E. Subačius. J. Burokas. Dėl lietuvių kalbos ir jos raidyno išdavystės

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. sausio 11 d. darbotvarkės posėdyje nuo 14.10-14.40 val. svarstys 2 labai opius visai Lietuvai asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektus. Pirmo projekto (XIIIP-535(2)) teikėjas Gabrielius Landsbergis – jam pritaria 70, antrojo projekto (Nr. XIIIP-471) – Audronius Ažubalis – jam pritaria 6 Seimo nariai.

Pirmajam projektui pritaria Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o antrąjį – siūlo atmesti. Taigi į Seimą vėl grįžta Gedimino Kirkilo, Irenos Šiaulienės, Andriaus Kubiliaus prieš kelis dešimtmečius neišspręstas, o dabar ir Gabrieliaus Landsbergio, pataikaujant autonomijos kūrėjams ir jų palikuoniams, lenkų tautinei mažumai, radikalioms Lenkijos jėgoms, pagal kurią Lietuva žemina lenkų tautinę mažumą, klausimas.

Lietuvių kalbos raidynas nusistovėjo pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metais. Niekas jo nekeitė net sovietmečiu, o prireikė jį keisti 30 metų po Lietuvos Respublikos atkūrimo. Lietuvos valstybinė kalba, lietuvių kalbos sąvoka yra amžinai susieta su 32 lietuviškų raidžių ženklais. Lietuviškas 32 ženklų raidynas buvo ir yra mūsų kalbos sąvokos veikiantis turinys.

Jeigu įvesime apeinant Konstitucinę lietuvių kalbos normą, papildomas raides, visą ar dalinį lenkų kalbos ar kitų kalbų raidyną, tai ar galėsime tai vadinti lietuvių kalba. Valstybinė lietuvių kalba negali būti atsieta nuo raidyno ir veikti nepriklausomai viena nuo kito. Tai susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimu.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnį Lietuvos Respublikos Seimas gali balsuojant du kartus pakeisti norimą straipsnį ar jo dalį su nemažiau trijų mėnesių pertrauka. Kiekvienu atveju už pakeitimą turi pasisakyti ne mažiau 2/3 parlamentarų, tai yra 94 Seimo nariai.

Pagal minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnį naujų raidžių įvedimą arba išbraukymą, privalome vertinti kaip vieningą lietuvių kalbos keitimo procedūrą tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimo pagrindu. Teikiamu Gabrieliaus Landsbergio projektu siūlymas remtis protėvių turėtais dokumentais reiškia, kad galima remtis Lenkijos, Rusijos, Vokietijos okupacinių valdžių asmens pavardžių ir vardų įrašais, kurie dažnu atveju buvo nutautinantys ir prievartiniai. Siūlymas leisti asmenims pagal pageidavimą turėti oficialius Valstybės išduotus dokumentus su įrašais ne valstybine kalba – reiškia valstybės pažeminimą.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10, 14, 28, 29 str. nė vienai tautybei privilegija neskiriama. Projektu siūloma pripažinti visų Lietuvos okupacijų padarinius ir prievartinę nutautinimo politiką: dabartiniams gyventojams grąžinti jų suslavintus asmenvardžius. Įstatymas papildomai įvestų naujų raidžių ir garsus žyminčių raidžių ženklų junginius. Taip būtų keičiama lietuvių kalbos abėcėlė, rašybos, skaitymo, tarties dėsniai, pažeidžiamas Valstybinės kalbos įstatymas, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos teritorijos vientisumas ir nedalomumas.

Siūlome Lietuvos Respublikos Seimo nariams remti Audroniaus Ažubalio teikiamą įstatymo projektą, kuris yra kompromisinis, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tenkina nelietuvių poreikius. Toks įstatymas seniai galioja Latvijoje. Visi jos piliečiai, kitų tautybių žmonės savo vardus ir pavardes gali įrašyti kitame paso ar kito dokumento lape. Oficialių asmenvardžių rašymas be galūnių neatitinka lietuvių kalbos dėsnių. Visos tautos asmenvardžius linksniuoja pagal savo dėsnius.

Labai išsamiai dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose, 2017 m. balandžio 26 d. išdėstyta Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus skyriaus tarybos rezoliucijoje, kurią pasirašė Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas dr. Gediminas Kazėnas. Vilniaus rajonas arčiausiai susiduria su asmenvardžių rašymo ir kitomis specifinėmis Vilnijos kraštui problemomis.

Todėl siūlome prieš sprendžiant šią aktualią asmenvardžių rašymo dokumentuose problemą ir priimant sprendimą tuo klausimu gerai susipažinti su Vilnijos krašto istorija, įžymių mūsų lituanistų, mokslininkų tyrimais, jų knygomis. Kviečiame perskaityti akad. Zigmo Zinkevičiaus palikimą „LIETUVIAI. Praeities didybė ir sunykimas“, „Lietuvių tautos kilmė“, „Prie lituanistikos židinio“, „Lietuvių kalbos istorija“. Jei Lietuvos švietimui, mokslui, istorijai vadovautų tokie mokslininkai Vilniaus krašte problemų nebūtų. Jie, sekdami akademiko Z. Zinkevičiaus pavyzdžiu ir iniciatyva, būtų pastatę ne vieną Vilniaus krašte Lietuvos tūkstantmečio gimnaziją. Šalčininkų tūkstantmečio gimnazija yra kaip švyturys ne tik Vilnijos kraštui, bet ir visai Lietuvai.

Mes dar iki galo nesuvokiame, kokia kraupi nelaimė yra ištikusi mūsų kalbą. Jau dešimtmečiai kaip ji verčiama puskalbe ir netenka savo tapatybės. Kuo visa tai reiškiasi, kas dėlto kaltas, kai sprendžiama, ar toliau leisti mūsų kalbą pražūtingos prarajos link. Apie tai rašo įžymus baltų kalbos etimologas ir žodžių darybos specialistas profesorius habil. dr. Vincas Urbutis savo knygoje „Lietuvių kalbos išdavystė“.

Gerbiami Seimo nariai, pradžiai prieš spręsdami asmenvardžių rašybą dokumentuose klausimą, perskaitykite Mykolo Biržiškos knygą „Vilniaus galgota“, kaip Vilniaus krašte lenkų okupacijos metais buvo nutautinama ir persekiojama lietuvių tauta, lietuvių kalba, kaip buvo lenkinamos lietuvių pavardės ir vietovardžiai. Gal tada suprasite ir nepriimsite skubotų sprendimų.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas Ernestas Subačius

LLKS garbės pirmininkas Jonas Burokas

Kalba

A. Ažubalis. Ar LVŽS vis dar gina lietuvių kalbą ir Lietuvos interesus?

2026 06 11

A. Ažubalis kritiškai vertina LVŽS laikyseną asmenvardžių rašybos, sankcijų Rusijai, gynybos stiprinimo ir kitais Lietuvos valstybei svarbiais klausimais.

E. Subačius. J. Burokas. Dėl lietuvių kalbos ir jos raidyno išdavystės

Susiję straipsniai:

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

Naujienos

SKAITYTOJŲ PASTABOS

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

Kiti Straipsniai

Skaitytojų nuomonės: