų, senąją baltų pasaulėžiūrą ir mįslingų dangaus ženklų pasaulį, kita – į lietuvių muzikinės kultūros istoriją, jos šaltinius, kūrėjus ir tyrinėtojus.
Tačiau abi jas sieja tas pats noras – naujai pažvelgti į mūsų kultūros paveldą ir geriau suprasti tai, ką paliko ankstesnės kartos.
R. Astrausko žodžiais, abi knygos „skatina naujai iš muzikinės ir kosmologinės perspektyvos žiūros taškų pažvelgti į mūsų protėvių kultūros paveldą, jo kupiną slėpinių pasaulį ir gražiai papildo viena kitą“.
Lietuviškojo Zodiako paieškos – po keturiolikos metų
Etnoastronomas Jonas Vaiškūnas Molėtuose pristatys antrąjį, naujomis žiniomis papildytą knygos „Skaitant dangaus ženklus. Lietuviško Zodiako pėdsakais“ leidimą. Pirmasis šios knygos leidimas pasirodė 2012 metais.
Per keturiolika metų lietuviškojo Zodiako tyrimai nesustojo. Atsirado naujų žinių, naujų sąsajų, kai kurias ankstesnes įžvalgas buvo galima patikslinti ar pažvelgti į jas iš naujo. Todėl antrasis leidimas nėra vien ankstesnės knygos pakartojimas – jis pratęsia ir papildo pradėtus tyrimus.
Knygoje keliamas intriguojantis klausimas: ar senovės lietuviai turėjo savą Zodiaką?
Atsakymo ieškoma nagrinėjant ant viduramžių apeiginio indo išlikusius ženklus, baltų bei kitų tautų mitologiją, tautosaką, kalendorinius papročius, istorinius šaltinius bei senąsias dangaus stebėjimo tradicijas.
Lietuviškojo Zodiako paieškos veda prie kur kas platesnio klausimo – kaip mūsų protėviai žvelgė į dangų ir suvokė pasaulį? Kaip Saulės, Mėnulio ir žvaigždžių judėjimą siejo su metų kaita, darbais, šventėmis, dievybėmis ir žmogaus gyvenimu?
Į savosios kultūros šaltinius – per muziką
Humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docento Rimanto Astrausko knyga „Prie savosios kultūros šaltinių. Muzikos istoriografijos profiliai“ apibendrina daugelį metų vykdytus muzikologijos ir etnomuzikologijos istoriografijos tyrimus.
Autorius siekia papildyti Lietuvos muzikinės istoriografijos vaizdą rečiau tyrėjų dėmesio sulaukiančiais duomenimis ir šaltiniais.
Knygoje keliaujama nuo seniausių istorinių žinių apie baltų tautų muzikinius papročius iki šiuolaikinės lietuvių muzikos. Atskiri skyriai skirti Johannui Gottfriedui Herderiui, Oskarui Kolbergui, Christianui Bartschui, Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Jadvygai Čiurlionytei, Algirdui Juliui Greimui, Marijai Gimbutienei ir kitoms lietuvių kultūros pažinimui svarbioms asmenybėms bei klausimams.
R. Astrausko knyga primena, kad muzika nėra vien garsų pasaulis. Joje išlieka tautos istorija, kultūrinė atmintis, savivoka ir ryšys su savo ištakomis.
Du skirtingi keliai į tą patį paveldą
Vienoje knygoje senosios kultūros pėdsakų ieškoma dangaus skliaute, mitologijoje ir ženkluose, kitoje – muzikoje, istoriniuose šaltiniuose ir žmonių, tyrinėjusių lietuvių kultūrą, darbuose.
Todėl bendras šių knygų pristatymas suteikia progą kalbėti ne tik apie du naujus leidinius, bet ir apie tai, kaip šiandien skaitome iš praeities mus pasiekusį kultūros palikimą.
Kiek senosios pasaulėjautos dar tebėra mūsų dainose, papročiuose, mituose ir dangaus ženkluose? Ką apie savo kultūrą galime pamatyti naujai, jei į ją žvelgiame ne kaip į sustingusią praeitį, o kaip į gyvą atmintį?
Apie tai Molėtų krašto muziejuje kalbėsis abiejų knygų autoriai – Jonas Vaiškūnas ir dr. Rimantas Astrauskas.
Jono Vaiškūno knygos „Skaitant dangaus ženklus. Lietuviško Zodiako pėdsakais“ antrojo, naujomis žiniomis papildyto leidimo ir dr. Rimanto Astrausko knygos „Prie savosios kultūros šaltinių. Muzikos istoriografijos profiliai“ pristatymas vyks spalio 7 d., trečiadienį, 17 val. Molėtų krašto muziejuje.
Nepraleiskite progos – susitikimo, kuriame apie mūsų kultūros šaknis bus kalbama iš dviejų skirtingų, tačiau viena kitą papildančių perspektyvų – žvelgiant į muzikos paveldą ir į žvaigždėtą dangų.
Smagu, kad abu jie dirba mūsų tautos kultūros labui toliau.