Šeštadienis, 17 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?

Šarūnas Laužadis, www.delfi.lt
2014 03 23 19:20
9
Š. Laužadis. Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?
Jonas Trinkūnas Rasų šventėje Vilniuje | V.Kopusto nuotr., delfi.lt
Jonas Trinkūnas Rasų šventėje Vilniuje | V.Kopusto nuotr., delfi.lt

Daug senųjų tikėjimų ir religijų jau nustumtų į praeitį, tačiau visi jie turėjo didesnę ar mažesnę įtaką žmonijos raidai. Mums taip pat derėtų žinoti apie senovės lietuvių papročius ir apeigas, apie savo ar gyvenamosios vietovės vardo kilmę ir reikšmę, saugoti savo gyvenamąją aplinką ir semtis iš jos tvirtybės. Vienas iš gamtiškojo mūsų kultūros paveldo puoselėtoju buvo neseniai amžinojo poilsio atgulęs Lietuvos vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas.

Senovės kriviai kalbėjo apie žmogaus menkumą ir gamtos didybę

Laikas po truputį atima žmogų iš gamtos – jis tampa civilizuotu žmogumi arba, lietuviškai sakant, sumiesčionėja. Pripratę prie miesto teikiamų patogumų ir malonumų, žmonės, o kai kur ir ištisos tautos ar valstybės gerokai primiršo tai, kokią gilią prasmę kadaise turėjo, iš gamtos kilę ir sudvasinti paslaptingieji senieji mūsų protėvių ženklai ir rašmenys, papročiai ir tradicijos, vardai ir vietovardžiai. Tačiau, kaip rodo istorinė patirtis, daiktai ir jėgos, išniekinančios gamtą, yra neilgalaikiai ir greitai būna sunaikinami, o senasis tikėjimas į gamtą ir jos reiškinius – vėl atgyja.

Mūsų senojo tikėjimo renesansu laikytina praėjusio šimtmečio pradžia, kuomet Jonas Gediminas Beržanskis – Klausutis (1862-1936), susigrąžino kunigaikščio titulą ir oficialiai įteisino save kaip senojo lietuvių tikėjimo išpažintoją. Knygelėje „Senovės lietuvių tikėjimas” (1928 m.) jis aiškino: „Senovės lietuviai į jokius niekus netikėjo, jie tik gerbė visą matomą pasaulį ir prieš jį tik nulenkdavo savo galvą. (…) Senovės lietuvių kunigai – vaidilos, kriviai kalbėjo žmonėms apie gamtos ir matomo pasaulio didybę, grožybę, apie žmogaus menkumą, palyginant su visa gamta ir apie reikalą džiaugtis, tą viską matant, apie reikalą gyventi gražiai, ramiai, padoriai, kaip tai yra matoma ir pačioje gamtoje…”

Protėviai žinojo, kaip geriausia gyventi mus supančioje gamtoje

Netrukus atsirado ir daugiau pavienių senojo tikėjimo išpažintojų, o bendruomenę pirmas ėmėsi kurti Domas Šidlauskas – Visuomis (1878-1944). Jis 1929 m. atsikėlė į Dusetų apylinkę prie Sartų ežero ir įkūrė Romuvą – šventą giraitę prie piliakalnio. D. Šidlauskas subūrė Visuomybės bendriją su šimtais pasekėjų. Jo sumanymus palaikė Jonas Basanavičius, Gabrielius Žemkalnis – Landsbergis, Vytautas Putvinskis, su juo bendravo Jonas ir Balys Buračai. Visuomis kėlė gamtos grožį, o stiprybės senovės lietuvių tikėjimu sėmėsi iš šventumo gamtoje – prie ežerų, upių, prie ugnies.

Praėjusio šimtmečio viduryje, kaip gamtiškosios mūsų pasaulėžiūros puoselėtojas, išgarsėjo Jonas Trinkūnas, kartu su savo bendraminčiais iniciavęs XX a. Romuvų judėjimą. Šio judėjimo pradžia laikytina 1967 m., kuomet Kernavėje pirmą kartą viešai buvo paminėta Rasos šventė.

Romuva telkia tautiškai nusiteikusį jaunimą, norintį atgaivinti ir puoselėti senąsias tautines šventes, tradicijas, papročius, rengia stovyklas ir ekspedicijas. Ypač pagarsėjo Kelmės stovyklos, į kurias vienu metu suvažiuodavo po kelis šimtus jaunuolių.

J. Trinkūnas mokė, kad mūsų tautosaka ir mitologija – tai ne kokia nors mistika, o įprasmintos žmogui gerai pažįstamos jį supančios aplinkos detalės – gyvūnai, medžiai, akmenys, vanduo ir ugnis, tai – protėvių sukaupta ir sumaniais pamokymais išreikšta išmintis, kaip gyventi geriausiu būdu mus supančioje aplinkoje. Juk nė viename istorijos tarpsnyje gamtos sudvasinimas nesumenkino jos praktinės reikšmės. Priešingai – tas sudvasiniams padėjo geriau ją suprasti.

Medis žmogų šildė ir maitino, bet žmonės ir stebuklingomis medžių galiomis tikėjo. Beržų pašventintas šakeles moterys kišo į palubes, manydamos, kad taip apsaugos namus nuo perkūnijos. Žaliasis kadagys ir anksčiausiai pavasarį sprogstantis žilvitis buvo nepakeičiami verbų puokštėje. Kiemų, gryčių ir net gyvulėlių puošmena per sėkmines buvo berželiai. O gydančios medžių savybės?!

Pigiausi vaistai nuo galvos skausmo

Palengva, dėl įvairių Lietuvai nepalankių istorinių įvykių nutrūko mūsų dvasinis ryšis su gimtąja žeme… Tiesa, dar populiarus kvėpavimo takų ligų gydymas pasivaikščiojant pušynuose, plakimasis beržinėmis, ąžuolinėmis ir kadaginėmis vantomis, ąžuolo ir šaltekšnio žievės antpilai, bet mažai kas beatsimena, kad nugaros skausmą galima malšinintis priglaudus skaudančią nugarą prie beržo… Tik vyresni žmonės dar žino, kad parymojus po ošiančiu ąžuolu ir galvą nustos skaudėti, ir negeros mintys išsisklaidys… Jei kai kuriose nuošalesnėse Lietuvos vietovėse net iki XX a. pradžios buvo nepaliestos ir senovinės apeigos, tai dabar ir šventės jau tampa nebe šventėmis, o eiliniais laisvadieniais, kuriuos galimą „kilnoti“ iš vienos dienos į kitą.

Šiandien visame pasaulyje kyla susidomėjimo savo praeitimi banga, atgaivinamos tautiškos šventės, kurios, beje, nesutrikdo nei vienos šalies ekonomikos. Priešingai, jos tik suvienija tose šalyse gyvenančius žmones, stiprina jų tautinę savimonę. Žmonės aukoja darbo dienas, bet šventes švenčia deramu laiku – net visą tarpušvenčio tarp Kalėdų ir Naujųjų Metų laiką didelėje Vakarų Europos dalyje nedirbama! Pas mus, atrodo, trūksta išsilavinimo, tai yra, supratimo apie savo gamtišką prigimtį.

Meilė supančiai aplinkai ir pagarba iš jos kilusioms tradicijoms, atitinkančioms dvasinius ir fiziologinius poreikius, visais laikais buvo vienybės, dvasinio tvirtumo ir valstybingumo pagrindas.

Gilindamiesi į kibernetiką ir ekonomiką vieną svarbų mokslą pamiršome

Senas jaukus Lietuvos kaimas ir paslaptingi miškai iki mūsų laikų išsaugojo gausybę senųjų vertybių. Apie mūsų praeitį šiandien byloja ir 12 naujų ekspozicijų, įrengtų saugomose teritorijose – Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose, Anykščių, Aukštadvario, Biržų, Kauno marių, Krekenavos, Pajūrio, Rambyno, Sartų, Sirvetos, Tytuvėnų ir Varnių regioniniuose parkuose.

Tad galime tik didžiuotis, kad turime galimybę panirti į priešistorinius laikus, suprasti kuo gyveno mūsų protėviai, susipažinti su jų gamtiškaja pasaulėžiūra.

Mums reikia tik išsaugoti aplinką, kurioje gyvename ir savo tradicijas, papročius, šventes, išsaugoti tautinę savimonę. Juk iš esmės ne kalba, ne įrašas pase apie tautybę vieniją žmones, o vieta, kurioje jis gimę, papročiai, atsiradę iš tos gamtinės aplinkos, kurioje jie gimė ir augo.

Pas mus, atrodo, tiesiog dar trūksta išsilavinimo, tai yra, supratimo apie savąją prigimtį. Studijuojame ekonomiką, kibernetiką, kitus pažangius mokslus, o svarbiausias Lietuvai mokslas – apie lietuviškąjį etnosą liko kažkur toli nuošalėje.

O juk net kiekvienam tik gimusiam žmogui duotas vardas tam tikra dalimi nulemia jo likimą. Pavyzdžiui, jei žmogaus varde yra raidė „r“, primenanti Perkūno trenksmą – Arėjas, Birutė, Gražina, Šviedrys ar pan., toks žmogus visada jausis stipresniu už kitus, varde esanti priesaga „im“, „in“ – Rimgaudas, Rimantė ir pan., susijusi su galingų žvėrių skleidžiamu garsu, suteikia žmogui tam tikrą iškilumą ir t. t. Ir apskritai – kuo artimesnis gamtos garsams vardas, tuo stipresnis žmogaus išauga, tuo laimingiau jo gyvenimas klostosi.

Tiesa, į senąjį tikėjimą jau nebegrįšime – to ir nereikia, tačiau privalome iš savo protėvių pasimokyti meilės mus supančiai aplinkai. Nė kiek ne mažiau svarbu – išsaugoti mūsų natūralią dvasinę aplinką, suformuotą per šimtmečius mus supančios gamtos ir jos reiškinių.

Reikia saugoti ne tik gamtą, jos įtakoje susiformavusias liaudies tradicijas, papročius ir apeigas, gyvavusias tūkstančius metų, bet ir autentiškus vietovardžius – juk dabar visame pasaulyje siekiama susigrąžinti savo kultūrinį paveldą, o vietovardžiai – niekur neverčiami į kitas kalbas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  2. Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video)
  3. J.Trinkūnas. Aistuva
  4. J. Trinkūnas. Mintys žiemos saulėgrįžoje
  5. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  6. J. Trinkūnas. Paminėkime protėvius Ilgėse ir Vėlinėse
  7. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  8. J. Trinkūnas: Mane išaugino močiutės (video) (I)
  9. J. Trinkūnas. Romo Kalantos žygdarbis ir jaunimo judėjimas (video)
  10. J. Trinkūnas. Knyga, kurią lietuviai turėtų perskaityti pirmiausia
  11. J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja
  12. J. Trinkūnas. Eugenija Šimkūnaitė: Kai pasaulis atsiduria kritinėje būsenoje, laikas pasižiūrėti kur mūsų šaknys
  13. Krivis J.Trinkūnas: Dievai Lietuvą saugo tik tada, kai lietuvis į juos atsigręžia
  14. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
  15. J.Trinkūnas. Tebūnie Darna!
  16. J.Trinkūnas. Sutartinių stovykla
  17. J.Trinkūnas. Romuvos kelias
  18. R. Gudaitis. Atsisveikinant su Jonu Trinkūnu
  19. J. Trinkūnas. Marija Gimbutienė ir Romuva (video)
  20. Aleksandras Fromas-Gužutis – mūsų tautinės dramaturgijos pradininkas
  21. Tam ir esame, kad mūsų protėvių puoselėta tėvynė ir toliau klestėtų
  22. E. Drungytė: Jums nesuteikta teisė šluostytis į mus kojas, nes esate mūsų išrinkti mums tarnauti
  23. V.Astas. Ar Vilnius dar mūsų?
  24. Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video)
  25. J.Trinkūnas, I.Trinkūnienė: Ko mus šiandien moko protėvių tikyba? (audio)
  26. Istorinė Prezidentūra kviečia pažinti, suprasti ir didžiuotis tuo, ką sukūrė mūsų seneliai ir proseneliai
  27. Kultūros ministras: visų mūsų rūpestis, kad Dainų šventės nevyktų sugriuvusiuose stadionuose
  28. M. Jučas. Gedimino laiškai
  29. J. Vaiškūnas: Ši Žemė šventa
  30. V. Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Kemblys says:
    7 m. ago

    Viešpatie, kodėl aš išmokau skaityti?
    Šarūno Laužadžio straipsnio pavadinimas ,,Ko mūsų nespėjo išmokyti Jonas Trinkūnas?”. Iš viso straipsnio tik vieninteliame sakinyje apie tai rašoma:
    ,,J. Trinkūnas mokė, kad mūsų tautosaka ir mitologija – tai ne kokia nors mistika, o įprasmintos žmogui gerai pažįstamos jį supančios aplinkos detalės – gyvūnai, medžiai, akmenys, vanduo ir ugnis, tai – protėvių sukaupta ir sumaniais pamokymais išreikšta išmintis, kaip gyventi geriausiu būdu mus supančioje aplinkoje.”.

    Prieštaravimai:
    ,,Mūsų senojo tikėjimo renesansu laikytina praėjusio šimtmečio pradžia, kuomet Jonas Gediminas Beržanskis – Klausutis (1862-1936), susigrąžino kunigaikščio titulą ir oficialiai įteisino save kaip senojo lietuvių tikėjimo išpažintoją. Knygelėje „Senovės lietuvių tikėjimas” (1928 m.) jis aiškino: „Senovės lietuviai į jokius niekus netikėjo, jie tik gerbė visą matomą pasaulį ir prieš jį tik nulenkdavo savo galvą.” – Įteisino save ,,tikėjimo išpažintoju” ir teigė, kad ,,senovės lietuviai į jokius niekus netikėjo”.

    Straipsnis baigiamas išvada: ,,Tiesa, į senąjį tikėjimą jau nebegrįšime – to ir nereikia, tačiau privalome iš savo protėvių pasimokyti meilės mus supančiai aplinkai.”, kuri prieštarauja teiginiui: ,,,Mūsų senojo tikėjimo renesansu laikytina praėjusio šimtmečio pradžia, kuomet Jonas Gediminas Beržanskis…”.

    Du kartus straipsnyje parašytas tas pats sakinys: ,,Studijuojame ekonomiką, kibernetiką, kitus pažangius mokslus, o svarbiausias Lietuvai mokslas – apie lietuviškąjį etnosą liko kažkur toli nuošalėje.”

    Atsakyti
  2. Iš miškų says:
    7 m. ago

    Taip pat iškilo dar keletas klausimų:
    Viešpatie, kodėl Kemblys išmoko naudotis kompiuteriu ir kodėl negalėjo jis prikibti kaip siurbelė ir parazituoti ne “Alke”, o kokiam nors pacanų forume apie mobiliakus ir bmw mašinas?

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      7 m. ago

      ,,Iš miškų”, ten, kur tu man siūlai, žmonės rašo protingai…

      Dar prieštaravimas:
      ,,Palengva, dėl įvairių Lietuvai nepalankių istorinių įvykių nutrūko mūsų dvasinis ryšis su gimtąja žeme… “.
      ,,Tad galime tik didžiuotis, kad turime galimybę panirti į priešistorinius laikus, suprasti kuo gyveno mūsų protėviai, susipažinti su jų gamtiškaja pasaulėžiūra.” – kai nutrūksta ISTORINIAI, atsiranda galimybė nerti į PRIEŠISTORINIUS 🙂

      Beje, ko taip sureikšmini kažkokį ,,kemblį”, jei nuo 1967 metų J.Trinkūnas mokė, mokė JAUNIMĄ, – ,,Ypač pagarsėjo Kelmės stovyklos, į kurias vienu metu suvažiuodavo po kelis šimtus jaunuolių.”(Šarūnas Laužadis). Per tiek metų TURĖJO užaugti daug, daug brandžių ,,romuvių”, kuriems nebaisūs būtų visokie ,,kembliai”. Kur jie dingo???

      Atsakyti
      • Aistis says:
        6 m. ago

        Kaip liudna skaitti gincus. Mielieji tautieciai, Romuvieciai, mes visi pasamoneje islikome senojo lietuviu tikejimo, senosios musu lietuviskos kulturos ir tradiciju tesejais. Sutikite,kiekvienam lietuviui sunku patiketi zydu sukromis – tikrai mums – lietuviams svetimomis pasakomis apie zyduka, kai pasaulis gyvavo daug daug seniau, kaip ir musu senji aisciu tauta.Nustokime gincytis del praeities, kai siandiena esam tragiskoje saves susinaikinimo situacijoje. Laikas- pats laikas burtis ir vienytis I tikra tutine religija, vadovaujama tikru patriotu KRIVIU IR VAIDILUCIU, VAIDILU, kurie kaip pries Jogailos atejma, ilgus tukstantmecius vienijo visus aiscs – lietuvius ir ishsaugojo Lietuva ligi pat 15 amziaus nearklupdyta Vatikano imperijos. Kelkimes ir burkimes ir stokime su malda ir vienybe ginti savosios , ELITOS planingai naikinamos, lietuviu tautos, visos musu Lietuvos!

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          6 m. ago

          Aisti, kodėl bjauroji lietuvių klabą? Nepatinka tau lietuviškos raidės, nepatinka ir lietuviški žodžiai…

          Aistis:
          ,,kulturos ir tradiciju, sukromis, tragiskoje, situacijoje, religija, patriotu, imperijos, ELITOS planingai”

          Atsakyti
  3. Tęsėjas says:
    7 m. ago

    Labai gerai, kad Lietuvoje žmonės pastumę kompiuterius į šalį pradeda mastyri ir apie savo kraštą, apie kilmę, apie lietuvių kultūros šaknis.
    Tačiau prieš rašant tokias ne tiktai Lietuvai svarbias temas, būtina ben šiek tiek susipažinti ir su Lietuvos kultūros raida bent per kelis tūkstantmečius, su jos praeitimi, su jos šaknimis.
    Juk jau visiškai neseniai Poškai Gandis Indijoje buvo sakęs:”Taip, žinau Lietuvą! Joje gyvena mums giminingi arijai. Jų kalba senesnė už sanskritą. Lietuviai iš labai senų laikų turi daug pasakų, dainų. Perduokit Lietuvai mano linkėjimus!”. (Vytautas Narvilas “Gangas prasideda Himalajuose) psl, 100).
    Tamsta gi rašote:”Mums reikia išsaugoti aplinką, kurioje gyvename, tradicijas… Juk iš esmės ne kalba vienija žmones, o vieta, kurioje gimė ir gyvena, papročiai…”?.
    Suprantama, tradicijos, papročiai – labai svarbu! Tačiau visa tai kas mums svarbu ir yra brangu nuo seno jungia ir vienija SENIAUSIA PASAULYJE LIETUVIŲ KALBA, kuriai jau per 50 000 METŲ!!!

    Atsakyti
  4. kuzis says:
    7 m. ago

    straipsnio intuityviai neskaiciau, negalima bedziams skirti laiko
    tokia pabaiga zuvu eros, melo totalaus tukstantmety
    valdovas musu ne zmogus, de fektas, baznycios vadas uz zemes pardavima, o krivis paliko tik kvailoka vaiskuna, finansuojama kulturos ministerijos, nugaletoju valdzios
    jegos nera situose veikejuose, yra noras, gerasirdiskumas galbut siek tiek, bet be proto nera ir visumos..
    p.s. jeigu vaiskunas nusivyle usa maza parama Ukrainos klausymu, tai kokiu ubagu reikia buti kad ne savo minties galia kreipti ivykius ir pvz ziureti Oskaro Milasiaus pranasyste apie amerikos zvery Joano pranasysteje..
    toks ir rezultatas tu zmogeliu, kiekvienam savo bet silpnybiu laikas dar gaista kolkas

    Atsakyti
  5. Ainis Perkūnas says:
    5 m. ago

    Šiuolaikinė pagonybė – aš fizinis kūnas kulto naujadaras. Dvasios aukštumos šiems veikėjams nesuprantamos, todėl dvasingumas susiveda į fizinę sveikatą ir priklausomybę panašiai grupei. Jiems būtini priešai, šiuo atveju krikščionys, ir visi kiti kurie netelpa į jų siaurą pasaulėlį.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      5 m. ago

      Piktis ir neapykanta iš Tavo lūpų – tai požymis, kad neturi jokio supratimo apie tai ką kalbi – o tik vemi žodžiais ir tulžimi.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

2021 04 16
Lietuvos kultūros taryba | km.lt nuotr.

EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?

2021 04 13
Gatvių valymą galima stebėti ir žemėlapyje

Gatvių valymą galima stebėti ir žemėlapyje

2021 04 10
„Iš savo varpinės“: Narvai ir Černobylio hibridas puoš Vilnių

„Iš savo varpinės“: Narvai ir Černobylio hibridas puoš Vilnių

2021 04 10
V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį

V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį

2021 04 10
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Tarp „Titaniko“ radinių ir neįkainojamas lietuviškas leidinys?

V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime

2021 04 08
Vida ir Arūnas Sniečkai | A. ir J. Juškų muziejus nuotr.

R. Šarknickas. Kauno r. savivaldybė: Reikia iškraustyti ir taškas!

2021 04 08
A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

2021 04 07
V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

2021 04 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

2021 04 16
Stabdoma medžioklė Punios šile
Gamta ir ekologija

Stabdoma medžioklė Punios šile

2021 04 16
Nuo šiol siuntos gavėjus pasieks laiku, žada Lietuvos paštas
Lietuvoje

Iššūkiai Lietuvos pašto dar laukia

2021 04 16
Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Gamta ir žmogus

Motociklininkai raginami pasimokyti iš svetimų klaidų

2021 04 16
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Verslui paskirstyta 68,4 mln. eurų paramos

2021 04 16
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.
Lietuvoje

Nuo vienišumo gelbsti savanoriai

2021 04 16
Už kai kurias prekes mokame gerokai brangiau
Lietuvoje

Kaimo reikalų komitetas skatina pirkti lietuvišką maistą

2021 04 16
Spektaklio „Saša išnešk šiukšles“ akimirka | miltinio-teatras.lt nuotr.
Kultūra

Kūrybiniams verslams –didesnės paramos galimybės

2021 04 16


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naujos pokalbių programėlės apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Labai svarbu apie „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
  • Birželio 23 apie V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  • LLKS pareiškimas apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
  • K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • „PlayStation 5“ konsolė – ilgai laukta naujovė
  • Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 739; komentarų: 8
  • A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama peržiūrėta: 697; komentarų: 23
  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 500; komentarų: 14
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 425; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 420; komentarų: 4
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 412; komentarų: 31

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 16
0
Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

Priminimas Neseniai Darius Kuolys papasakojo apie Seimo Ateities komitete pradėtą diskusiją su istoriku Alfredu Bumblausku. Žinomo istoriko požiūrį jis taip...

Skaityti toliau

EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 13
9
Lietuvos kultūros taryba | km.lt nuotr.

Etninės kultūros globos taryba Kultūros ministerijai išsakė etninės kultūros problemas Balandžio 12 d. įvyko Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir...

Skaityti toliau

Gatvių valymą galima stebėti ir žemėlapyje

by Ditė Česėkaitė
2021 04 10
0
Gatvių valymą galima stebėti ir žemėlapyje

Kaip ir kiekvieną pavasarį, taip ir šiemet – dešimtys valymo technikos automobilių zuja Vilniaus gatvėse valydami ir surinkdami susikaupusį smėlį...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Naujos pokalbių programėlės apie Kompiuteris darbui iš namų: į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?
  • Labai svarbu apie „Iš savo varpinės“: I. Šimonytė ruošiama politiniam paskerdimui?
  • Birželio 23 apie V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  • LLKS pareiškimas apie Du Seimo nariai paragino Seimo vadovybę pažymėti Birželio 23-iosios sukilimo – 80-ąsias metines
  • Niekam nerūpi apie EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?
Kitas straipsnis
Kęstutis Masiulis | penki.tv nuotr.

„Savaitės pjūvis“ apie VSD ataskaitą ir sankcijų Rusijai poveikį Lietuvos ekonomikai (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai