Mūšių su koronovirusais įkarštyje, po narkotikų ir lytinių mažumų bei Stambulo konvencijos dūmų uždanga, Lietuvos išvalstybintojai vėl kyla į savo svarbiausią kovą – kovą prieš valstybinę lietuvių kalbą.
Gegužės 5 d. Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui Lietuvoje registruojamų įmonių pavadinimus leisti sudaryti užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis. Dabar jau Seimas turės apsispręsti dėl Aušrinės Armonaitės teikiamų Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama plačiai atverti duris visiems pageidaujantiems savo įmones pavadinimus rašyti nesilaikant jokių valstybinės lietuvių kalbos reikalavimų, įtraukiant ir lietuviškam raidynui nebūdingas X, W, Q raides.
Tuo pat metu bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašais Seimui privalomam svarstymui visuomenės pateikto Paso ir asmens tapatybės kortelės įstatymo projekto (iš esmės sprendžiančio nelietuviškų asmenvardžių rašybos klausimą) žudikai lyg niekur nieko imasi nebaigtų tomaševskininkų veiklų.
Iš Seimo archyvų pakeltu Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektu Nr. XIIIP-535 siekiama „nelietuvių kilmės“ Lietuvos respublikos piliečiams suteikti išimtinę teisę oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose atsisakyti įrašo valstybine kalba ir savo vardą bei pavardę perrašyti ne valstybine kalba lotyniško pagrindo rašmenimis.
Gerai dar, kad kartu su šiuo Gedimino Kirkilo, Andriaus Kubiliaus ir kt. 2017 m. įregistruotu projektu į darbotvarkę kartu kyla ir tais pačiais metais teiktas alternatyvus Audroniaus Ažubalio, Lauryno Kasčiūno bei kt. TS-LKD Seimo narių Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP-471, iš esmės atkartojantis bemaž 70 000 parašų surinkusių visuomenininkų siūlymus.
Šiuo projektu siekiama nustatyti, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose rašomi valstybine kalba, lietuviškais rašmenimis, tačiau nelietuvių tautybės asmenims paliekama teisė vardą ir pavardę įsirašyti ir nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis piliečio paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Šiems abiems įstatymo projektams Seimas po pateikimo jau buvo pritaręs 2017 m. gegužės 9 d.
Visuomenės ir VLKK nuomonės žadama nebeklausti
Šių metų balandžio 21 d. Seimo valdyba Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu kreipėsi į Vyriausybę, prašydama išvados dėl šių 2 alternatyvių įstatymų projektų. Teisingumo ministrei Evelinai Dobrovolskai buvo skubiai pavesta parengti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo Vyriausybės vardu siūloma griežtai nepritarti jokioms alternatyvoms ir jokiems kompromisams.
Kertama kirviu – vieninteliu tinkamu asmenvardžių rašymo projektu pripažįstamas projektas Nr. XIIIP-535, leidžiantis asmenvardžius Lietuvos oficialiuose dokumentuose rašyti ne valstybine kalba. Dar daugiau, siūloma asmenvardžių rašymo tvarkos taisykles rengti nė nederinant su Valstybine lietuvių kalbos komisija (VLKK), nes esą „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą įgyvendinančių teisės aktų rengimas nepriklauso Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kompetencijai“ (žr. LRV nutarimo projekto 3,1 punktą). Deja, minėtose duomenų bazėse projektas paskelbtas nebuvo, o ir kam to reikia juk, kaip žinia, „plokščiažiamės“ visuomenės nuomonė niekam nesvarbi ir tik trukdo dirbti suplanuotus darbus.
Balandžio 29 d. siųsdama derinti savo parengtą Vyriausybės nutarimo projektą Vidaus reikalų, Kultūros ir Užsienio ministerijoms, E. Dobrovolska projekto lydraštyje pažymėjo: „Nutarimo projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos interneto svetainėje. Atskirų konsultacijų su visuomene nenumatoma (čia ir toliau paryškinta mano – J.V.)“ ir „…prašome pastabas ir pasiūlymus dėl Nutarimo projekto pateikti skubos tvarka iki gegužės mėn. 3 d.“
Gegužės 3-iosios dežavu
Abiejų tautų respublikos Gegužės 3-iosios konstitucijos 230-ųjų metinių fanfarų gaudesys ir parengiamieji Lietuvos valstybinės kalbos užpuolimo manevrai – atsitiktinumas ar punktualumas? Gal honoro reikalas buvo spėti prieš atvykstant Varšuvos ponams į valstiečių litvinų 1918 m. atplėštus motinos Lenkijos istorinius paribius – kresus? O lenkų kortos mylėtojai p. Dodrovolskai – garbės reikalas pasirodyti, kad sugeba su užduotimis susidoroti daug geriau nei pan Waldemar Tomaszewski ir Remigijus Šimašius kartu paimti.
Taip jau būna – kovo kovoms nugriaudėjus, iš pietų parskrenda ne tik gandrai… Štai 2010 m. balandžio 8-tą įstatymo dėl asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose svarstymo dieną Seime, į Vilnių – šast ir atskrido nežadėjęs ir neplanavęs Lenkijos Prezidentas – Lechas Kačinskis (Lech Kaczyński), gražiai sugalvojęs paakinti ir įkvėpti „strateginį partnerį“ mylinčius Lietuvos Seimo ponus Lenkijai gyvybiškai svarbaus asmenvardžių rašybos įstatymo priėmimui.
Jo Ekscelencijos Kačinskio konsultantai, gerai išmanę lietuvių valstiečių psichologijos klausimus, neturėjo apsirikti – litvinai – chlopai, bet vaišingi ir svetingi, visuomet stengiasi svečiui įtikti kaip tik gali, o ponui – ypač.
Niekas negalėjo numatyti, kad Seimo nariai užsimirš ir bus kaip reta principingi. Tą kartą Kubiliaus ir Šimašiaus brukamas projektas buvo palaidotas. Seimas po pateikimo pasirinko Gintaro Songailos ir Ryto Kupčinsko alternatyvų projektą, asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis klausimą sprendžiantį nepažeidžiant Lietuvos Konstitucijos ir Konstitucinio teismo išaiškinimų.
Neišlaikęs įtampos tuometis teisingumo ministras R. Šimašius Seimo narius tuokart apšaukė „šiaudadūšiais patriotais“! Ir, žinoma, daug kartų buvo primintas lietuviško svetingumo aspektas: kaip drįso lietuviai būti tokie nesvetingi ir, į svečius atskridus Lenkijos Respublikos prezidentui, balsuoti ne taip…
Po 7-erių metų, 2017 gegužės 10 d., nepaisydami Konstitucinio teismo išaiškinimų ir tuo metu Lietuvos administracinio teismo suformuotos teisinės praktikos, bei bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašais Seimui pateiktų įstatymų projektų, grupė Seimo narių ir vėl pabandė prastumti antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą. Nors Seimo nariai jam pritarė po pateikimo, bet neatmetė ir alternatyvaus savo siūlymų esme atitinkančio 70 000 Lietuvos piliečių parašais teiktam L. Kasčiūno, A. Ažubalio ir kitų TS-LKD narių projektui Nr. XIIIP-471.
Pristatydamas įstatymo projektą Nr. XIIIP-535 G. Kirkilas tuomet suokė, kad jo įstatymas būtinai turi būti priimtas, siekiant atkurti gerus santykius su „strategine partnere – Lenkija“. Neraudonuodamas nuo Seimo pakylos melavo, kad lenkakalbių Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti būtent taip, kaip siūloma jo projekte, Lietuvą įpareigoja 1994 m. Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis. Nors ir tada, interneto laikais, kiekvienas atsivertęs tą sutartį galėjo įsitikinti jo melu.
Kirkilo ir Šimašiaus darbų tęsėjai dabar ir vėl skelbia, esą paso įrašai nevalstybine kalba yra žmogaus teisė, tačiau civilizuotas Vakarų pasaulis jų neklauso – Vakarų šalys pasuose rašo tik valstybine kalba, o Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą kartojo, kad tarptautinė teisė to nereikalauja. Demokratinėje šalyje priimami sprendimai negali remtis vien mažumos noru, neparemtu įstatymais ar kitais teisės aktais, kai tam prieštarauja piliečių dauguma. O grįsti valstybės vidaus politikos sprendimus užsienio valstybių reikalavimais, nepatvirtintais sutartimis yra prieš valstybės suverenumą atvirai nukreipta veikla.
Jei jau norima ieškoti kokių nors pavyzdžių, kaip civilizuotose šalyse sprendžiami kitataučių piliečių pageidavimai savo vardą ir pavardę oficialiuose dokumentuose matyti įrašytus ir savo gimtąja kalba – tai geriausias ir artimiausias pavyzdys būtų Latvijos Respublika. Ten jau ne pirmus metus galioja visiems priimtina tvarka, suteikianti teisę įsirašyti vardus ir pavardes kitų kalbų rašmenimis, bet ne įrašo valstybine kalba sąskaita, o kitame asmens dokumento įrašų skyriuje. Ir jokia tautinė mažuma, ar juo labiau užsienio valstybė, šios suverenios tvarkos neginčija.
Gedimino Kirkilo, Andriaus Kubiliaus ir kt. teikiamas asmenvardžių rašybos projektas Nr. XIIIP-535 siaurina valstybinės kalbos viešojo vartojimo ribas, taigi ir silpnina valstybinės kalbos statusą kitų valstybėje vartojamų kalbų atžvilgiu, didina geopolitinę grėsmę Baltijos šalims ir net įteisina okupacijos padarinius.
Jei anksčiau dar galima buvo ką nors įtikinti dievagojimais, kad valstybinės kalbos vartojimo erdvę turime siaurinti dėl užsieniečius įsimylėjusių moterų ar jų vaikų, tai dabar jau ir aklam aišku, kad ši, dar Mykolo Algirdo Brazausko pradėta malda, yra akių dūmimas. Tos pačios E. Dobrovolskos jau seniai rengiamas Tautinių mažumų įstatymas demaskuoja tikruosius ketinimus – specifinių autonominių darinių kūrimą Lietuvos Respublikos teritorijoje su delituanizuotais vietovardžiais ir asmens tapatybės dokumentais, dvikalbystės arba net trikalbystės įvedimu.
Jeigu būtų įteisintos šio įstatymo (Nr. XIIIP-535) projekto siūlomos išimtys Lietuvoje tautinėms bendrijoms, Latvija ir Estija susidurtų su papildomu Rusijos spaudimu, o Lietuva žengtų pavojingą geopolitinį žingsnį.
Taip susiaurinus valstybinės kalbos vartojimo sritį, kartu būtų oficialiai įteisintas bendras XIX-XX a. okupacinių režimų poveikis, nes absoliuti dauguma lenkakalbių Lietuvos piliečių asmenvardžių yra lietuviškų asmenvardžių ir bendrinių žodžių vediniai, įgavę sulenkintą ar surusintą fonetinį pavidalą. Juolab tai pasakytina apie tos pačios E. Dobrovolskos rengiamo Tautinių mažumų įstatymo projekto peršamus „tradicinius nelietuviškus vietovardžius“ dabartinėje Lietuvos teritorijoje.
Amžiais slopinta ir niekinta lietuvių kalba paskutinį kartą valstybinį statusą Lietuvoje atkovojo 1988 metais. 1992 m. tai įtvirtinome nepriklausomos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Ar praėjus 30-čiai metų, persivalgę laisvės, ramiai stebėsime, kaip Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą graužia Seimo ir Vyriausybės narių kaukėmis prisidengę valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos suvereniteto išdavikai?
Koliaže vieno nusipelniusio ten būti asmens trūksta? Gali pasijausti įskaudintas, neįvertintas?
………….
Dabar, pardon, visai ne straipsnio tema,
bet po vakarykščio lenkų filmo užplaukė anų laikų prisiminimai, citatos iš jų.
Vakarykščiame filme nuostabą sukėlė tai, kad jie tais laikais padėtimi padėtimi savo šalyje skundėsi dėl to paties ir lygiai tokiais pat žodžiais, kaip ir mes…
O dar prisiminiau vieną seną rusų filmą apie komjaunimą, ideologinius jų ginčus, ir ten nuskambėjusį vieną piktą klausimą:
Ty skažy mne, gadina,
skoljko tebe dadeno?!
Žinoma, smagu prisiminti kažką iš jaunystės dienų, bet kodėl taip dažnai būtent tą klausimą prisimenu, kai visai ne prisiminimais užsiėmusi esu, bet klausausi žinių, kažkur kažką portaluose skaitau… Ir ką jis reiškia, tas klausimas, kuo jis čia dėtas?
Aha. O koks lenkų filmas?
Šį komentarą rašiau, kaip matome, 1 d. ago … 🙂
Bet juk tikrai ne vakar! Tai kaip man prisiminti, kada tas ago buvo, kai ir iki jo, ir po jo jų tūkstančiai įrašų kiaurai per galvą praskrido … 🙁
Atrodo, šis:
Drama „Bilietas į Mėnulį“
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000147413/drama-bilietas-i-menuli
Ir visgi – ty skažy mne, gadina…
O ką, jei mūsų polit. elite ne tik narkotikų, prekybos žmonėmis bei ktk., bet ir pasų klastojimo verslo stogų esama?
Kitaip – kokia to aršaus priešinimosi lietuvių (t.y., VALSTYBINEI!) kalbai pase priežastis? Juk būtent dėl to, o ne dėl ,,pavardės originalo” Seime kalba. ,,Originalas” – tik PRIEDANGA. Ir ,,originalas” apskritai ne priežastis, net tarpt. teismas dėl rašymo valst. kalba pretenzijų neturi, nes pasas – ne dekoracija, o VIDAUS dokumentas. Ne užsieniams skirtas. O VIDUJE naudojant jis neturi užminti mįslių, tik teikti ČIA reikalingą, todėl kiekvienam paprastai suprantamą informaciją.
Juokas jama dėl tokių nusišnekėjimų. Pasas – kelionės dokumentas: t.y. skirtas tik išorei. Ir jei aš neturiu poreikio keliauti, tai šalies viduje man apskritai jokio paso nereikia. Aš gyvenu Lietuvoje ir jokio paso neturiu bei neketinu turėti. Užuot rašinėję niekus, geriau daugiau skaitykite.
Taip, yra, kas su pasu daugiau keliauja, negu čia gyvena. Tačiau tai jo asmeninis privatus reikalas. Valstybė negali mūsų visų pomėgių bei interesų aprėpti.
Tačiau viduje tik DAR jums jo nereikia (žinoma, keista). Ateis laikas, kai dažnai teks rodyti.
Kad ir kaip jūs pats manytumėte, valstybė, kurios nuosavybė yra pasas, jį išduoda būtent SAVO nustatytiems tikslams – kad kuo optimaliausiai viduje TARNAUTŲ.
Tas asmuo už Dobrovolskos nugaros slepiasi. Artimiausiu laiku išlįs.
Net pasidarė įdomu, kas čia tas per galingasis. Gal galima bent kokią užuominą?
Stiprus straipsnis. Ačiū.
Čia šauniai prisidės
Landsbergių verslui – aukso kasyklos: planuojamas masinis mokyklų uždarymas
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/sestadienio_vakaro_ziniose_skaitykite_landsbergiu_verslui__aukso_kasyklos/
?
Turiu storą 1958 m. Vilniuje išleistą lotynų – lietuvių kalbų žodyną su pradžioje pateikta lotynų kalbos abėcėle, tačiau joje nėra W raidės, o yra tik V. Todėl reikalavimas lotynišką abėcėlę papildyti W raide yra visiška nesąmonė.
,,Kartais studijuojantys Anglijoje ar jau pradėję dirbti išsvajotus darbus jauni žmonės prasitaria, kad dėl savo tautybės, dėl neištariamo vardo ar pavardės vis dar jaučia diskomfortą… … ”
Pr. a. ,, emigrantai, dirbę šachtose ir fabrikuose, keisdavo, trumpindavo, paprastindavo savo pavardes, kad būtų lengviau integruotis, kad neišsišoktų iš aplinkos. O dabar pastebėjau, kad kai kurie lietuviai patys ima tarti savo vardus ir pavardes iškreiptai, taip, kaip juos tartų anglakalbiai. Man dėl to šiek tiek liūdna… Bet buvo ir tokių, kurie nekeitė savo pavardžių, yra ir tokių, kurie nori tas pakeistąsias atgauti.”
Apie mūsų pavardes Paulina Pukytė čia –
– 15min.lt/gyvenimas/naujiena/pokalbiai/londone-kurianti-menininke-paulina-pukyte-as-nenoriu-buti-jokiame-gete-1040-508188 ,
o apie ,,menų galerija” verčiamą Vilnių – LRT ,,Kultžros savaitės” laidoje ,io 58:10
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000152102/kulturos-savaite-aktorius-vladas-bagdonas-sacharovo-100-metis-parodos-klaipedoje-ir-metu-verstines-knygos
Buvęs konservatorių ministras Kęstutis Skrebys: iš „kregždučių“ liko tik iškaba
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/buves_konservatoriu_ministras_kestutis_skrebys_is_kregzduciu_liko_tik_iskaba/
Vyriausybei mūsų kalba – šlykšti?
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/vyriausybei_musu_kalba__slyksti/
Užtenka ubagiškai pataikauti kitiems
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/uztenka_ubagiskai_pataikauti_kitiems/
Tai, nuo kada raidė W atsirado lotyniško pagrindo rašmenyse, p. Dobrovolska? Gal nuo tada, kai gavote lenko kortą? Yra Seime koks gydytojas, pagaliau, ar ne? Pabraukite jai per nosį lotynų kalbos žodynu, tai ji ir atšoks nuo Lietuvos.
Skaityti daugiau reikia – klasikinėje lotynų abėcėlėje nebuvo nei J, nei Z, o štai nelotyniška raidė jau buvo – Y, kuri taip ir vadinosi – i-grek. Kiekvienas raidynas turi savo raidos kelią, kurio metu tai padaugėja, tai pamažėja raidžių. Senasis lotynų raidynas turėjo 27 raides, klasikinis 21, viduramžiškas 26 raides. Ir ką?
Būti savimi sunku. Vis dairomės kaip kiti. Taip ir tampame kitais.
Šiaip’ui:
Turimame 1958 m. lotyniškame raidyne yra 25 raidės. Jame W raidės nėra. Yra tik V. Todėl mes taip ir rašome: Vilnius.
Ką jūs čia dabar mosikuojate kažkokiais stalininiais žodynais. Paimkite bent kiek rimtesnį šiuolaikinį šaltinį, susipažinkite ir tada šnekėkite. Kadangi, matau, jums per sunku, štai jums nuoroda į enciklopediją Britannica: ht tps://www.britannica.com/topic/Latin-alphabet. Praktinis patarimas: daugiau skaitykite ir klausykite, mažiau rašinėkite ir šnekėkite. Protingesnis atrodysite.
Man už nugaros lentynos tūno toks žodynas, susirinkęs pasaulio simbolius, ženklus, trumpinimus, naudojamus įv. mokslo, žinių, veiklos sričių. Jei būtų pasaulyje tauta, kurios gaspadinės savo virtuvės inventorių kokiais nors ženklais, piešiniais ar kažkuo panašiu į raidę žymėtų, gal ir tie būtų žodyne tam atsidūrę.
Manyčiau, jog raidžių atsiradimas ir dingimas iš lotynų kalbos abėcėlės susijęs ne tik su tuo, kad lotynų k. naudota kaip tarptautinė mokslo kalba, bet ir su pačių mokslų raida, kai mokslo bendruomenėms prireikė įvairių patogių, visoms kalboms bendrų trumpinių, atskirų raidžių, ženklų ir simbolių įv. vyksmams, reiškiniams, medžiagoms – prireikė sutartinio ženklinimo viskam, ką jie tiria, stebi, atlieka bandymus ir pan., trumpai ir neklystamai žymėti, ypač keičiantis savo žiniomis tarpusavyje (padėjo išvengti ir vertimo klaidų). Todėl ilgai neapsispręsta, kur tuos visus ženklus rinkti.
Vėl nuskrido dar tik rašomas tekstas! Kaip gaila, kad negalima atšaukti ir baigti rašyti, ar tvarkyti… 🙁
……………….
Gerai, tesiu –
pradžioje, kol sutartiniai ženklai raidėmis (kad ir kitų kalbų), ar jų kombinacijomis apsiribojo, jas įtraukė į lotynų k. abėcėlę. Vėliau, kai raidžių, naudojamų ir ne tik garsui reikšti, padaugėjo, kai jau ir jas perdarinėti pradėjo (dvi sulipdo, ją pačią apverčia aukštyn kojom ir pan.), prieita galiausiai logiškos išvados, kad abėcėlė skirta bendrinės kalbos garsams žymėti, o sutartiniams ženklams – atskiri sąvadai. Todėl, kol nebuvo kitaip sugalvota, benamė W bandė lotynų k. abėcėlėje prisiglausti. Kai jau jai buvo rasta speciali vieta, jos ten neliko. Kai kuriose pasaulio abėcėlėse ji palikta (nors kaip tos kalbos raidė ji ten nereikalinga), mat, ji naudojama pvz., kW žymėti. Nelogiškai pasielgta, per tai vienus klaidina, o kitiems pasitarnauja, kai jie išsijuosę faktais manipuliuoja.
Juk, jei ir toliau visus su mokslais susijusius ženklinimus į (lotynų k.) abėcėlę trauktų, tai iki šių laikų ne tik Mendelejevo lentelės santrumpas įtraukti tektų – o kodėl ne? Juk ,,lygios galimybės turi būti”!
Naikins lietuvių valstybinės kalbos įstatymą?
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/naikins_lietuviu_valstybines_kalbos_istatyma/
Teisingumo ministerija rekomenduoja rašyti asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis
− propatria.lt/2021/09/teisingumo-ministerija-rekomenduoja.html?showComment=1631307266428#c7172132761943892666
Galvės gatvės atkarpą svarstoma pervadinti Abiejų Tautų Respublikos plentu
– 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/galves-gatves-atkarpa-svarstoma-pervadinti-abieju-tautu-respublikos-plentu-56-1565634?copied
,,Abiejų Tautų Respublikos plento pavadinimas pasirinktas, norint įamžinti abiejų tautų draugystę, be to, aktualus ir istoriškai – šiuo keliu vykta į Varšuvą.”
Koks nerimas kai kam neleidžia vietoje nustygti, tartum hiperaktyvumas kankintų?
Nieko ypatingo nevyksta. Tai nuoširdi Lietuvos “dėkavonė už krikštą”. Negi visi “priešininkai” krikštui negerbiat savo krikšto tėvų. Pvz; Bumbliauskas pas Tapiną išreiškė nepasitenkinimą, įtarumą, kad Lietuvoje stovi vokiečių karinis dalinys. Matyt jis jaustus tvirčiau, jei toks karinis dalinys būtų lenkiškas. Pabrėždamas, kad visi keliai į Europą veda per “brolišką” Lenkiją, o ne per Vokietiją. “Istorijos nesuklastosi – jopštvairogės” .
Žinoma, esame dėkingi, kad kažkada лэмки atsiskyrė nuo būsimos UA, kad galėtų nesavanaudiškai baltų gentis, buvusias pakeliui iki Baltijos jūros, priglobti, jomis pasirūpinti. Ir taip kantriai ligi šiol jomis rūpinasi, ir vis meta žvilgsnį – gal dar mums padėti, naštą palengvinti reikia reikia – jie mielai dar priglobs…
Vienas komentatorius išsijuosęs aiškino, jog PL mūsų gelbėtoja ir auklėtoja, jog, jei ne ji, mes nei kalbėti, nei puoštis, nei…, nei… – nieko nemokėtume, jog mes viską lenkišką pamėgdžiojame.
Priminusi, iš kur visos ir visko mados iki pat Peterburgo atkeliaudavo, paklausiau – o jei jūs būtumėte ne tą baltų žemių dalį užgrobę, kur šiandien Lenkija yra, o tą, kur šiandien LT ir LV, ir anos žemės būtų baltiškos likę – kas kam Paryžiaus madas perduotų?..
Šiandien Panoramoje rodė PL tremčių muziejaus atidarymo kalbą. Kas ją girdėjote, atkreipėte dėmesį, jog į Sibirą buvo ištremta 60 tautybių bei įv. tautinių grupių žmonių… (O gal man pasigirdo? Ar gal kalbėtojas suklydo? Tai kiek tautybių Rusijoje yra?)
Ar PL buvo ta šalis, į kurią buvo iš viso pasaulio imigruojama? 🙂
Na, sovietmečiu buvo, kas džiaugtųsi iš SSSR bent į ten pabėgęs, ar radęs teisėtą priežastį emigruoti; buvo ir lenkų santuokų su ne PL piliečiais.
PL juosiančių kaimyninių valstybių/ tautų kiek yra? Vadinasi, daugumą kitataučių sudarė iki PL toje teritorijoje gyvenusių genčių palikuoniai, išsaugoję savo tautybę?
– lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1499340/balstogeje-atidarytas-tremciu-muziejus-nuo-skaudziu-prisiminimu-iki-moksliniu-tyrimu
Nic nie rozumiem
Tik būkite geri, nepilkite negatyvo ant lenkų tautos. Vieninteliai, kuriems palanku sulaukti mūsų ir lenkų tautų supriešinimo, reziduoja Maskvos kremliuje. Suprantama, ir Lenkijoje egzistuoja tuskininkų (Donaldo Tusko) penktoji kolona, bet pati lenkų tauta nėra kažkuo blogesnė už mūsų tautą. Jų tautos daugumą atstovaujanti dabartinė Lenkijos valdančioji dauguma yra kaip šviesos spindulys visoje Europos erdvėje. Nors tai patriotiška, tačiau neagresyvi kitų tautų atžvilgių srovė, nepaprastai pozityvūs į ateities kūrimą orientuoti žmonės, siekiantys apsaugoti ir išlaikyti savo tautos savitumą ir tradicijas, bet tuo pačiu gerbiantys, suprantantys ir pripažįstantys kitų tautų teises ir poreikius. Nepainiokite jų su tenykščiais tuskininkais. Ten, Lenkijoje, dabar vyksta nuožmus vidinis karas. Jiems ten labai nelengva, nes ant jų nepaliaujamai pilasi purvas tiek iš kremliaus, tiek iš eurokomisijos su visomis jos įstaigėlėmis, tiek iš vidinės penktosios kolonos, o taip pat ir iš pasaulinių pinigų maišų – iš visų tų juodų jėgų. Mes turėtume melsti visų baltiškų dievų, kad tuskininkai ten galutinai pralaimėtų, o “teisė ir teisingumas” išliktų ir galėtų toliau atstovauti tą tautą. Taikos ir tarpusavio supratimo visiems.
antradienį vyksiančios parodos atidarymo….
🙁
Būriu sugarmėsime.
Lietuvą ir Lenkiją sujungs valdovų istorinių rezidencijų kelias: Vilniaus laukia staigmenos
– diena.lt/naujienos/vilnius/menas-ir-pramogos/lietuva-ir-lenkija-sujungs-valdovu-istoriniu-rezidenciju-kelias-vilniaus-laukia-staigmenos-1049824
”Valdovų rūmų muziejuje atidaryta paroda, pasakojanti apie 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos epochą, Lietuvos ir Lenkijos muziejus paskatino kalbėtis apie Valdovų rezidencijų kelio kūrimą. Toks projektas pristatytų ilgais šimtmečiais matuojamų abiejų šalių gyvavimo istoriją ir sąsajas. Sujungs Vilnių ir Malborką”
∙ Kodėl naujoje Gegužės 3-iosios Konstitucijoje liko išbrauktas Lietuvos vardas
− slaptai.lt/kodel-naujoje-geguzes-3-iosios-konstitucijoje-liko-isbrauktas-lietuvos-vardas/
,,2021 m. lapkričio 19 d. 17 val. Vilniaus Rotušėje – Algimanto Bučio knygos „Lietuvos masonai ir 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijos įstatyminė pataisa“ pristatymas.
Apie knygą diskutuos autorius Algimantas Bučys, Tomas Venclova, Arvydas Pacevičius.
Moderuos Arūnas Brazauskas.”
Moderuos? Moderatorius moderuos? Iš VLKK svetainės „Taip, vartotini. Moderuoti (lot. moderare – valdyti, vesti), moderatorius (lot. moderator – mažintojas, silpnintojas) (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 543). „Kalbos patarimuose. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013) moderuoti, moderatorius vertinami kaip šalutiniai normos variantai (p. 45). Pagrindiniai normos variantai vesti (diskusiją, pokalbį), vadovauti; pirmininkauti; (diskusijos, pokalbio) vedėjas, vadovas, pirmininkas.“
„2005 metų leidime žodis moderuoti vertintas kaip neteiktinas vartoti (p. 79).“
VLKK vartoja žodį diskusijos, kai yra labai gražūs lietuviški žodžiai SVARSTYMAS, NAGRINĖJIMAS.
Neįsivaizduoju, kas gali pasitikėti VLKK, kaip lietuvių kalbos puoselėtoja ir gynėja???