Gegužės 31 dieną, sekmadienį, 12 val. Vilniaus Gedimino kalne prasidėjo Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės įšventimo apeiga.
Vaidila Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis pirmasis naujausioje istorijoje 1905 metais parašė prašymą pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju ir po 10 metų tokį pripažinimą gavo iš caro valdžios Petrapilyje. J.G.Beržanskis-Klausutis yra palaidotas pirmose Romainių kapinėse, 11 kvartalas, 11 eilė, 5 kapavietė.
2002 spalio 19 d. Vilniuje ant Gedimino kapo kalno buvo iškilmingai įšvęstas Lietuvos Romuvos Krivis – Jonas Trinkūnas (1939 m. – 2014 m.). Po kelių dienų garbusis Lietuvos religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius įžvalgiai įvertino Krivio įšventimo svarbą Lietuvai neišvengiamai žengiant Europos sąjungos jungiamų valstybių glėbin:
„Krivio įšventinimas tapo ženklu: atėjo laikas spirtis, išlaikyti save visomis formomis ir visomis įmanomomis priemonėmis. Net ir tokiomis, o gal ir visų pirma tokiomis; Europa tampa neišvengiama, ir tai proga (paskutinė istorijoje) imti tvirtinti ir kurti kultūrinį religinį karkasą ir identitetą, galintį apaugti laisvos ir atkaklios tautos raumenynu“…
Senojo baltų tikėjimo pasekėjams būtinybė atkurti Krivio pareigybę iškilo kai 1992 metais buvo oficialiai įregistruota Senojo baltų tikėjimo bendruomenė Romuva ir ėmė kurtis Romuvos bendruomenės visoje Lietuvoje. Tuomet iškilo būtinybė jas suvienyti į bendriją.
2002 m. Vilniuje susirinkę Romuvos bendruomenių atstovai įkūrė Vaidilų Ratą, kuriame buvo nutarta išrinkti Krivį – visos Romuvos vadovą. Juo buvo išrinktas Jonas Trinkūnas. Taip pat buvo nuspręsta, kad romuvų vadovams, išmanantiems papročius, kultūrą ir religiją, o svarbiausia – mokantiems vadovauti apeigoms, bus suteiktas vaidilų vardas. Krivis atstovauja Romuvai kaip dvasinis jos vadovas. Ir vaidiloms, ir Kriviui buvo patikėta rūpintis Romuvos bendruomenių gyvavimu, jų dvasiniu augimu.
Susiję straipsniai:
- Lietuvos Romuvos Krive išrinkta Inija Trinkūnienė (video, nuotraukos)
- Vilniaus Gedimino kalne vyks Romuvos Krivės įšventimo apeiga
- Romuvos Kriviui – Lietuvos Prezidentės pripažinimas (nuotraukos, video)
- Susitikime aptarti Lietuvos Romuvos ateities planai ir nūdienos gairės (video)
- Mirė Lietuvos Romuvos Krivis, etnokultūrinio judėjimo pradininkas Jonas Trinkūnas (nuotraukos, video)
- Sveikiname neeilinį gimtadienį švenčiančią Iniją Rutkūnaitę-Trinkūnienę (nuotraukos, audio, video)
- I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (3) (nuotraukos)
- Lietuvos Romuvos apeiginė grupė „Kūlgrinda“ baltų kultūrą pristatys JAV
- I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (I) (nuotraukos)
- I. Trinkūnienė. Kelionė namo į šventąją žemę (II) (nuotraukos)
- Lietuvos jaunimo ramuva išsakė nuomonę kas turėtų būti naujuoju Lietuvos Kriviu
- Lietuvos Romuvos atstovai Indijoje diskutuos apie pasaulio pusiausvyrą
- Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video)
- Romuvos jaunimas vėlinių žvakes uždegs ant protėvių pilkapių
- Romuviai protėvių apeigomis pasitiko Jorę (nuotraukos, video)
- J.Trinkūnas, I.Trinkūnienė: Ko mus šiandien moko protėvių tikyba? (audio)
- 15-tą kartą Mėnuo Juodaragis sukvietė gentainius kerinčiam muzikos ir kultūros pokyliui (nuotraukos, video)
- Baltų Krivūlė ir Žemaičių vienybės diena Kražiuose pažymėta 10-čia atgimimo ir bendradarbiavimo ženklų (nuotraukos, video)
- Lietuvos Romuva spręs kas bus naujasis Lietuvos Krivis
- Lietuvos Romuva kviečia likti ištikimiems baltų tikėjimui (video)
- Ramuva kviečia į stovyklą „Mes ir tarmės“ (nuotraukos, video, dienotvarkė)
- Romuviai ir žygeiviai paminėjo „dainuojančios revoliucijos“ 45-metį (audio, video, nuotraukos)
- Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
- I. Trinkūnienė. Amerikonkos
- I. Trinkūnienė. Sutartinės ir Romuva
- V. Mikailionis. Romuviai ir Dievturiai susitiko Puokainių girioje (nuotraukos)
- Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kviečia semtis galių iš Jorės (nuotraukos, video)
- Žemaitijos „krikštijimo“ metinės paminėtos greta veikiančio Amžinosios Ugnies Aukuro (nuotraukos, video)
- Seimo Pirmininkė pareiškė užuojauta mirus Romuvos Kriviui Jonui Trinkūnui
- Pusiaužiemis Vilniaus Romuvoje
Nuoširdžiai sveikinu Naująją Krivę.
Tebūnie darna.
Graži buvo apeiga, vienas geriausių momentų – kai eisena sustojusi prie Katedros ėmė giedot giesmę Perkūnui, o tuo pat metu užgaudė Varpinės varpai. Tartum sutarimo, taikaus visų mūsų buvimo čia, šitoje Žemėje, ženklas.
Stiprybės mūsų Krivei Inijai. Kai žvelgiu į Ją, visad šalia jaučiu iš Dausų mums besišypsantį Joną Trinkūną.
Taigi sekmadienį Lietuvoje vyko trys svarbūs įvykiai:
1) pasibaigė ,,Skamba skamba kankliai“;
2) buvo įšventinta Inija Trinkūnienė;
3) buvo švenčiamas Pažėrų ( Kauno raj. ) parapijos klebono Kazimiero Skučo 50 metų Romos katalikų kunigystės jubiliejus.
Asmeniškai sveikinu Iniją ir Kazimierą. Stiprybės ir ištvermės kiekvienam einant tokiu skirtingu, bet matyt paties Praamžiaus parinktu gyvenimo keliu.
Negaljau “atlėkti”, bet visa širdimi buvau su jumis….
——-
Labai įdomios, stipriai prasmingos pagoniškos nuotraukos.
Nuostolis tau 😉 Taip šauniai žygiavom, būgnus mušėm, prie Kazimiero prislėgtos Šventaragio šventyklos jau kad žiebėm Didisie mūsų Perkūne mūsų! Ot galingas Aleeksejaus balsas!! Net šiurpai PerKūną ėjo. Gerai buvo 🙂
Galima sakyt, atlikote šventą pareigą, jau turite “kelialapį” pas Perkūną !
——-
Dar paklausiu, o kas turintis tą balsą tas Aleksejus ?
Kažkoks neperregimas veidas tos naujos viršininkės.. Šiaip jau, juokinga, kaip ir kiekvienas nesuprantamas dalykas..Nesuprantu, koks šios “religijos” pagrindas..
Negarbini, tačiau jei gerbi Dievus, tai gerbi save.
Beskaitydama komentarus ir pasipešiojimus radau priekaištą “tai eik ir garbink svetimus dievus”. Tai gal kas nors galėtų pasakyti, kaip čia su tais dievais? Kas juos suskaičiavo, atrūšiavo?
Trinkūno įšventinimą rodė Panorama LRT dabar gi sisteminė žiniasklaida totaliai blokavo bet kokią informaciją šia tema-ir tai yra požymis kur einame ir koks tapo valstybės informacinis lygis. .Žmonių buvo mažoka nors oras buvo geras o įvykis svarbus.Kita vertus ar buvo per visą Lietuvos ikinukryžiavimo istoriją nors viena moteris Krivė-atsakymas aiškus-niekada.Tai galima sulyginti su tuo kad išėjusį emeritauti kardinolą Bačkį būtų pakeitusi moteris.Bet kokiom idėjom platinti reikalingi pinigai-o jaunimas eitų paskui romuviečius tūkstančiais ir suvažiavimas vyktų Siemens arenoje-o dabar viskas sektos lygyje.O gaila