Kol kas iš Si Dzinpingo ir Donaldo Trampo susitikimo galima padaryti penkias gana paprastas išvadas.
1. JAV ir Kinija nenori susipykti tiek, kad prasidėtų rimta krizė.
Abi pusės sako: konkuruosime, ginčysimės, bet stengsimės neperžengti ribos, už kurios prasideda atviras konfliktas. JAV ir Kinija toliau kovos dėl technologijų, prekybos ar įtakos pasaulyje, bet kartu palaikys tiesioginį ryšį, kad koks nors incidentas Pietų Kinijos jūroje netyčia nevirstų kariniu susidūrimu.
Tai tikrai nėra JAV ir Kinijos draugystė. Greičiau susitarimas: „mes liekame varžovai, bet pasistenksime nesusprogdinti viso pasaulio.“
2. Prekybos karas nesibaigė, bet bus pristabdytas.
Didžiausi ginčai dėl muitų, Kinijos prekių, JAV technologijų ir retųjų metalų tiekimo niekur nedingo, bet, atrodo, abi šalys daro savotišką pauzę. Mums tai panašu į du “gatvės verslo” partnerius, kurie smaugia vienas kitą dėl pinigų, bet nubrėžia liniją nelaužyti vienas kitam rankų bent du mėnesius. Per tą laiką abu tikisi rasti naują būdą arba pritaikyti seną vienas kito susilpninimui.
3. Taivanas lieka pavojingiausiu klausimu.
Kinija Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir nori, kad JAV kuo mažiau jį remtų. Vašingtonas savo ruožtu parduoda Taivanui ginklus ir nenori, kad Kinija jėga pakeistų padėtį. Svarbiausias klausimas, kurį kelia pasaulinio saugumo architektūros ekspertai yra ar Trampas mainais į geresnius santykius su Pekinu bus pasirengęs mažinti paramą Taivanui? Jei JAV pradėtų stabdyti naujus ginklų pardavimus Taivanui, Pekine tai būtų suprasta kaip labai rimta Trampo nuolaida.
4. JAV ir Kinija pagaliau kalba ne tik apie prekybą, bet ir apie dirbtinį intelektą.
Abi šalys supranta, kad dirbtinis intelektas tampa tokia pat svarbia strategine tema kaip branduoliniai ginklai ar kosmoso, bent jau aplink Žemę, kontrolė. Požiūriai skiriasi iš esmės, bet abi pusės suvokia DI rizikas. Pasaulio supergalios turėtų sutarti, kad jeigu ateityje įvyktų rimtas incidentas su karine DI sistema arba autonominiu ginklu, Vašingtonas ir Pekinas prieš imdamiesi atsako privalėtų greitai susisiekti ir tiesiogiai išsiaiškinti, kas atsitiko.
Tą galima palyginti su „raudonuoju telefonu“ Šaltojo karo laikais – net priešininkams naudinga turėti ryšį, kad klaida nevirstų karu.
5. Dėl Ukrainos, Irano ir kitų pasaulio krizių didelio proveržio nėra.
Trampas ir Si apie šias temas kalbėjo, tačiau kol kas nėra ženklų, kad Kinija ir JAV būtų pradėjusios veikti kartu. Apskritai, abiems lyderiams daugiau rūpėjo kaip tvarkyti savo tarpusavio santykius, negu dėl to, kaip kartu spręsti pasaulio problemas. Kinija nepakeitė savo esminės pozicijos Rusijos ir Ukrainos karo klausimu vien todėl, kad Si susitiko su Trampu.
Svarbiausias dalykas, kurį dabar verta stebėti, yra Taivanas. Jei po šio susitikimo JAV pradėtų akivaizdžiai mažinti karinę ar politinę paramą Taivanui, tai būtų ženklas, kad Si už uždarų durų iš Trampo gavo labai svarbią nuolaidą.
Nieko taip Trampas nekenčia, kaip komunistų. Lietuva irgi, net tokia partija uždrausta. Bet : net popiežius nesvavoja apie tokį garbingą priėmimą, kaip ,kad patyrė komunistų lyderis. Trampas įstojo į komunistų partiją ?
O tu norėtum, kad prasidėtų Trečias pasaulinis ?
Trampas meilinasi komunistams tam, kad kinai neužpultų JAV ?
Matyt, yra žmogus skaitęs Sun Dzu.
Gal galit, mielasis, paaiškinti žmogui, kuris nėra skaitęs Sun Dzu ?
Karo menas. Jei esi silpnas, priversk priešą manyti, kad esi stiprus. Kinietiškas karo pokeris.
Savo didžiausią ginklą (AI) pavadink priešo vardu (SI)
Matyt, klaustukas skaito tik lavrovo pasakas 🙂
hmmmm,tai komunizmas pranašesnis už kapitalizmą ? Be reikalo landzbergis sugriovė USSR ? Įlipom į skęstantį laivą ?
,,Komunizmas” šūkiuose yra bendruomenės valdžia, o tikrovėje ž mažumos diktatūra. Kare diktatūra trumpuoju laikotarpiu gali būti pranašesnė, bet galų gale tironija žlugdo.
Apie kokį komunizmą šnekate, kai jo tokio nė nebuvo? Buvo išimtinai valstybinė gamybos priemonių nuosavybė. Ir tai, atskirais laikotarpis buvo šiek tiek veikiančios privataus suintetesuotumo dėsniais. Pvz., artelės. O ir kolūkiai nuo tarybinių ūkių skyrėsi. Tik tai buvo smulkmė, lyginant su tuo, kad visą ūkinį gyvenomą laikė ir reguliavo valstybė.
Kitas karštutinumas – jei valstybė į nieką nesikištų. Tiesa sakant, tokio nen ir nėra, nes ir pačiame laukiniškiausiame “kapitalizme” valstybė nors kažkiek, bet veikia. Bet ten, kur ji veikia per mažai, rinka irgi dingsta, nes viskas susitelkia į kelias, o dažnai ir vienas rankas, ir nelieka jokios konkurencijos. Su baisia socialine nelygybe, sprogdinančia visuomenę iš vidaus.
“Komunizmas” pralaimėjo, nes neužtikrino net “džinsų”, nors pirmavo kosmose ir fundamentaliuose moksluose. Bet “kapitalizmas” pralaimi dabar, nes jis vadovaujasi netoliaregišku pelno vaikymusi ir nepajėgus užtikrinti ilgalaikių visos visuomenės strateginių tikslų.
Tiek ‘komunizmas’, tiek ‘kaspitalizmas’ yra marksistinės propagandinės sąvokos. Tikrovėje valstybės valdžia tokia, kad žmonės yra laisvi arba ne.
Manau, ginčai su lavrovo pasakų perpasakotoju yra laiko gaišimas.
žinoma, uždėjai klišę ir nereikia sukti smegenų. Kai jų neturi, labai patogu.
Na taip, lavrovo pasakų klišės geresnės-perpasakoji, ir tau nebereikia sukti smegenų. Labai patogu 🙂
todėl ir rašau kabutėse.
Bet pats labai supaprastini reikalus. Pirma, pati laisvė nėra visiška ir negali tokia būti. Visuomenėje visada yra vienoks ar kitoks paskiro asmens laisvių apribojimas visuomenės naudai. Ir santykis rarp paskiro asmens ir visuomenės labai skirtingas pagal atskiras visuomenes, tautas. Koks santykis vienose priimtinas ir suprantamas, kitose visiškai nepriintinas. Ir nėra ir negali būti kokio standarto visiems. Vakarai savavališkai bando visus mauti ant savo laikydami, kad jie yra etalonas. Absurdas. Juo labiau, kad dabar jau Vakaruose laisvės tiek sumažėjo, kad daug kur darosi panašu į totalitarizmą.
Ir nereikia painioti visuomeninių laisvių su kapitalo nuosavybės laisve. Tai susiję dalykai, bet tikrai ne tiesmukai. Gali būti labai didelė valstybės dalis kapitalo nuosavybėje, dideli privataus kapitalo ribojimai ir plačios pilietinės laisvės. Ir gali būti maža valstybės įtaka ir labai varžomos laisvės. Vakaruose dabar panašiai ir yra – valstybės silpnos, ir yra globalaus kapitalo, pirmiausia finansinio, diktuojama leftistinė ideologija.
Privatinė nuosdavybė ir užtikrina asmens laisvę. Sovietų sąjungos kolūkiečiai daugkur, net pasų neturėjo – jie buvo kolūkio pirmininko seife.
Tikrai ne. Niekas netrukdo visiškai laisviems žmonėms susijungti į bendruomenes kaipo komunas. Jokios privačios nuosavybės, bet visiškai laisvi žmonės.
Mūsų peotėviai gyveno bendruomenėmis, kur viskas buvo bendra. Ir tai buvo tikrai laisvų žmonių bendruomenės.
Giliau žvelgiant, privati nuosavybė netgi apriboja žmogaus laisvę. Vidinę.
Be savo nuosavybės žmogus yra priklausomas nuo bendruomenės. Net jei jis į ją įėjo savanoriškai.
privati nuosavybė nedaro žmogaus nepriklausomo nuo bendruomenės. tačiau žadina godumą ir susvetimėjimą. vienų turtėjimą, kitų nuskurdimą, išsisluoksniavimą, pavaldumą ir neretu atveju išnaudojimą, nes atsiranda galia ir galimybė, pasinaudojant ta galia, savintis daugiau, nei sukuri.
Taigi, privati nuosavybė sukuria daug savų pančių ir apribojimų.
Taip, =inau 6oituos komunis tinio mokymo argumentuis ir savo akimis ma2iau kad jie neveikia. Viso to pasekm4 buvo skurdas, nevalyvumas ir vergija.
Taip yra todėl, kad žmonėse užgimus godumui, kelio iš to nebėra. O bandymas tai padaryti prievarta ir pagimto visas tas nesąmones.
Bet tai nekeičia pačios klausimo esmės.
Keičia, nes ,,tiesos kriterijus – praktika”.
Tikrai ne.
Privati nuosavybė nėra visiškas gėris. Be jos jau godulio sugadintai žmonijai nebeįmanoma, bet paleidus ją nuo pavadžio, bėdų neišvengsi. Tai veda į neiyvengiamą kapitako sutelkti, jo galios ir valdžios didėjimą, peržengiantį valstybių galias, o tada vis globalėjantis privatus kapitalas pradeda naikinti valstybes, tautas, žmonių socialinį audinį, juos kaip visuomenę. Tas dabar ir vyksta – Vakaruose iškikęs globalus kapitalas tą ir daro ir bando sunaikinti jam besipriešinančias valstybes.
Taigi, privati nuosavybė ir žmonių laisvė tiesmukai niekaip nesisieja.
Nors ne ,,tiesmukai”, bet susijus.
Kažkiek taip. Žmoninijos (bet ne visų žmonių), jau sugadintos godumo, gyvybinis poreikis yra turėti nuosavybę. Ir to draudimas yra jų suvaržymas. Tačiau laisvė žmonėms pasireiškia toli gražu ne per šį vieną veiksnį. Ir vargu, ar jis yra svarbiausias. Tai susiję su materialia žmogaus gyvenimo puse ir net ir čia tai tik dalis, vienas iš veiksnių, nors ir svarbus. Bet yra ir nematerialioji žmogaus gyvenimo dalis, kuri niekaip nesiejama su nuosavybės samprata ir kur laisvė kaip tik daugiau pasireiškia.
“Aukšto rango NATO kariškis: jei reikės pulti, kad apsigintume, tą ir padarysi”.
Iš esmės, tai sena įprasta praktika, ypač JAV, Izraelio. Nors jųdviejų atveju tai tik žodžiai, nes tai ne gynyba, o grynas puolimas.
Bet kažkodėl kitiems pulti ginantis, nelaukiant, kol tave užpuls ar sukels nepriimtiną grėsmę, negalima.
JAV, Izraelio ir Rusijos.
Tai, kas įvyko 2022 m. buvo puolimas ginantis. Ginantis nuo nuolat veržiamos kilpos, jau iš esmės švarius į kampą, kai visos kitos priemonės buvo išnaudotos.
O 1939 m. Lenkijos puolimas, 1939-1940 m. Suomijos, 1940 m. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rumunijos… ?
Jau apie tai rašiau, tingiu kartotis. Bet trumpai – Vakarai išaugino hitlerinę nacistinę Vokietiją ir kreipė ją į rytus, karui su TSRS. Pastaroji, puikiai suvokdama, kas vyksta, ėmėsi apsisaugojimo veiksmų kuo labiau nustumiant savo sienas į vakarus. TSRS susitarimas su hitlerine Vokietija buvo paskutinis, prieš tai su ja susitarėjo eilė Europos šalių.
Tai kokia Suomijos puolimo priežastis ? Puolimas ginantis ?
Su Suomija irgi ne taip viskas paprasta. Nesantaka tarp Suomijos ir TSRS siekia dar 1918 – 1920 m., jau po Suomijos kaip atskiros valstybės susikūrimo, kuomet su užsienio šalių pagalba buvo įsiveržta į Rusijos teritoriją ir prie Suomijos prijungta dalis Karelijos, taip sieną labai priartinant prie tuomečio Leningrado. Tarp Suomijos ir TSRS visą laiką buvo tarpusavio nepasitikėjimas – suomiai bijojo TSRS, o pastarieji žinojo apie Suomijoje labai gajus siekius apie didžiąją Suomiją. Atėjus Vokietijoje į valdžią Hitleriui, Suomija pradėjo labai suartėti su Vokietija. Taigi, artėjant neišvengiamai didžiajam karui Europoje ir matant, kieno pusėje yra Suomija ir kieno pusėje ji bus prasidėjus karui (ir buvo hitlerinės Vokietijos pusėje) bei kokių tikslų sieks, TSRS pasiūlė Suomijai teritorinius mainus siekdama atitolinti sieną nuo Leningrado. Suomijai nesutikus, TSRS ją užpuolė.
Taip, tai agresija. Tačiau negalima to vertinti siaurai, be viso tuomečio konteksto. 2 PK buvo nebeišvengiamas ir visi visomis išgalėmis stengėsi pasigerinti savo padėtį. Tokiais atvejais, kai bręsta grumtynės tarp didžiųjų galių, mažų ir mažesnių valstybių niekas nebepaiso.
Na, tarkim, TSRS būtų balta ir pūkuota ir nebūtų Molotovo – Ribentropo sutarties. Ar Hitleris nebūtų puolęs Lenkijos? Žinoma būtų. Ir kur būtų tam kartui sustojęs? Nagi prie Lenkijos TSRS sienos, t.y. užėmęs visą Lenkiją, tame tarpe ir Vilnių. Ar kitas jo žingsnis, o gal ir tuo pačiu, nebūtų užėmęs ir likusios Lietuvos, Latvijos ir Estijos? Aišku būtų, juo labiau, kad dar iki Molotovo – Ribentropo sutarties Latvija ir Estija jau buvo pasirašiusios su Vokietija sutartis ir linko bendradarbiauti su Vokietija. Taigi, prieš Hitleriui užpuolant TSRS, tokiu atveju siena eitų gerokai rytuose, vermachtas karą pradėtų būdamas už keliasdešimt km nuo Leningrado (kai tikrovėje pradėjo būdamas už 800 km), keliais šimtais km arčiau Maskvos. O tai tikrai būtų lemiamas dalykas tame kare. Taigi, ar bent kiek savame prote esantys TSRS vadovai galėjo nieko nedaryti ir leisti taip atsitikti?
Taigi, įvykius reikia vertinti visame kontekste, tik tada galima suprasti, kodėl taip įvyko ir suprasti, kad kitaip ir negalėjo elgtis šalys.
Kaip žinom, Rusija ketino pilti Europą. Vokietija juos šiek tiek aplenkė. Konrekstas tas, kad Rusijos imperija plečiasi tiek, kiek pajėgia. Kontekstai ir pretekstai sugalvojami.
Neketino. Užteko savų reikalų viduje. Čia ta pati nesąmonė, kuri katijama dabar, kad Rusija puls Europą. Ką darys užpuokusi, net ir nukariavusi kažkiek, kaip tą išlaikys? Marazmas. Taip ir su ta propaganda, jad TSRS norėjo užpulti Europą. Neatmetu, kad suvokiant neišvengiamą Vokietijos puolimą, buvo svarstoma, ar ne geriau suduoti smūgį pirmiems. Tai duoda savų pranašumų, bet turi ir savų pavojų. Bet, kad užpulti Europą? Stalinui galima pripaišyti daug ką, bet jis nebuvo beprotis, buvo labai racionalus ir pragmatiškas.
Viso, ir ne tik imperijos, plečiasi, kiek pajėgia. Rusijos imperija nepajėgi apžioti ir suvirškinti Europos. Net Lenkija jai per didelis kasnis. Ne šiaip ATR, dar gyvavo šimtmetį nepadalinta, nes ji buvo per sprangus kasnis ir tuo metu. Padalinta buvo, kai pradėjo kelti pernelyg daug problemų aplinkinėms imperijoms.
Apie TSRS planus pulti Vakarus 1941 m.:
Viktoras Suvorovas (Vladimiras Rezunas). „Ledlaužis“. Vokietija Stalinui tebuvo „ledlaužis“, turėjęs sugriauti Europą, kad vėliau Raudonoji armija galėtų ją lengvai užimti. Suvorovas remiasi Raudonosios armijos puolamąja doktrina, didžiuliu tankų ir lėktuvų kiekiu prie sienų bei logistiniais pasiruošimais.
Michailas Meltiuchovas. „Praleistas Stalino šansas“. SSRS karinė vadovybė rengė Vokietijos puolimo planą1941 m. liepos viduryje.
Markas Soloninas. „1941-ųjų birželis. Galutinė diagnozė“). Milžiniški rusų nuostoliai patirti todėl, kad kariuomenė buvo telkiama ir mokoma tik puolamajam, o ne gynybiniam karui.
tai keli autoriai ir jų nuomonė nėra absoliučiai autoritetinga ir teisinga. Todėl tokie teiginiai yra vieni iš labai skirtingų. Žinau, kad tiems, kurie nori matyti visą blogį vienoje pusėje, jie labai patinka. Bet tikrovė sudėtingesnė.
TSRS su savo neefektyvia planine valstybine ekonomika paspringo ir tose erdvėse su 15 respublikų. Iš jų 13 buvo dotacinės , jas dotavo tik dvi – Rusija ir Baltarusija. Rusijai teko liūto dalis ir tik todėl, kad buvo gamtiniai ištekliai. Tačiau vis viena patrūko. Tai kaip patemptų dar daugiau? – neįmanoma. Ir nors pergalingai nužygiavo oki Berlyno, o jei ne sąjungininkai kitoje pusėje, būtų nuėję gal ir iki Paryžiaus, bet nukariauti viena, o vėliau išlaikyti – kas kita. Juk TSRS todėl ir neišsiplėtė imtinai su Vokietija. Taip, tai buvo vasalinės valstybės, bet tai netapatu TSRS respublikoms.
Todėl kalbos, kad TSRS apie 1940 m. planavo pulti Europą, o tai reiškė, kad pirmiausia reikėjo pulti Reichą ir jį nugalėti, yra nerimtos. Net jei jį nugalėti netikėtu puolimu ir pavyktų, TSRS būtų tiek išsekinta, kad gal net subyrėtų laimėjusi. Juk tokiy atveju ir paramos iš JAV nebūtų.
Kaip jau sakiau, tikrai neatmestina, kad buvo, gresiant neišvengiamam Vokietijos puolimui, planų pulti pirmiems. Bet ne su neįgyvendinamu tikslu nukariauti Vokietiją, o juo labiau Europą, o staigiu puolimu nusilpninti Reichą tiek, sujaukti ho planus taip, kad bent jau ilgam atitolinti galimą karą.
Bet tai labai rizikinga. Ypač žinant, kad rusai ilgai kinko, t.y. tokios trumpos operacijos jiems sekasi blogai. Jie po to, kai pakinko, taip važiuoja labai greitai ir gerai. Bet tam, kaip taisyklė, reikua laiko (ir nemažai aukų). Toks charakteris.
Tikslą jie skelbė viešai – ,,komunizmo” įvedimas visoje žemėje. Žinoma, su centru Maskvoje. Tęsinys koncepcijos ,,Moskva kak Tretij Rim, a Četviortogo nebūdet”.
Tai. senų Rusijos frontovykų pasakėlės prie bokalo alaus. Lietuvoje rimčiau niekas tuo nesidomi, kaip senais šiandien nereikšmingais dalykais bei kaip neverta dėmesio maskvos propaganda.
O jei Si Dzinpingo atvyktų į Lietuvą – kaip jį priimtų ?
Na, Lietuvos elitas, spauda dieną naktį dergia JAV vadovybę, tai Kinams turbūt būtų tas pats.
>klaustukas
Manau, kad jei Si Dzinpingo atvyktų į Lietuvą, tai būtų palanki situacija jam pasakyt, kad stabilumas Žemės rutulyje dėl karų nekilimo būtų trijų galingiausių branduolinių pasaulio valstybių – Kinijos, JAV ir Rusijos Federacijos – tarpusavio susitarimo reikalas. Ir, jei taip būtų, tai mes iškart nusikabintume Taivano atstovybės Lietuvoj kabėjimo lentelę. Va tep!
Tai ką – išeitų, kad Prancūzijos atominis – ne atominis, o ji tarsi nebūtų didelė kaip esanti ES. Ar ne tendencingai nurašoma ES.
>Kažin
Branduolinė Prancūzija, taip pat branduolinė, bet ne ES, Anglija nėra nurašomos, kadangi su savo branduoliniais ginklais, jeigu nutiktų kas, kautųsi šios valstybės prieš Rusiją JAV ir NATO ginkluotųjų branduolinių pajėgų formate. Taigi, už tamstos pareikštą tokių aplinkybių galimą pasireiškimą ateityje dėkoju Jums.
Mielieji, o tamstos nepamirštate, jog Vakarų branduolinio užtaiso nešėjai yra akmens amžiaus ? Kad jie sprogs ten , iš kur pakilo …..