Lietuvos Respublikos Seimo nariams
Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. sausio 11 d. darbotvarkės posėdyje nuo 14.10-14.40 val. svarstys 2 labai opius visai Lietuvai asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektus. Pirmo projekto (XIIIP-535(2)) teikėjas Gabrielius Landsbergis – jam pritaria 70, antrojo projekto (Nr. XIIIP-471) – Audronius Ažubalis – jam pritaria 6 Seimo nariai.
Pirmajam projektui pritaria Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o antrąjį – siūlo atmesti. Taigi į Seimą vėl grįžta Gedimino Kirkilo, Irenos Šiaulienės, Andriaus Kubiliaus prieš kelis dešimtmečius neišspręstas, o dabar ir Gabrieliaus Landsbergio, pataikaujant autonomijos kūrėjams ir jų palikuoniams, lenkų tautinei mažumai, radikalioms Lenkijos jėgoms, pagal kurią Lietuva žemina lenkų tautinę mažumą, klausimas.
Lietuvių kalbos raidynas nusistovėjo pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metais. Niekas jo nekeitė net sovietmečiu, o prireikė jį keisti 30 metų po Lietuvos Respublikos atkūrimo. Lietuvos valstybinė kalba, lietuvių kalbos sąvoka yra amžinai susieta su 32 lietuviškų raidžių ženklais. Lietuviškas 32 ženklų raidynas buvo ir yra mūsų kalbos sąvokos veikiantis turinys.
Jeigu įvesime apeinant Konstitucinę lietuvių kalbos normą, papildomas raides, visą ar dalinį lenkų kalbos ar kitų kalbų raidyną, tai ar galėsime tai vadinti lietuvių kalba. Valstybinė lietuvių kalba negali būti atsieta nuo raidyno ir veikti nepriklausomai viena nuo kito. Tai susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimu.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnį Lietuvos Respublikos Seimas gali balsuojant du kartus pakeisti norimą straipsnį ar jo dalį su nemažiau trijų mėnesių pertrauka. Kiekvienu atveju už pakeitimą turi pasisakyti ne mažiau 2/3 parlamentarų, tai yra 94 Seimo nariai.
Pagal minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 148 straipsnį naujų raidžių įvedimą arba išbraukymą, privalome vertinti kaip vieningą lietuvių kalbos keitimo procedūrą tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimo pagrindu. Teikiamu Gabrieliaus Landsbergio projektu siūlymas remtis protėvių turėtais dokumentais reiškia, kad galima remtis Lenkijos, Rusijos, Vokietijos okupacinių valdžių asmens pavardžių ir vardų įrašais, kurie dažnu atveju buvo nutautinantys ir prievartiniai. Siūlymas leisti asmenims pagal pageidavimą turėti oficialius Valstybės išduotus dokumentus su įrašais ne valstybine kalba – reiškia valstybės pažeminimą.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10, 14, 28, 29 str. nė vienai tautybei privilegija neskiriama. Projektu siūloma pripažinti visų Lietuvos okupacijų padarinius ir prievartinę nutautinimo politiką: dabartiniams gyventojams grąžinti jų suslavintus asmenvardžius. Įstatymas papildomai įvestų naujų raidžių ir garsus žyminčių raidžių ženklų junginius. Taip būtų keičiama lietuvių kalbos abėcėlė, rašybos, skaitymo, tarties dėsniai, pažeidžiamas Valstybinės kalbos įstatymas, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos teritorijos vientisumas ir nedalomumas.
Siūlome Lietuvos Respublikos Seimo nariams remti Audroniaus Ažubalio teikiamą įstatymo projektą, kuris yra kompromisinis, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tenkina nelietuvių poreikius. Toks įstatymas seniai galioja Latvijoje. Visi jos piliečiai, kitų tautybių žmonės savo vardus ir pavardes gali įrašyti kitame paso ar kito dokumento lape. Oficialių asmenvardžių rašymas be galūnių neatitinka lietuvių kalbos dėsnių. Visos tautos asmenvardžius linksniuoja pagal savo dėsnius.
Labai išsamiai dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose, 2017 m. balandžio 26 d. išdėstyta Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus skyriaus tarybos rezoliucijoje, kurią pasirašė Vilniaus rajono skyriaus pirmininkas dr. Gediminas Kazėnas. Vilniaus rajonas arčiausiai susiduria su asmenvardžių rašymo ir kitomis specifinėmis Vilnijos kraštui problemomis.
Todėl siūlome prieš sprendžiant šią aktualią asmenvardžių rašymo dokumentuose problemą ir priimant sprendimą tuo klausimu gerai susipažinti su Vilnijos krašto istorija, įžymių mūsų lituanistų, mokslininkų tyrimais, jų knygomis. Kviečiame perskaityti akad. Zigmo Zinkevičiaus palikimą „LIETUVIAI. Praeities didybė ir sunykimas“, „Lietuvių tautos kilmė“, „Prie lituanistikos židinio“, „Lietuvių kalbos istorija“. Jei Lietuvos švietimui, mokslui, istorijai vadovautų tokie mokslininkai Vilniaus krašte problemų nebūtų. Jie, sekdami akademiko Z. Zinkevičiaus pavyzdžiu ir iniciatyva, būtų pastatę ne vieną Vilniaus krašte Lietuvos tūkstantmečio gimnaziją. Šalčininkų tūkstantmečio gimnazija yra kaip švyturys ne tik Vilnijos kraštui, bet ir visai Lietuvai.
Mes dar iki galo nesuvokiame, kokia kraupi nelaimė yra ištikusi mūsų kalbą. Jau dešimtmečiai kaip ji verčiama puskalbe ir netenka savo tapatybės. Kuo visa tai reiškiasi, kas dėlto kaltas, kai sprendžiama, ar toliau leisti mūsų kalbą pražūtingos prarajos link. Apie tai rašo įžymus baltų kalbos etimologas ir žodžių darybos specialistas profesorius habil. dr. Vincas Urbutis savo knygoje „Lietuvių kalbos išdavystė“.
Gerbiami Seimo nariai, pradžiai prieš spręsdami asmenvardžių rašybą dokumentuose klausimą, perskaitykite Mykolo Biržiškos knygą „Vilniaus galgota“, kaip Vilniaus krašte lenkų okupacijos metais buvo nutautinama ir persekiojama lietuvių tauta, lietuvių kalba, kaip buvo lenkinamos lietuvių pavardės ir vietovardžiai. Gal tada suprasite ir nepriimsite skubotų sprendimų.
Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos valdybos pirmininkas Ernestas Subačius
LLKS garbės pirmininkas Jonas Burokas
Lietuvių kalbos institutas: oficialus asmenvardžių rašymas su nelietuviškais diakritiniais ženklais keltų grėsmę valstybinei kalbai
Lietuvių kalbos institutas (LKI) išplatino pranešimą, kad jei Lietuvos valdžia nuspręstų leisti oficialiuose Lietuvos dokumentuose nelietuviškus asmenvardžius rašyti su nelietuviškais...
Skaityti toliauV. Sinica. Sikorskis vėl klupdo Lietuvą vykdyti jo norus
Ilgus metus Lietuva kentėjo jokios diplomatijos neturintį šovinistą Lenkijos užsienio reikalų ministrą Sikorskį ir jo spaudimą bei patyčias Lietuvai.
Skaityti toliauKT spręs, ar leisti LR dokumentuose asmenvardžius rašyti ir su nelietuviškais diakritiniais ženklais
KT aiškinsis ar Konstitucijai neprieštarauja tai, kad nelietuvių tautybės asmeniui neleidžiama asmenvardžio įsirašyti su nelietuviškais diakritiniais ženklais.
Skaityti toliauApie vardų ir pavardžių rašymą Punsko valsčiuje
Nuo 2005 m., kai Lenkijoje įsigaliojo Tautinių mažumų įstatymas, šioje šalyje gyvenantys lietuviai, kaip ir kitos tautinės mažumos, gali susigrąžinti...
Skaityti toliauV. Radžvilas. Nulenk sprandą, lietuviškas „cholope“!
LRT portalas džiaugsmingai pranešė apie Prezidento patarėjo žygdarbį – pakeisti pavardės įrašo asmens dokumentuose kalbą. Be abejo, siekdamas dviejų tikslų.
Skaityti toliauAkademikas E. Jovaiša: Siauriname valstybinės kalbos vartojimą – mažiname Lietuvą
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys akademikas Eugenijus Jovaiša kalba apie iššūkius valstybinei lietuvių kalbai, lietuvybei, tautinei valstybei. Asmens...
Skaityti toliauL.N. Rasimas. Valstybinė ir kitos kalbos
Valstybei valstybinė kalba yra labai svarbus dalykas. Tai pas pats, kaip ir valstybės sienos. Jos yra ginamos, dėl jų yra...
Skaityti toliauS. Tumėnas. Kanopos žmona nenori būti Kanopa
Širdis sušildė Šiaulių „Saulės žiedo“ šventė, minėjome Valstybės dieną, giedojome himną, pavydžiai stebėjome Latvijos Dainų ir šokių įspūdingąją šventę.
Skaityti toliauM. Karalius: Kur yra lietuvių tautos namai?
Rubrikoje „Mini interviu" Irena Babkauskienė kalbina su asociacijos „Talka kalbai ir tautai" pirmininką, verslininką Mindaugą Karalių. I.B.: Asociacijos „Talka kalbai...
Skaityti toliauL. Kalėdienė. Konstitucinis Teismas išaiškino: kas leidžiama lenkams, neleidžiama lietuviams
Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad asmenvardžiai oficialiuosiuose dokumentuose negali būti užrašomi nelietuviškais rašmenimis, bet išimtys galimos.
Skaityti toliauLenkijos prezidentui atvykus į Lietuvą, KT paskelbė, kad kai kurių Lietuvos piliečių pavardes rašyti nevalstybine kalba Lietuvos pasuose galima Buvusio VLKK pirmininko ir kt. komentarai
Liepos 5 d., į Lietuvą atvykus Lenkijos prezidentui Andžejui Dudai, Lietuvos KT paskelbė sprendimą, kad kai kurių kurių Lietuvos piliečių...
Skaityti toliauKT dar kartą skelbs ar asmenvardžių rašyba nevalstybine kalba, nepaisant VLKK nepritarimo, neprieštarauja Konstitucijai KT posėdžio netransliuoja – „užlūžo serveriai“
Liepos 5 d. 15 val. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) skelbs nutarimas byloje pagal prašymą ištirti, ar Asmens vardo ir...
Skaityti toliauTomaševskininkai Seime toliau puola valstybinę kalbą PAPILDYTA
Birželio 22 d., ketvirtadienį, apie 16 val. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė Rita...
Skaityti toliauKT svarstys bylą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose nevalstybine kalba
Birželio 19 d. Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad birželio 20 d., antradienį, 14 val. pradės nagrinėti byla dėl pavardžių...
Skaityti toliauD. Razauskas. Žmogaus teisės ir laisvas asmens pasirinkimas
Viskas taip. Tik pamiršote vieną esminę smulkmeną: asmuo, asmenybė, neliečiamasis individas esu aš, žmogaus teisės yra mano teisės, o jūs...
Skaityti toliau