Sekmadienis, 26 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video)

www.alkas.lt
2018-11-22 15:41:52
1
lrs.lt nuotr.

lrs.lt nuotr.

Lapkričio 19 d. Seime vykusioje konferencijoje „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ buvo paminėtas labai svarbus įvykis – 1988 m. lapkričio 18 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine. Tuometinė sovietinė Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Šiek tiek vėliau, jau atkūrus Nepriklausomybę, teisiškai valstybinės lietuvių kalbos statusą įtvirtino 1990 m. Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, o 1992 m. referendumu – ir iki dabar galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Konferencijoje, suorganizuotoje Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva, pranešimų klausėsi apie 90 dalyvių. Tai Nepriklausomybės Akto signatarai, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nariai ir sekretoriato darbuotojai, Valstybinės kalbos inspekcijos darbuotojai, Lietuvių kalbos instituto mokslininkai, universitetų dėstytojai, savivaldybių kalbos tvarkytojai, rašytojai ir kiti lietuvių kalbos puoselėtojai ir mylėtojai. Konferencijoje pirmininkavo Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė ir Švietimo ir mokslo komiteto narė Aušra Papirtienė.

lrs.lt nuotr.
lrs.lt nuotr.

Sveikindama visus susirinkusius Seimo Pirmininko pavaduotoja ir Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė I. Degutienė pabrėžė, kad mes turime vieną valstybinę kalbą – lietuvių kalbą. Politikė džiaugėsi: „30 metų atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui kiekvienam Lietuvoje gyvenančiam žmogui mūsų mažoje valstybėje nepaprastai svarbu. Po tiek laikotarpių, kai valstybinė lietuvių kalba buvo uždrausta – ar tai būtų carinės Rusijos okupacija, ar sovietinis periodas.“ I. Degutienė sveikinimo kalboje apžvelgė lietuvių kalbos kaip valstybinės įteisinimo kelią ir dar kartą akcentavo: „Niekam nekyla abejonių, kad turime savo valstybinę kalbą, kuria didžiuojamės ir norime kalbėti.“ Kalbėdama apie šių dienų iššūkius kalbai Seimo vicepirmininkė pastebėjo, kad „gyvenimas pats diktuoja procesus. Tad viskas toliau yra kalbininkų darbas – kaip kalba gali kisti“.

Pirmojoje valstybinei lietuvių kalbai skirtos konferencijos dalyje kalbėjęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas ir žurnalistas Audrys Antanaitis atkreipė dėmesį, kad pirmiausia visuomenė turėtų susitarti: „Piliečiai, kas jie bebūtų – mokytojai, kalbininkai, žurnalistai, studentai, politikai, – turi prisiminti, kad kalba yra bendras kūrinys, bendras projektas.“ Pranešėjo lūpomis dar kartą nuskambėjo ir pagrindinis visos konferencijos leitmotyvas – „valstybinė lietuvių kalba yra vienintelė kalba Lietuvos Respublikoje ir jokių kitų valstybinių kalbų Lietuvoje nėra“. A. Antanaitis savo kalboje aptarė ir tolesnius uždavinius – nustatyti valstybinės lietuvių kalbos vietą šių dienų globaliame pasaulyje, padidinti motyvaciją vartoti lietuvių kalbą, pirmiausia – mokslo srityje.

Vidmantas Povilionis, diskutuodamas apie lietuvių kalbos grynumo išsaugojimą, išreiškė abejonę, ar tinkamai pasielgta leidžiant keisti tradicinę ištekėjusių lietuvių moterų pavardžių struktūrą, atsisakant priesagos –ien– ir tik pridedant prie vyro (sutuoktinio) pavardės galūnę –ė.

Buvusi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė doc. dr. Daiva Vaišnienė savo pranešime aptarė kalbos politikos prioritetus informacinių technologijų srityje. Ji atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį į švietimo, mokslo ir technologijų kalbą Europos ir Lietuvos skaitmeninėje darbotvarkėje.

Pirmojoje valstybinei lietuvių kalbai skirto renginio dalyje labiau buvo aptariama dabartinės lietuvių kalbos padėtis ir ateities galimybės,  antrojoje konferencijos dalyje daugiau dėmesio buvo skirta anksčiau vykdytai kalbos politikai, prisiminta, kaip buvo tvirtinamas kalbos statusas.

Klausydamiesi buvusios Valstybinės kalbos komisijos pirmininkės prof. dr. Irenos Smetonienės (Komisijai vadovavo 2002 – 2012 metais), išgirdome, jog tie patys valstybinės kalbos prioritetai išlieka ir dabar. Tai kalbos politikos stiprinimas, lietuvių kalbos prestižo kėlimas, kalbos tvarkyba. Pirmosios kalbos politikos gairės Seime buvo patvirtintos 2003 metais. Paskui buvo ilga pertrauka, kol 2018 metų LR Seimo pavasario sesijoje pagaliau pritarta 2018 – 2022 metų kalbos politikos gairėms.

Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, prozininkė, publicistė ir poetė Birutė Jonuškaitė savo kalboje, pavadintoje „Kas aš be tavęs, mano kalba ištikimoji?“, kaip tikra lietuviško žodžio meistrė, apeliuodama ne tik į mūsų protus, bet ir į jausmus, sustiprino mūsų pasiryžimą saugoti ir puoselėti lietuvių kalbos grožį, turtingumą ir išskirtinumą.

Konferenciją vainikavo 1998 – 2002 metais Kalbos komisijai vadovavusios prof. habil. dr. Danguolės Mikulėnienės pranešimas tema „Mano kalba – mano laisvė: lūkesčių paradigmos“. Savo kalboje sujungdama ir jausminį, ir racionalųjį pradus, pranešėja padėjo mūsų mintims nukeliauti į netolimą praeitį, prisiminti, kaip buvo kuriama kalbos politika, kokie svarbūs kalbai darbai buvo padaryti.

lrs.lt nuotr.
lrs.lt nuotr.

Diskusijų dalyje pasisakė ir viena iš konferencijos moderatorių – Seimo narė Aušra Papirtienė. Dar kartą buvo primintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio 14 straipsnis apie vienintelę valstybinę kalbą Lietuvoje – lietuvių kalbą. Taip pat buvo išreikštas apgailestavimas, jog kai kuriose ministerijose atsiranda įvairių iniciatyvų tai kvestionuoti. Sunkiai suprantamas noras keisti įstatymus, siekiant įteisinti galimybę visiems juridiniams asmenims savo pavadinimus Lietuvoje registruoti ne lietuvių, o užsienio kalba. O neseniai Vilniuje vykusioje Lietuvos šaulių sąjungos konferencijoje vienas viceministras didesnei daliai dalyvių (lietuvių ar suprantančių lietuviškai) ne tik skaitė pranešimą anglų kalba, bet ir išsakė lūkestį, kad greitai anglų kalba taps antrąja oficialia kalba Lietuvoje.

A. Papirtienė trumpai apžvelgė dabartiniu laikotarpiu atliktus ir pradėtus darbus valstybinės kalbos politikos srityje. Tai patvirtintos Valstybinės kalbos politikos 2018 – 2022 metų gairės, Kalbos komisijos rengiama Lietuvių kalbos 2019 – 2022 metų prestižo programa, jos įgyvendinimo priemonių planas, pasiūlymas 2019 m. valstybės biudžeto projektui – skirti lėšų šios programos priemonėms įgyvendinti. Baigdama konferenciją, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė A. Papirtienė perspėjo, kad, švęsdami valstybinės lietuvių kalbos statuso šventę, neturėtume labai užsimiršti. Turime budėti. Budėti valstybinės lietuvių kalbos sargyboje. Ir tegul mus pastiprina tai, jog per Lietuvos okupacijos laikotarpius lietuvių kalba buvo išsaugota, išliko. Tad, jei priešai nesunaikino lietuvių kalbos, budėkime, kad jos nesunaikintų savi!

Diskusijose taip pat pasisakė ir kiti renginio dalyviai – profesoriai Jonas Palionis, Stanislovas Masiokas, Bronislovas Genzelis ir kiti.

Konferencija „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ baigėsi ir sustiprino viltį, kad kalbos politika stiprėja ir daromi svarbūs lietuvių kalbos išsaugojimo ir statuso stiprinimo darbai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai (programa, tiesioginė transliacija)
  2. Konferencijoje bus aptarti Lietuvių tautos ir Lietuvos suvereniteto klausimai (tieioginė transliacija, video)
  3. Konferencijoje Seime bus aptarti lietuvių kalbos ateities klausimai (programa, tiesioginė transliacija)
  4. Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gaires (video)
  5. Pristatytos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės
  6. A. Antanaitis paskirtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku (video)
  7. Spaudos konferencijoje Seime pristatytos „Lietuvių kalbos dienos“ (tiesioginė transliacija, video)
  8. Konferencijoje bus aptarti dvigubos pilietybės klausimai (tiesioginė transliacija)
  9. J. Vaiškūnas. Ar LVŽS dėl LLRA palaikymo išsižadės lietuvių kalbos konstitucinio statuso? (video)
  10. Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
  11. Kas trukdo naujos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymui?
  12. Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video)
  13. Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
  14. Seime vyks konferencija „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ (tiesioginė transliacija)
  15. J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Žemyna says:
    4 metai ago

    O čia, kaip suprantu, sveikinimai ta proga:
    Loreta Vaicekauskienė: Kaip mūsų vaikus padaro neraštingAIs –
    15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/loreta-vaicekauskiene-kaip-musu-vaikus-padaro-nerastingais-zvilgsnis-is-salies-500-1062602?comments#order=new
    ir
    Elžbieta Banytė: Kaip mūsų vaikus padaro neraštingAIs
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/komentarai/elzbieta-banyte-kaip-musu-vaikus-padaro-nerastingais-zvilgsnis-is-vidaus-500-1062680?comments#order=new

    ir sena Loretos giesmelė – kuo mažiau dėmesio kalbai (netrukdyti galutinai suanglėti?)
    (beje, norint perskaityti visus skaitytojų atsiliepimus, reikia spausti „naujausi”, „populiariausi”, nes kitaip ne visi rodomi – tai 15min ypatumas)

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Miškas | am.lt nuotr.

Pratęstas laikas žemę miestuose keisti mišku

2023 03 24
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

2023 03 24
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.

Opozicija blokavo pilietybės atėmino pataisas

2023 03 23
Ūkininkų mitingas prie Seimo | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr.

Prie Seimo – ūkininkų protestas (nuotraukos)

2023 03 23
Autobusas | sumin.lt nuotr.

Pritarta keleivių vežimo autobusais pertvarkai

2023 03 23
Aplinkos tarša | am.lrv.lt nuotr.

Patikslinta mažos taršos zonų nustatymo tvarka

2023 03 23
| Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Griežtinama strateginių prekių kontrolė

2023 03 23
Armonaitė apžiojo lietuvių kalbos pinigus | Alkas.lt koliažas

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

2023 03 21
Petras Gražulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas užsiėmė komisijų sadarymu

2023 03 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Karas Ukrainoje | www.facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

2023 03 25
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • man apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Alkui apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Vytautas apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • p,Skutui apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Veido kremai: ką daryti pavasarį?
  • Žalumynais reikėtų mėgautis kasdien
  • Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (I)
  • Gerai savijautai tiesiog… vitaminas C
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

by Ditė Česėkaitė
2023 03 24
1
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.

Pasibaigus kriminalinės žvalgybos tyrimui, žvalgybos institucijos per mėnesį privalės pranešti asmeniui, kad jis buvo sekamas arba tikrinamas. Tokį pasiūlymą, panašų...

Skaityti toliau

Pratęstas laikas žemę miestuose keisti mišku

by Ditė Česėkaitė
2023 03 24
0
Miškas | am.lt nuotr.

Seime priimti piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimai, kuriais pratęsiamas laikas už miestuose turėtą...

Skaityti toliau

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

by Ditė Česėkaitė
2023 03 24
0
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.

Seimas pradėjo svarstyti Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siekiama aiškiai įtvirtinti, kas yra laikoma didele žala aplinkai,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • man apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Alkui apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Vytautas apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • p,Skutui apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Vilna apie Kodėl naujausią monografiją apie piliakalnį Eglinėje archeologai vadina proveržiu?
Kitas straipsnis
Paminklas J. Basanavičiui Vilniuje | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Vilniuje bus iškilmingai atidengtas paminklas tautos patriarchui J. Basanavičiui

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai