Nors pirmoji rugpjūčio dekada jau praėjo, svarbiausi šio mėnesio dangaus reiškiniai dar prieš akis. Jau rugpjūčio 12-osios vakarą prie pat vakarų horizonto vyks dalinis Saulės užtemimas, o po kelių valandų prasidės perseidų stebėjimams itin palanki naktis. Šiemet jų netemdys Mėnulio šviesa.
Mėnesio pabaigoje, rugpjūčio 28-osios rytą, žemai virš vakarų–pietvakarių horizonto bus galima išvysti dalinio Mėnulio užtemimo pradžią.
Iš planetų geriausiai matysis Saturnas, paryčiais vis aukščiau kils Marsas, o vakarų sutemose dar žibės Venera-Vakarinė.
Rugpjūtį į Lietuvos dangų jau sugrįžo astronominė naktis – tamsiausias paros tarpsnis, kai Saulė būna bent 18° žemiau horizonto ir jos šviesa nebeturi pastebimos įtakos dangaus šviesumui.
Mėnesio pradžioje šis visiškos tamsos tarpsnis truko vos keliolika minučių, tačiau baigiantis vasarai jis užims vis didesnę nakties dalį.
Diena sutrumpės daugiau kaip dviem valandomis
Rugpjūčio 1-ąją Saulė Kauno apylinkėse tekėjo apie 5 val. 34 min., leidosi apie 21 val. 27 min. ir virš horizonto išbuvo beveik 15 val. 53 min.
Rugpjūčio 31-ąją ji tekės jau apie 6 val. 29 min., o leisis apie 20 val. 19 min. Dienos trukmė sumažės iki 13 val. 51 min. Taigi per visą mėnesį šviesusis paros metas sutrumpės maždaug 2 val. 3 min.
Pirmosiomis rugpjūčio naktimis Saulė Kauno apylinkėse dar nenusileisdavo 18° žemiau horizonto, todėl net vidurnaktį tebesitęsdavo astronominės sutemos ir dangus visiškai nesutemdavo. Astronominė naktis sugrįžo naktį iš rugpjūčio 4-osios į 5-ąją – maždaug nuo 1 val. 16 min. iki 1 val. 45 min.
Naktį iš rugpjūčio 12-osios į 13-ąją, kai bus stebimi perseidai, Kauno apylinkėse astronominė naktis truks maždaug nuo 0 val. 3 min. iki 2 val. 56 min.
Mėnesio pabaigoje visiškai tamsus paros tarpsnis jau tęsis apie penkias su puse valandos.
Likusių rugpjūčio dangaus reiškinių kalendorius
| Data ir laikas | Reiškinys | Kur ir kaip stebėti |
|---|---|---|
| Rugpjūčio 12 d. nuo 20 val. 9–10 min. | Dalinis Saulės užtemimas | Labai žemai vakarų–šiaurės vakarų pusėje. Reikės visiškai atviro horizonto ir saugių Saulės stebėjimo priemonių. |
| Naktį iš rugpjūčio 12-osios į 13-ąją, geriausia nuo 0 val. 3 min. iki maždaug 4 val. 15 min. | Perseidų meteorų srautas | Meteorų gali pasirodyti visame danguje. Stebėti plika akimi iš kuo tamsesnės vietos. |
| Rugpjūčio 15–16 d. apie 21 val. | Jaunas Mėnulis ir Vakarinė (Venera) | Labai žemai vakarų padangėje. Reikės atviro horizonto ir skaidraus dangaus. |
| Rugpjūčio 28 d. nuo 4 val. 24 min.; dalinė fazė – nuo 5 val. 34 min. | Dalinis Mėnulio užtemimas | Žemai pietvakarių–vakarų pusėje, auštančiame danguje. Būtinas atviras horizontas. |
Mėnulis susitiks su Vakarine
Delčia stojo rugpjūčio 6 d. 5 val. 21 min. Jaunatis įvyks rugpjūčio 12 d. 20 val. 37 min., priešpilnis – rugpjūčio 20 d. 5 val. 46 min., o pilnatis – rugpjūčio 28 d. 7 val. 18 min.
Rugpjūčio 15–16 d. vakarais prie Vakarinės (Veneros) slinks jaunas Mėnulio pjautuvas. Abu šviesuliai bus labai žemai vakarų padangėje – maždaug 4–7° aukštyje, o juos skirs apie 6–7°.
Tiksli Mėnulio ir Vakarinės jungtis, kai jų regimasis nuotolis sumažės iki maždaug 2°, įvyks rugpjūčio 16 d. dieną ir Lietuvoje nebus matoma. Todėl palankiausia šio susitikimo ieškoti rugpjūčio 15-osios arba 16-osios vakare, netrukus po Saulės laidos.
Reginiui reikės visiškai atviro vakarų horizonto. Net ir nedidelė kalva, miškas, pastatai ar prie horizonto susitelkę debesys gali užstoti žemai esančius šviesulius.
Vakarinė leisis, Marsas ir Jupiteris kils
Vakarinė (Venera) rugpjūtį spindi kaip labai ryški Vakarinė žvaigždė, tačiau Lietuvos danguje jos padėtis nėra itin palanki. Mėnesio pradžioje Saulei leidžiantis ji buvo apie 10° aukštyje vakaruose, mėnesio viduryje bus 7–8°, o pabaigoje – vos apie 5° virš horizonto.
Rugpjūčio 15 d. Vakarinė pasieks didžiausią rytinę elongaciją – nuo Saulės dangaus skliaute bus nutolusi beveik 46°. Tačiau dėl nepalankaus ekliptikos posvyrio Lietuvoje ji vis tiek matysis labai žemai. Jai surasti reikės skaidraus dangaus ir visiškai atviros vakarų padangės.
Marsas matomas paryčiais rytų pusėje. Rugpjūčio pradžioje, prasidedant civilinėms sutemoms, jis pakildavo maždaug iki 24°, o mėnesio pabaigoje pakils iki 37°. Jo regimasis ryškis sieks apie +1,3, todėl rausvąją planetą nesunkiai bus galima matyti plika akimi.
Jupiteris po liepos pabaigoje įvykusios jungties su Saule rugpjūčio pradžioje dar slėpėsi Saulės spinduliuose. Mėnesio viduryje jis pradės rodytis labai žemai rytų–šiaurės rytų pusėje prieš saulėtekį, o rugpjūčio pabaigoje, prasidedant civilinėms sutemoms, jau bus pakilęs maždaug 14–15°.
Rugpjūčio 15-osios rytą Merkurijus ir Jupiteris dangaus skliaute suartės iki mažiau kaip vieno laipsnio. Tačiau iš Lietuvos šis reiškinys bus itin sunkiai stebimas: abu šviesuliai kybos vos 2–3° aukštyje prašvitusiame danguje. Todėl šio suartėjimo negalima laikyti lengvai matomu rugpjūčio reginiu.
Saturnas bus palankiausiai matoma mėnesio planeta. Rugpjūčio pradžioje jis tekėjo apie 23 val. 17 min., o pabaigoje tekės jau apie 21 val. 18 min. Paryčiais Saturnas pakils iki 35–38° pietų danguje ir bus lengvai matomas plika akimi. Planetos žiedams įžiūrėti reikės teleskopo.
Uranas paryčiais kils aukštai, tačiau patikimai jį surasti padės žiūronai arba teleskopas ir tikslus žvaigždėlapis. Neptūnas bus matomas netoli Saturno dangaus srities, bet jo regimasis ryškis sieks tik apie +7,8, todėl šiai planetai stebėti reikės teleskopo.
Saulė leisis užtemusi
Rugpjūčio 12-osios vakarą Lietuvoje bus matomas dalinis Saulės užtemimas. Visiško užtemimo juosta drieksis per Arktį, Grenlandiją, Islandiją ir Ispaniją, o Lietuvoje Mėnulis uždengs tik dalį Saulės disko.
Užtemimas prasidės apie 20 val. 9–10 min., Saulei esant vos 6–8° aukštyje vakarų–šiaurės vakarų pusėje. Tolesnė jo eiga skirtingose Lietuvos vietose bus matoma nevienodai.Vieta Užtemimo pradžia Didžiausias matomas užtemimo dydis Saulės aukštis Saulės laida Vilnius 20.10 val. apie 20.54 val.; apie 0,80 apie 0,3° apie 20.58 val. Kaunas 20.10 val. apie 20.56 val.; apie 0,82 apie 0,7° apie 21.04 val. Klaipėda 20.09 val. apie 21.01 val.; apie 0,85 apie 1,7° apie 21.18 val.
Užtemimo dydis čia reiškia uždengtos Saulės skersmens dalį, o ne uždengto disko ploto procentą. Geriausios sąlygos numatomos pajūryje, tačiau net ir Klaipėdoje Saulė bus mažiau kaip 2° aukštyje. Bet koks pastatas, medis, kalva ar prie horizonto susitelkę debesys gali užstoti reginį.
Svarbu: užtemusi Saulė akims tokia pat pavojinga kaip ir neužtemusi. Į ją galima žiūrėti tik per patikimus Saulės stebėjimo akinius arba netiesioginės projekcijos būdu. Paprasti akiniai nuo saulės neapsaugo.
Negalima žiūrėti į Saulę pro žiūronus, teleskopą, fotoaparato objektyvą ar kitą optinį prietaisą be specialiai tam pritaikyto ir patikimai prieš objektyvą pritvirtinto Saulės filtro.
Perseidams Mėnulis netrukdys
Perseidų meteorų srautas jau veikia ir tęsis iki rugpjūčio 24-osios. Didžiausias jo aktyvumas numatomas naktį iš rugpjūčio 12-osios į 13-ąją.
Šių metų stebėjimo sąlygos bus labai palankios, nes jaunatis įvyks rugpjūčio 12-osios vakarą, o Mėnulis visą naktį bus žemiau horizonto.
Tarptautinė meteorų organizacija pagrindinį perseidų maksimumo tarpsnį numato rugpjūčio 13 d. maždaug 5–7 val. Lietuvos laiku.
Tuo metu Lietuvoje dangus jau bus smarkiai prašvitęs, todėl praktiškai geriausia stebėti nuo vidurnakčio iki maždaug 4 val. 15 min.
Vidurnaktį perseidų radiantas – regimasis taškas, kuriame pratęstos meteorų trajektorijos tarsi sueina, – šiaurės rytuose bus pakilęs apie 37°. Apie 4 val. jis pasieks maždaug 64° aukštį.
Meteorų gali pasirodyti bet kurioje dangaus vietoje, todėl nereikia žiūrėti vien į Persėjo žvaigždyną. Geriausia aprėpti kuo didesnę dangaus dalį ir pasirinkti kryptį, kurioje nėra miestų šviesų.
Perseidams nurodomas iki 100 siekiantis ZHR (meteorų skaičius per val.)* yra teorinis meteorų skaičius per valandą idealiomis sąlygomis, kai dangus visiškai tamsus, radiantas yra zenite ir niekas neužstoja regėjimo lauko. Vienas stebėtojas Lietuvoje paprastai pamatys gerokai mažiau. Be to, Tarptautinė meteorų organizacija pažymi, kad 2026 m. įprastinis perseidų aktyvumas gali būti mažesnis už dažnai skelbiamą teorinį dydį.
Mėnulis leisis Žemės šešėlyje
Rugpjūčio 28-osios paryčiais Lietuvoje prasidės dalinis Mėnulio užtemimas. Pusšešėlinė jo fazė prasidės 4 val. 24 min., tačiau pirmasis Mėnulio pritemimas bus labai nežymus. Aiškiau pastebima dalinė fazė prasidės 5 val. 34 min.
Tuo metu Mėnulis pietvakarių–vakarų pusėje bus vos 5,5–7° aukštyje, o dangus jau šviesės. Mėnulis Vilniuje leisis apie 6 val. 22 min., Kaune – apie 6 val. 28 min., Klaipėdoje – apie 6 val. 38 min.
Didžiausias užtemimas pasauliniu mastu įvyks apie 7 val. 13 min., kai Mėnulis Lietuvoje jau bus nusileidęs. Todėl čia matysime tik pirmąją dalinio užtemimo dalį. Prieš Mėnulio laidą užtemimo dydis pagal Mėnulio skersmenį gali siekti apie 0,57 Vilniuje, 0,63 Kaune ir 0,73 Klaipėdoje.
Šiam reiškiniui stebėti būtina iš anksto rasti vietą, iš kurios visiškai atviras vakarų–pietvakarių horizontas. Pajūryje užtemimą bus galima sekti šiek tiek ilgiau negu rytinėje Lietuvos dalyje.
Paukščių Takas, Andromedos galaktika ir Persėjo Dvigubasis spiečius
Likusiomis rugpjūčio naktimis aukštai danguje ryškiai išsiskirs Didysis Vasaros Trikampis, kurį sudaro Vega Lyros, Denebas Gulbės ir Altayras Erelio žvaigždyne. Per Gulbę, Kasiopėją ir Persėją nusidrieks Paukščių Tako juosta. Geriausiai ji atsiskleis antroje mėnesio pusėje, giedrą bemėnulę naktį toli nuo miestų šviesų.
Rytų–šiaurės rytų pusėje vis aukščiau kils Andromedos žvaigždynas. Tamsioje vietoje Andromedos galaktiką galima įžiūrėti plika akimi kaip neryškią ūkanotą dėmelę, tačiau žiūronais ji matysis patikimiau.
Tarp Persėjo ir Kasiopėjos žvaigždynų verta paieškoti Persėjo Dvigubojo žvaigždžių spiečiaus. Plika akimi jis matomas kaip miglota dėmelė, o pro žiūronus atsiveria du gausūs greta esantys žvaigždžių telkiniai.
Nedidelio teleskopo savininkai gali nukreipti žvilgsnį į Gulbės žvaigždę Albireo. Plika akimi ji atrodo viena, tačiau teleskopas atskleidžia dvi skirtingų spalvų žvaigždes.
Kaip pasirengti rugpjūčio stebėjimams
Perseidams stebėti nereikia nei teleskopo, nei žiūronų. Patogiausia atsigulti ant kilimėlio ar įsitaisyti atlošiamame krėsle ir akims bent 20 minučių leisti priprasti prie tamsos. Telefono ekraną reikėtų pritemdyti arba uždengti raudonu filtru.
Saulės užtemimui, Venerai, jauno Mėnulio pjautuvui ir Mėnulio užtemimui svarbiausia ne optikos galingumas, o visiškai atviras horizontas. Stebėjimo vietą verta išsirinkti dar šviesiu paros metu.
Rugpjūčio naktys jau gali būti vėsios ir rasotos, todėl pravers šiltesni drabužiai bei apsauga nuo drėgmės. O svarbiausia – kantrybė: giedrame danguje ne visi reginiai pasirodo tą pačią akimirką, tačiau pamažu temstant atsiveria vis daugiau žvaigždžių ir dangaus gelmių.
_____
* ZHR (angl. Zenithal Hourly Rate, liet. zenitinis valandinis dažnis) – tai teorinis meteorų skaičius, kurį vienas stebėtojas gali pamatyti per vieną valandą srauto piko metu, jei radiantas yra tiesiai virš galvos (zenite), o dangus yra idealiai giedras ir tamsus.
Šaltiniai
- NASA JPL „Horizons“ efemeridžių sistema
- JAV karinio jūrų laivyno observatorijos Mėnulio fazių duomenys
- NASA: 2026 m. rugpjūčio 12 d. Saulės užtemimas
- NASA GSFC Saulės užtemimo skaičiavimo duomenys
- NASA GSFC 2026 m. rugpjūčio 28 d. Mėnulio užtemimo duomenys
- Tarptautinės meteorų organizacijos 2026 m. meteorų srautų kalendorius
- Kauno Saulės ir sutemų efemeridės
- Vilniaus Saulės ir sutemų efemeridės
- Klaipėdos Saulės ir sutemų efemeridės
Astronominiai duomenys patikrinti 2026 m. rugpjūčio 11 d. Visi laikai pateikti Lietuvos vasaros laiku (EEST, UTC+3). Apžvalga parengta likusiai rugpjūčio daliai, todėl svarbiausių reiškinių kalendoriuje pateikiami nuo rugpjūčio 11 d. vakaro dar būsimi reginiai.
