Dėl Konstitucijos 137 straipsnio siekiama referendumo, o Seime jau svarstomas jo panaikinimas

94 Lietuvos piliečiai, tarp jų Seimo nariai Rimas Jonas Jankūnas ir Karolis Neimantas, rugsėjo 24 d. kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). Jie prašo įregistruoti referendumo iniciatyvinę grupę.

Iniciatoriai siekia, kad Lietuvos žmonės patariamajame referendume atsakytų į klausimą: „Ar Jūs pritariate Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimui?“

Referendumo siekiama tuo metu, kai Seime jau svarstomas projektas panaikinti visą Konstitucijos 137 straipsnį. Rugsėjo 22 d. Seimas jam pritarė po svarstymo: už balsavo 99 parlamentarai, prieš – 13, susilaikė 5.

Tai dar nebuvo galutinis Konstitucijos pakeitimo priėmimas.

Ką dabar sako Konstitucija?

Konstitucijos 137 straipsnyje įrašyta: „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.“

Ši nuostata Konstitucijoje yra nuo jos priėmimo 1992 m. spalio 25 d. referendume.

Dabartinio projekto Nr. XVP-1729(2) esmė labai trumpa – 137 straipsnį siūloma pripažinti netekusiu galios. Vadinasi, iš Konstitucijos būtų išbrauktas ir masinio naikinimo ginklų, ir užsienio valstybių karinių bazių draudimas.

Referendumo iniciatoriai sako, kad dėl tokio sprendimo turėtų būti atsiklausta Lietuvos žmonių.

„Mums svarbu ne tik tai, koks sprendimas bus priimtas, bet ir tai, ar prieš jį priimant bus atsiklausta Lietuvos žmonių“, – teigiama iniciatyvinės grupės išplatintame pranešime.

Iniciatoriai pabrėžia, kad referendume žmonės galėtų pasisakyti tiek už 137 straipsnio panaikinimą, tiek prieš jį.

Referendumas nėra privalomas, bet jį galima surengti

Pagal Konstituciją 137 straipsnio pakeitimui referendumas nėra privalomas.

Konstitucijos 148 straipsnis nustato, kad tik referendumu gali būti keičiamos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ ir XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos. 137 straipsnis yra XIII skirsnyje.

Kitų Konstitucijos skirsnių pataisas gali priimti Seimas. Tačiau tam nustatyta griežtesnė tvarka nei paprastiems įstatymams.

Dėl Konstitucijos pataisos Seime turi būti balsuojama du kartus, o tarp balsavimų turi praeiti ne mažiau kaip trys mėnesiai. Per kiekvieną balsavimą pataisai turi pritarti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių.

141 narį turinčiame Seime tai reiškia ne mažiau kaip 94 balsus.

Taigi rugsėjo 22 d. balsavime gauti 99 balsai šią ribą viršijo, tačiau tai buvo balsavimas po projekto svarstymo, o ne vienas iš dviejų galutinių Konstitucijos pataisos priėmimo balsavimų.

Nors Konstitucija nereikalauja 137 straipsnio klausimo būtinai spręsti referendumu, Referendumo konstitucinis įstatymas leidžia piliečiams siekti patariamojo referendumo svarbiais valstybės ir Tautos gyvenimo klausimais.

94 iniciatoriai – dar ne 300 tūkstančių parašų

Rugsėjo 24 d. VRK pateiktą kreipimąsi pasirašę 94 piliečiai yra referendumo iniciatyvinės grupės nariai. Įstatymas nustato, kad tokiai grupei sudaryti pakanka ne mažiau kaip 15 rinkimų teisę turinčių piliečių.

Todėl 94 iniciatorių parašai dar nėra tie 300 tūkst. piliečių parašų, kurių reikia referendumui paskelbti.

Pirmiausia dėl grupės įregistravimo turi apsispręsti VRK. Tai ji turi padaryti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo.

Jeigu grupė bus įregistruota, VRK turės išduoti parašų rinkimo lapus ir sudaryti galimybę pasirašyti elektroniniu būdu.

Tuomet prasidėtų kur kas sunkesnis etapas – reikėtų surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių parašų. Tam įstatymas skiria šešis mėnesius nuo parašų rinkimo lapų išdavimo ir elektroninio pasirašymo galimybės sudarymo dienos.

Ką reikštų patariamasis referendumas?

Siūlomas referendumas būtų patariamasis.

Kad jis būtų laikomas įvykusiu, jame turėtų dalyvauti daugiau kaip pusė į rinkėjų sąrašus įrašytų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Jeigu siūlomam sprendimui pritartų ne mažiau kaip pusė referendume dalyvavusių žmonių, jų pareikštos valios įgyvendinimo klausimą Seimas turėtų apsvarstyti ne vėliau kaip per mėnesį nuo galutinių referendumo rezultatų paskelbimo.

Taigi patariamasis referendumas pats savaime Konstitucijos 137 straipsnio nei panaikintų, nei paliktų galioti. Tačiau jo rezultatas parodytų, kokia yra balsavusių piliečių valia, o Seimas ją turėtų svarstyti.

Projektas Seime pateiktas vasarą

Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimo projektas Nr. XVP-1729 Seime pateiktas šią vasarą.

Liepos 7 d. po pateikimo jam pritarė 89 Seimo nariai, 11 balsavo prieš, 6 susilaikė.

Rugsėjo 9 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė siūlymui panaikinti visą 137 straipsnį. Už tokį komiteto sprendimą balsavo 7 nariai, prieš – 2.

Rugsėjo 22 d. projektui jau pritarė visas Seimas po svarstymo – 99 balsais.

Taigi pagrindinis dabar Seime svarstomas siūlymas yra ne sušvelninti ar papildyti 137 straipsnį, o apskritai jį išbraukti iš Konstitucijos.

Buvo siūloma palikti draudimą taikos metu

Seime įregistruotas ir kitoks siūlymas.

Vienas iš dabartinės referendumo iniciatyvinės grupės narių, Seimo narys Karolis Neimantas, rugsėjo 14 d. pasiūlė 137 straipsnio nenaikinti, bet pakeisti.

Pagal jo pasiūlymą Konstitucijoje liktų nuostata: „Lietuvos Respublikos teritorijoje taikos metu negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.“

Tokia pataisa paliktų konstitucinį draudimą taikos metu, bet karo atveju valstybės sprendimai būtų grindžiami kitomis Konstitucijos, tarptautinės teisės ir valstybės gynybos nuostatomis.

Tačiau šis siūlymas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete paramos nesulaukė. Už jį balsavo vienas komiteto narys, prieš – penki, du susilaikė.

Komitetas aiškino, kad svarstant Konstitucijos pakeitimo projektą negalima jo iš esmės pakeisti – leidžiami tik tokie taisymai, kurie nekeičia pateikto projekto esmės ir siūlomo konstitucinio reguliavimo apimties.

Todėl Seime toliau svarstomas pirminis sumanymas – visą 137 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

Kodėl siūloma 137 straipsnio atsisakyti?

Projekto šalininkai savo siūlymą pirmiausia sieja su Lietuvos saugumu ir NATO kolektyvine gynyba.

Krašto apsaugos ministerija, pateikdama nuomonę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, pritarė 137 straipsnio panaikinimui. Ministerijos teigimu, absoliutus draudimas gali riboti Lietuvos ir jos sąjungininkų galimybes krizės ar karo atveju panaudoti visas kolektyvinės gynybos priemones.

Ministerija taip pat atkreipė dėmesį į NATO branduolinį atgrasymą ir teigė, kad Konstitucija neturėtų iš anksto užkirsti kelio priemonėms, kurios ateityje galėtų būti reikalingos valstybės gynybai.

Tačiau diskusija neapsiriboja branduoliniais ginklais.

137 straipsnyje draudžiami visi masinio naikinimo ginklai ir užsienio valstybių karinės bazės.

Sąjungininkų pajėgoms Lietuvoje straipsnis nekliudo

Svarbu ir tai, kad 137 straipsnyje įrašytas užsienio karinių bazių draudimas nereiškia, jog Lietuvoje negali būti NATO sąjungininkų karių ar jų naudojamų karinių objektų.

Konstitucinis Teismas dar 2011 m. išaiškino, kad šis draudimas netaikomas tokioms karinėms bazėms, kurias Lietuva pagal tarptautines sutartis valdo ir kontroliuoja kartu su valstybėmis sąjungininkėmis. Šiuo išaiškinimu savo išvadoje remiasi ir Krašto apsaugos ministerija.

Todėl dabar svarstomas klausimas nėra vien apie sąjungininkų karių buvimą Lietuvoje.

Kur kas daugiau ginčų kelia absoliutus masinio naikinimo ginklų draudimas ir tai, ar Konstitucijoje turi likti nuostata, iš anksto apribojanti tokių ginklų buvimą Lietuvos teritorijoje bet kokiomis aplinkybėmis.

Dabar žodis – VRK ir Seimui

Artimiausias žingsnis priklauso VRK. Ji turės nuspręsti, ar įregistruoti 94 piliečių sudarytą referendumo iniciatyvinę grupę.

Jeigu grupė bus įregistruota, jos laukia 300 tūkst. piliečių parašų rinkimas.

Tuo pat metu Seime lieka svarstomas Konstitucijos 137 straipsnio panaikinimo projektas. Kad pataisa būtų priimta, dar reikės dviejų balsavimų, kuriuose kiekvieną kartą ją turės paremti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių. Tarp šių balsavimų privalės būti ne trumpesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Taigi, dėl 1992 m. referendumu priimtoje Konstitucijoje įrašyto masinio naikinimo ginklų draudimo artimiausiais mėnesiais sprendimai bus priimami dviem kryptimis: Seime bus tęsiama Konstitucijos pataisos priėmimo procedūra, o referendumo iniciatoriai, jeigu gaus VRK leidimą, mėgins surinkti 300 tūkst. piliečių parašų.