Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta

Aldona Paulauskienė, mokslasplius.lt/mokslo-lietuva
2013 05 14 00:01
15
M.Viernikovska. Lenkų skansenas Lietuvoje
Bažnyčios g. ar ul. Koścełna?
Bažnyčios g. ar ul. Koścełna?

Ji prasidėjo beveik su nepriklausomybės paskelbimu, kai iš žinia-sklaidos dingo kalbos skyreliai ir kalbos valandėlės. Iš pradžių atrodė, kad tai dar ne išdavystė, o tik kai kurių žmonių nesupratimas to, ką jie daro.

Rimtas išdavystės žingsnis – sumanymas svetimus vardus ir pavardes rašyti originalo kalba. Ir čia jau ne be įtakos iš šalies, nes kodėl latviai dėl svetimų vardų ir pavardžių rašymo turėjo eiti į teismą? Jie teisme laimėjo: gražiai nusistatė sritis, kur būtina rašyti originalo kalba, o kur reikia rašyti taip, kaip tariama.

Lietuvoje atsirado tituluotų kalbininkų, nesuprantančių, kad originali svetimų vardų rašyba ir forma nedera prie lietuvių kalbos normų, ir labai skubančių į Vakarus. Tada jau niekas nepadėjo: nei profesoriaus, habilituoto daktaro Vinco Urbučio studija „Lietuvių kalbos išdavystė“, nei aktyvūs humanitarinės visuomenės protestai, nei išsamiausi straipsniai spaudoje, nei raštai vyriausybei su rimtais argumentais ir daugybe žymių žmonių parašų. Visos pastangos gelbėti kalbą nubrauktos vienu sakiniu: Jie nori grįžti į sovietinius laikus. Kaip kalbėtis toliau, jei kalbamasi ne vienu pagrindu? Mus pakeitusioje jaunojoje kartoje neatsirado rimtų kalbos kultūrą puoselėjančių kalbininkų. Todėl daug dirbę kalbos kultūros labui pensininkai dabar tyli ir tik stebi tos išdavystės padarinius. Juk negerai, kai dauguma grožinės literatūros skaitytojų nepajėgia ištarti verstinės knygos autoriaus vardo ir pavardės, kai svetimi vardai nenormaliai užrašomi ir perskaitomi per televiziją ar radiją.

Vėliau teko iškentėti „Naujojo židinio – Aidų“ nemandagius išpuolius prieš kalbininkus, kėlusius lietuvių kalbos kultūrą sovietiniais laikais. Nesinori tų bjaurių žodžių kartoti, nes tik lietuvių tautos priešai galėjo sakyti, kad lietuvių kalba skurdi, lyginti ją su dirbtine esperanto kalba ir nematyti knygų lentynose 20 tomų „Lietuvių kalbos žodyno“ (ir kitų – frazeologijos, sinonimų, antonimų, tarmių – žodynų), akademinės tritomės gramatikos, gausių tautosakos leidinių, puikių grožinės literatūros kūrinių… Tarsi tie žmogeliai iš dangaus būtų nukritę, o ne gyvenę ir mokęsi Lietuvoje.

Norėtųsi paklausti ir Giedriaus Subačiaus, ir Loretos Vaicekauskienės, ir Antano Smetonos (buvusių gabių savo studentų), kodėl mums negali būti pavyzdys šimtmečiais tobulinama prancūzų kalba ir prancūzų vyriausybės viešųjų užrašų politika; ar didelis dėmesys kalbos kultūrai nuskurdino ją?

Šių metų vasario 10 d. 18 val. 15 min. LRT laidoje „Mokslo ekspresas“ klausėmės Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus vadovės Loretos Vaicekauskienės kalbos. Jos nuomone, lietuvių kalba įeina į šimtuką kalbų, kurioms negresia joks išnykimo pavojus. O tai, kas prirašinėta ant Lietuvos didžiųjų miestų pastatų, durų, sienų, vit-rinų, mūsų visai neveikia. Tai netiesa! Svarbiausia, kad prarandame pagarbą savo kalbai. Palyginkime, kiek populiariosios muzikos grupių sovietiniais laikais rinkosi rusiškus pavadinimus ir kiek dabar renkasi angliškus.

Reikėtų kalbininkams žinoti, kad kalba išnyksta ne tik tada, kai karai ar kokios stichinės nelaimės sunaikina visus ja kalbančius žmones, bet ir tada, kai kraštą ir žmonių protus okupuoja svetima kultūra, kai žmonėms ima rodytis, kad jų gimtoji kalba per menka lyginant su kitomis kalbomis. Kalbos ir mąstymo problemos taip pat vertos kalbininkų dėmesio. Nemąstydamas gimtąja kalba, žmogus ją užmiršta.

Ilgai dar kalbėsime lietuviškai, bet kokia bus mūsų kalba, jei ja nesirūpinsime? Neprižiūrima ir nepuoselėjama ji nesunkiai gali virsti tik visokiomis svetimybėmis užteršta buitine kalba, gali prarasti savo potenciją būti aukščiausios kultūros, meno ir mokslo kalba. Dabar nebėra tarmių, iš kurių ji sumenkėjusi kada nors vėl galėtų pasisemti gyvasties, nes vietoj „bakūžių samanotų“ gražiausiose Lietuvos vietose puikuojasi naujų ponų dvarai.

Nesunku pastebėti, kaip į lietuvių kalbą kaišiojami visai neadaptuoti svetimų kalbų žodžiai ir simboliai: Aprangos 2 hand namai „Dėvėti drabužiai“, Cappuccino tik 4 lt., kava LATTE su kepintais riešutais, Jonaičio & (= ir) Petraičio advokatų biuras; Jonaičio, Pet-raičio & co (= ir kt.) bendrovė. Vienoje tos pačios kavinės vitrinoje matai parašyta pizza, o kitoje – pica. Viešiesiems užrašams taip pat turi galioti įstatymai. Niekur kitur tokios netvarkos, kaip Lietuvoje, nėra. Valstybinės kalbos inspekcijos užduotis būtų perskaityti tuos užrašus ir pateikti protingą pasiūlymą kas, kaip ir kur turi būti užrašyta, o jau Valstybinės kalbos įstatymas (jei toks yra) turėtų užtikrinti, kad būtų įgyvendinta viešųjų užrašų norma.

Iš Loretos Vaicekauskienės kalbos per televiziją atrodė, kad mūsų kalbininkai netiria kalbos, o savo mokslines išvadas remia tik apklausomis, panašiomis į tas, pagal kurias nustatomi politinių veikėjų reitingai. Ji – kalbininkė, ir jai turėtų būti ne vis tiek, iš kurios kalbos ir kokiems žodžiams dabar lietuviai pasirenka sinonimus. Ar tikslinga vietoj tvirtinamosios dalelytės taip ir jos funkciją atliekančių prieveiksmių gerai, puiku vartoti anglų kalbos o’kay, alright, yes? Kokia kalbos dalis super sakinyje Mano mama super, kokia žodžio dalis super dūriniuose supermiestas, superkainos ir priesagos vedinyje superinis? Pagaliau ką sako mūsų socialinės lingvistikos mokslas dėl šių žodžių vartojimo tikslingumo?
Lietuvių kalboje dar gausu taisytinų negerovių iš sovietinių laikų dvikalbystės. Štai gripo epidemijos dienomis gydytoja aiškina, kad daugiausia gripas paplitęs tarp vaikų, nes vaikai labiausiai imlūs užkratui, kai reikėtų sakyti, kad dabar daugiausia serga vaikai, nes jie lengviausiai užsikrečia. Tai ar mūsų kalba jau nereikalinga priežiūros, ar galima numoti ranka ir leisti, kad visai nebūtų paisoma kalbėjimo normų? Loreta Vaicekauskienė sako, kad net visokie sandoriai lengviau sudaromi, abiem pusėms kalbant vienodai darkyta kalba. Na, jau toks patarimas – nei į tvorą, nei į mietą! Argi negalima ir taisyklingai kalbant kitais būdais (protu, gudrumu, taktika, elgesiu) paveikti pašnekovo? Dažnai galima girdėti, kai žmogus, pats kokį žodį netaisyklingai sukirčiavęs, bet, išgirdęs pašnekovą tą patį žodį kirčiuojant taisyklingai, tuojau pasitaiso.

Socialinės kalbotyros specialistai neturėtų tenkintis apklausomis, o ištirti ir įvertinti įvairių socialinių sluoksnių kalbą. Esu tyrusi teisininkų kalbą ir 2004 m. išleidusi monografiją „Teisininkų kalba ir bendrosios normos“. Studijuodama teisininkų kalbą, nustačiau, kad Lietuvos Respublikos vardu neleistinai prastai surašomi kaltinimai ir nuosprendžiai, kad pačių įstatymų kalba taisyklingesnė ir aiškesnė negu jų komentarų. Tai kam reikalingi komentarai, jei jie tik užtamsina įstatymo esmę? Bet vienu rašiniu padėties nepakeisi, ypač jei nėra net noro keistis. Iš perskaitytos teisinės literatūros sužinojau, kad prancūzų teisininkai labai skiriasi nuo vokiečių. Jie moka savo mintis formuluoti paprastai, aiškiai ir neretai net elegantiškai, kaip ir didieji prancūzų romanų meistrai. Todėl Prancūzijoje teisinis visuomenės išsilavinimas dėl kalbos aiškumo tapęs bendrosios šalies kultūros dalimi (plg. Zweigert K., Kotz H. Lyginamosios teisės įvadas. Vilnius, 2001, p. 122).

Esu susipažinusi su Kauno technologijos universiteto socialinių mokslų magistrų darbais (12 metų dėsčiau KTU ir konsultavau socialinių mokslų magistrantus). Socialinių mokslų kalbos stebėjimai rodo, kaip giliai į lietuvių kalbą jau įsiskverbusi anglų kalba ne tik pavieniais žodžiais, bet ir visa sakinio gramatine struktūra, analitinėmis gramatinėmis formomis. Aiškiai matyti, kokia didelė mišrainė rašant apostrofus ir prikabinėjant galūnes prie svetimų pavardžių (dažnai vyras paverčiamas moterimi, o moteris – vyru), kaip žmonėms sunku jau savo specialybės tekstus rašyti gyva lietuvių kalba. Originalūs anglų kalba parašyti socialinių mokslų sakiniai dažniausiai esti labai ilgi. Verčiant juos ir cituojant, nesusitvarkoma su mintimi, gaunamos beprasmybės ir labai blogas stilius. Padori lietuvių kalba – tik ledkalnio viršūnė, o tai, kas po vandeniu, ko nemato ir nenori matyti šių dienų kalbininkai, kelia nusivylimą.

Kas be ko, mes ne vienas padarome daug įvairių nusikaltimų gimtajai kalbai, bet paskutiniu metu valstybės vyrų raginimas patenkinti lenkų pretenzijas dėl jų pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymo originalo forma yra pati skaudžiausia lietuvių kalbos išdavystė. Šiomis dienomis pasitaikė proga pamąstyti apie Lietuvos lenkus. Kuo jie išskirtini iš kitų tautybių Lietuvos piliečių? Lietuvos piliečių dokumentų rašymo įstatymas visiems turi būti vienodas. Juk vardai ir pavardės nekraipomos, jos tik užrašomos lietuvių abėcėlės raidėmis.

Pretenzijos versti į lenkų kalbą vietų ir gatvių vardus nepateisinamos. Tarybiniais laikais, kai visur buvo užrašyta lietuviškai, o lietuviški užrašai transliteruoti rusiškai, Lietuvos lenkai nesirūpino, kad jų gyvenamose vietose visi tokie užrašai būtų išversti ir į lenkų kalbą. Perrašyti pavadinimai kitos abėcėlės raidėmis išlieka tie patys, o verčiant atsiranda kitas pavadinimas: ul. Zarzeczna – ne tas pats, kas Užupio g., Czarny bor – ne tas pats, kas Juodšiliai. Lietuvos lenkai tai turi suprasti ir bent savo gyvenamųjų vietų ir gatvių vardus išmokti perskaityti lietuviškai. Vietų vardai yra žemės kalba. Visi Seimo nariai ir prezidentai prisiekia, kad gins Lietuvos žemių vientisumą, tepadeda jiems Dievas! Savo žemės vardus pakeitę svetimais, jie bus sulaužę priesaiką.

O dėl valstybinės kalbos… Dabartiniai Lietuvos lenkai ne kokie imigrantai, bet gimę ir augę Lietuvoje. Svetimų kalbų (priklausomai nuo gabumų, noro ir pasiryžimo) galima išmokti labai greitai. Nesinori aiškintis, kodėl Lietuvos lenkai izoliavosi, užsidarė į savotišką rezervatą taip, kad lietuvių kalba jiems pasidarė tiesiog neįveikiama. Japonė Eiko Sakurai, tik per stažuotes Lietuvoje sugebėjo išmokti lietuviškai, parašė lietuvių kalbos vadovėlį ir Tokijo universitete dėsto lietuvių kalbą. Ji rašo man laiškus visiškai be klaidų ir giriasi, kad lietuvių kalbos ji moko šimtą studentų. Mat kalba yra ne tik vienos tautos, bet ir viso pasaulio turtas: išnykus kalbai, pasaulis darosi skurdesnis. Mūsų pareiga – išlaikyti lietuvių kalbą gyvą ir savitą.

Lietuvoje lenkiškos mokyklos neuždaromos. Lietuvos lenkams užtikrinta teisė tapti aukščiausiais valstybės pareigūnais, jei kalbės taip, kaip kalba dabartinis energetikos ministras, ir bus tikri Lietuvos, o ne svetimos valstybės piliečiai. Nesinorėtų, kad dėl gerų santykių su kaimynais būtų nueita tautos ir kalbos išdavystės keliu. Labai reikalingi geri santykiai, bet ir kaimynai turėtų pripažinti, kad Vilnius yra Lietuvos sostinė, o Vilniaus kraštas – Lietuva.

„Mokslo Lietuva“,  2013.04.04, Nr. 7 (495)

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė
  2. Lietuvių kalbos gynėjai protestuoja prieš A.Butkevičiaus vyriausybės ketinimus įteisinti lenkiškus užrašus ir atidėti lietuvių kalbos egzaminą
  3. A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (II)
  4. A. Paulauskienė. Mintys tarmių metus pasitinkant (I)
  5. D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
  6. Sujudimas po lietuvių kalbos paniekinimo
  7. Vilniaus universitete kinai mokosi lietuvių kalbos
  8. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  9. Tautinių mažumų mokyklose bus taikomos nuolaidos per valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą
  10. V. Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų
  11. P.Kniūkšta. Ką skelbia naujieji kalbos ideologai?
  12. Šiandien – Tarptautinė gimtosios kalbos diena
  13. B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
  14. V. Vaitkevičiūtė. Trojos arklys lietuvių kalbai
  15. V.Galindas. Kalbos pamoka su istoriniais intarpais
  16. A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio)
  17. Kolegijos pirmakursių raštingumas: gal lietuvių kalbai nereikalingos nosinės raidės?
  18. Be kalbos nėra tautos
  19. Ar šiandieninę lietuvių kalbą suprastų J.Jablonskis?
  20. A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis
  21. A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
  22. Prie Knygnešių sienelės vyko Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas (nuotraukos)
  23. N. Balčiūnienė. Mitingas „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ arba ką nutyli valdantieji
  24. K.Garšva. Valstybės kalbos politika pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus, sutartis, Seimo nario priesaiką ir valstybės bei piliečių interesus
  25. Kaip būti lietuviu
  26. A. Šidlauskas. Žodis apie kalbą
  27. E. Urbelytė. Kas mane gali įtikinti, kad gimtoji kalba – vertybė?
  28. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  29. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesantaikos tarp lenkų ir lietuvių skatinimo
  30. „Apskritojo stalo“ sambūris šaukia nacionalinį mitingą „Už Lietuvių Tautą, Kalbą ir Valstybę“ (nuotraukos)

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Lamatas says:
    8 m. ago

    Daug tiesos . Pagarba autorei.
    Tačiau …..” Visi Seimo nariai ir prezidentai prisiekia, kad gins Lietuvos žemių vientisumą, tepadeda jiems Dievas! Savo žemės vardus pakeitę svetimais, jie bus sulaužę priesaiką.”…tai gal bėda čia ir slypi- matomai Dievas svetimas ir padeda labai jau ne lietuvių kalbos naudai .

    Atsakyti
  2. Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяаў says:
    8 m. ago

    Nelegalios gatvių ir kaimų pavadinimų lentelės (oficialių informacinių ženklų klastotės) ir oficialūs užrašai nevalstybine kalba ant valstybinių įstaigų Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose iki šio laiko dar nenukabinti.
    Paminklas Armijai Krajovai Vilniaus rajone iki šio laiko dar nenugriautas.

    Laikas paleisti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių tarybas ir įvesti Tiesioginį valdymą.

    Atsakyti
  3. Iš kaimo says:
    8 m. ago

    O tai naujas “ČILI kaimas” pervardinimas į “FOREST” – tai jau lietuviškumo viršūnė.
    Tai gal čia su tuo “FOREST” turima omenyje, kad tai “miško dovanos-patiekalai” ar “medžiotojų užeiga”.
    Net užsienietis nesupras, kas čia per įstaiga “FOREST” – gal benzopjūklais prekiauja???
    Kur žiūri LK komisija? Kodėl leidžiama, taip darkyti mūsų kalbą, miestus ir viešąją erdvę.

    Atsakyti
    • Getautas says:
      8 m. ago

      “FOREST” išvertus iš anglų kalbos reiškia “TIK ESTAMS”, tad lietuviai ten nesilankykite.

      Atsakyti
      • Iš kaimo says:
        8 m. ago

        Ačiū!!! Ir kaip aš nesupratau, nors tiek kalbų moku:-)

        Atsakyti
        • Iš kaimo says:
          8 m. ago

          “FOR.EST.ONLY” – čia tai būtų geras prekybos ženklas, orietuotas į tikslinę rinką:-)

          Atsakyti
  4. Artūras Gotautas says:
    8 m. ago

    ………..
    “portofklaipeda.lt ; post.lt ; litrail.lt ; meteo.lt ; airport.lt ; – – >
    birdlife.lt ; stat.gov.lt ; .cust.lt ; tourism.lt ; forest.lt ; – – >
    ir t.t čia kalba eina apie LR valstybės tarnybų užvadinimus …
    Kraupus vaizdas …”

    Privataus “verslo” įmonių savininkai yra užsieniečiai,tad jie užvadina viską pagal savo nuožiūra ir galiojančius tos valstybės kurioje turi “verslą” įstatymus/įsakymus .. Lygiai taip pat užvadina Lietuvaičiai užsienį savo įmonių užvadinimus lietuviškai,nėra čia ko stebėtis.
    Bet dėl LR valstybinių tarnybų svetainių užvadinimų yra bėda,jie tikrai nelietuviški,nors LR valstybės šeimininkai yra LR piliečiai,tad atsakymai dėliojasi kitomis taisyklėmis,kad šeimininkai LR valstybės yra lietuviai,tik kėdės kuriose sėdi jau nelietuviškos .. 🙁
    Gal LR valstybės viešoji “IT” erdvė nukentėjo dėl Lenkijos 51% valdomo “paketo” įsigijimo Lietuvos “IT” ?
    Nežinau,bet datos maždaug sutampa,tad prielaida yra,tik įrodymų mažą 🙂

    Atsakyti
    • Nepolitikas says:
      8 m. ago

      Sukišk savo įsitikinimus į šiukšliadėžę(Privataus “verslo” įmonių savininkai yra užsieniečiai, tad jie užvadina viską pagal savo nuožiūra ir galiojančius tos valstybės kurioje turi “verslą” įstatymus/įsakymus ..) Niekas savo nuožiūra „užvadinti“ nieko negali(viešajame GYVENIME) – Konstitucinis Teismas nustatė: “Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, jis turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, VISOSE Lietuvoje esančiose ĮSTAIGOSE, ĮMONĖSE ir ORGANIZACIJOSE; įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti skelbiami valstybine kalba; raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai dokumentai privalo būti tvarkomi lietuvių kalba; valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės bei organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba.
      Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad konstitucinis valstybinės kalbos statusas reiškia, jog lietuvių kalba privalomai vartojama tik viešajame Lietuvos gyvenime. Kitose gyvenimo srityse asmenys nevaržomai gali vartoti bet kokią jiems priimtiną kalbą.” – SPRENDIMAS galutinis.

      Atsakyti
      • Artūras Gotautas says:
        8 m. ago

        Peržiūrėk savo atsiliepimą,kiek svetimžodžių prirašei..
        Ar čia iš Didžios Meilės Lietuvai ir Lietuvių Kalbai ??
        Kitas dalykas,tai prošal važiuoji,nes nėra tokių išlygų,jei įmonės yra įsteigtos užsienį,o čia jų dukterinės įmonės,ten užvadinimas yra jų toks priimtas,čia pakeitimas nėra būtinas …
        Kurioje vietoje LR “konstitucijoje” nusakoma,kaip turi kažkas kažką ir kaip užvadinti ?? 😀
        Visa laimė,kad kol kas dar arabiškai ir kinietiškai nerašoma 😀
        Jei būtų rimtesni reikalavimai LR valstybės,tada ir nekiltų bereikalingos rašliavos ir kiti neramumai 🙂 Patikėk,žmonės turintys “verslą” tarptautinį žino viską nuo A iki Ž ,tad jei Kinijoje turi būti rašoma tik kinietiškai,arba Rusijoje tik rusiškai taip ir daroma,o jei nori išimties tvarka rašyti kita kalba,prašome mokėti užvadinimo mokesčius į iždą 🙂
        Lietuvoje to nėra,leidžiama užvadinti privačias įmones kaip nori 🙂
        Buvome pabandymui 2010m. pakeitę įmonės užvadinimą į nešvankų žodį,mums viską patvirtino ir davė leidimą toliau veikti įmonei su nešvankiu užvadinimu 😀
        Kur LR valstybės “konstitucija” ar įstatymai/įsakymai saugantis ir ginantys Lietuvos Kalbą toje vietoje ??
        Bėda rimtesnė yra dėl LR valstybės tarnybų žiniatinklių svetainių užvadinimų,nes ten yra “saugikliai” ir kiti “apribojimai”,bet kodėl ir kaip sugebėta praeiti juos,reikia platesnio ir išsamesnio tyrimo,nes tai yra pažeidimai ir į juos yra privalu “reaguoti” .. 🙂

        Atsakyti
        • Nepolitikas says:
          8 m. ago
          Atsakyti
        • Nepolitikas says:
          8 m. ago

          “Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, VISOSE Lietuvoje esančiose ĮSTAIGOSE, ĮMONĖSE ir ORGANIZACIJOSE;” “Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad konstitucinis valstybinės kalbos statusas reiškia, jog lietuvių kalba privalomai vartojama tik viešajame Lietuvos gyvenime.” -“viešajame Lietuvos gyvenime” ???

          Atsakyti
          • Artūras Gotautas says:
            8 m. ago

            A nei kruopos pas tave žinojimo,kaip kas sudėliota ir kaip kas dėliojasi su užvadinimais LR valstybėje.. 🙂
            Kaip pvz. “silberauto” yra “silberauto” ir niekas neverčia užvadinimo į sidabrinį lengvežimį 🙂
            Užvadinimai lieka užvadinimais,sutartys ir visos kitos lape rašomos užduotys ir reikalavimai yra Lietuvių kalba 🙂
            Tau LR “konstitucija” yra lyg kažkokia tai žydiška “biblija”…

  5. Nepolitikas says:
    8 m. ago

    Labai geras straipsnis. Ačiū Aldonai.

    Atsakyti
  6. Tuteiša says:
    8 m. ago

    Ačiū Profesorei. Deja, kaalycijas členai kartu su premjeru galvoja kitaip. Tiksliau, išvis neturi supratimo apie lietuvybę.

    Atsakyti
  7. Kažin says:
    8 m. ago

    Norint ką, pakeisti, reikia galvoti, kaip galėtų tokių, kaip autorė, nuostatų, išmanymų žmonės taptų Seimo pirmininkais, jo komitetų pirmininkais, premjerais, ministrais ir t.t. arba nors tokių valdžios asmenų atitinkamų sričių patarėjais. Tai vienintelė išeitis iš susidariusios padėties kalbos išsaugojimo, beje, ir kitose srityje. Laikas suprasti, kad demokratijos šalyje visi vieši pagraudenimai nuo viršuje esančių nubėga ir nubėgs, kaip nuo žąsies vanduo. Tokius jau laikus gyvename, kad bet kokį vyksmą galima pakeisti tik pačiam tapus atitinkamos valdymo institucijos vadovu ar jį įtakojančiu patarėju.
    Dabar neįmanoma susigaudyti, kaip galėjo atsitikti, kad buvo nueita ir einama akivaizdžiai kalbai pražūtingu Subačių, Smetonų, Vaicekauskienių supratimų ir nuostatų kelių. To priežasčių, manau, ieškotina tarp aukščiausioje valdžioje buvusiųjų ir esančiųjų asmenų, ypač svarbus vaidmuo šiuo atveju yra skirtinas LRT, tačiau nežiūrint to, LRT valdymo institucijose autorės nuostatų ir išmanymo asmenims vietos neatsirado ir neatsiranda.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?

2021 04 12
J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

2021 04 10
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

2021 04 09
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

2021 04 09
Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

2021 04 08
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ateities forumas: „Lietuvių kalba globaliame pasaulyje“ (tiesioginė transliacija)

2021 04 06
Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

2021 04 05
A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

2021 04 03
A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

2021 03 29
Seimo ir PLB komisija: lietuvių kalba – pagrindinis ryšio su Lietuva išlaikymo veiksnys (video)

Seimo ir PLB komisija: lietuvių kalba – pagrindinis ryšio su Lietuva išlaikymo veiksnys (video)

2021 03 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę
Gamta ir žmogus

Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai
  • Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 891; komentarų: 14
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 747; komentarų: 8
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 498; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 435; komentarų: 33
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 431; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 425; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 12
33
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

Neseniai rašėme apie Mažosios Lietuvos kalbinius pokyčius, o šį kartą – apie Karaliaučiaus krašto vietovardžių darkymą. Margas baltiškųjų vardų žemėlapis...

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 10
9
J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

Viešąją kalbą baigia užnuodyti edukacija. Ji graužia mūsų švietimą su jo šaknų prasminėmis sąsajomis ir su praamžiais pasaulėžiūriniais vaizdiniais: šviesti,...

Skaityti toliau

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

by Kristina Aleknaitė
2021 04 09
1
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

1921 m. kovo 14 d. Vyriausybė prie tuometinės Švietimo ministerijos įsteigė Terminologijos komisiją, tad šiemet minime jos įkūrimo šimtmetį. Nuo...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
Kitas straipsnis
Kaune bus surengtas R.Kalantos atminimui skirtas bėgimas „Laisvės keliu“

Kaune bus surengtas R.Kalantos atminimui skirtas bėgimas „Laisvės keliu“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai