Pirmadienis, 12 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

G. Songaila. Lietuvių kalbos trypimo dramaturgija

Gintaras Songaila, www.delfi.lt
2015-06-22 18:13:21
11
Seime vyks antrieji Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų klausymai

G. Kirkilo ir I. Šiaulienės iniciatyva Seimui pateiktas valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas | Alkas.lt koliažas

G. Kirkilo ir I. Šiaulienės iniciatyva Seimui pateiktas valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas | Alkas.lt koliažas
G. Kirkilo ir I. Šiaulienės iniciatyva Seimui pateiktas valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas | Alkas.lt koliažas

Šiomis dienomis Seime vyksta svarstymai dėl G. Kirkilo ir I. Šiaulienės „patobulinto“ Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto (XIIP-1653(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) dauguma, nepaisydama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK, komisija) 2014 m. rugsėjo 5 d. ir 2015 m. birželio 16 d. išvadų, birželio 17 d. posėdyje pritarė šio projekto formuluotėms, kurios taip išplėstų Lietuvos piliečių asmenvardžių rašybos valstybine kalba išimtis, kad iš esmės kiekvienas iš jų, vien pateikęs prašymą ir kokį nors dokumentą, kuriame jo vardas ar pavardė buvo užrašyti nelietuviškai, galėtų reikalauti jam išduotame pase panaikinti esamą įrašą valstybine kalba ir užsirašyti kita kalba (tiesa, tik lotyniško pagrindo rašmenimis). Atrodo, kad šio projekto, vykdančio kai kurių Lietuvos politikų antikonstitucinius pažadus Lenkijos pareigūnams, svarstymas netrukus pasieks finišo tiesiąją. Tad laikas priminti šios dramos etapus ir atskleisti kai kuriuos jos užkulisius.

Labai svarbu pabrėžti, kad TTK vengia svarstyti alternatyvų V. Stundžio ir kitų Seimo narių grupės parengtą projektą (XIIP- 1675), nors Seimas įpareigojo šį komitetą svarstyti būtent abu projektus. Alternatyvusis projektas siūlo piliečiui šalia asmenvardžių užrašo valstybine kalba  ir teisę į užrašus kitomis kalbomis. Šis siūlymas atitinka jau daug metų veikiantį Latvijos asmenvardžių rašymo modelį, kuriam nei Lenkija, nei tarptautiniai teismai jokių esminių priekaištų neturėjo. Dar daugiau, Latvijos oficialūs asmenys yra nesyk išreiškę susirūpinimą, kad Lietuvos politikų  siūlomos nuolaidos plečiant išimtis piliečių asmenvardžių rašybai valstybine kalba gali paskatinti analogiškas Latvijos rusakalbių bei Rusijos pretenzijas, o tai  sukeltų Latvijai nemažų komplikacijų.

Sunku įsivaizduoti, kad Lenkijos atsakingi pareigūnai ir politikai galėtų protestuoti dėl latviškojo asmen-vardžių rašybos modelio įdiegimo Lietuvoje. Negi jie (ir jų remiama Lenkų rinkimų akcija) drįstų reikalauti, kad Lietuvos piliečio pase būtų panaikinta lietuviškai užrašyta jo asmenvardžio forma, o palikta tiktai užsienietiškoji? Akivaizdu, kad latviškas modelis, jei jis būtų priimtas, užkirstų kelią tolesniam įtampos tarp Lenkijos ir Lietuvos eskalavimui, nes sudarytų tikras papildomas sąlygas nelietuvių kilmės piliečių tautinės tapatybės išsaugojimui. Tačiau valdančiųjų socialdemokratų G. Kirkilo–I. Šiaulienės grupė žūtbūt blokuoja šią galimybę ir siūlo esą „lenkiškąjį“ asmenvardžių rašybos modelį, teigdami, kad taip bus pagerinti santykiai su Lenkija. Ar iš tiesų taip?

Pagal „latviškąjį modelį“ antrasis įrašas nelietuvių kalba galėtų būti padarytas su visais diakritiniais ženklais, kadangi visas įrašas būtų kaip vienas simbolis ir nepretenduotų į valstybės informacines sistemas įvesti  daugiau kaip šimtą dvidešimt atskirų lotyniško pagrindo raidžių. O štai „patobulintas“ Kirkilo–Šiaulienės variantas primestų oficialių formų nevalstybine kalba įvedimą, tačiau kaip tik todėl ir negalėtų užtikrinti rašybos su visais diakritiniais ženklais. Jokios rašybos „originalo kalba“ išties nebūtų, kaip nebūtų ir „identifikavimo“ pagal esą „originalią“ užsienio kalbos formą. Tad klientai liktų nepatenkinti. Imtų reikalauti daugiau raidžių. Klientams nepatiktų ir tai, kad dar ilgai ne visi Lietuvos lenkai savo pasuose būtų panaikinę asmenvardžių užrašus Lietuvos valstybine kalba. Sugalvotų ir daugiau  pretenzijų Lietuvos valdžiai dėl kliudymų pasiekti šį „natūralų“ autonomistams tikslą.

Dar blogiau, ir pats Lenkijos politinio elito elgesio iš jėgos pozicijų su Lietuva formatas dėl šių „Kirkilo ir Co“ iniciatyvų tikrai nepasikeistų. Kodėl jis turėtų keistis, jei pagaliau duoda rezultatų ? Kodėl toks formatas (Lietuvos šmeižtas, tarptautinis spaudimas, bendrų infrastruktūros projektų stabdymas, tiesioginiai grasinimai pakenkti Lietuvos interesams ir pan.) neturėtų būti plečiamas ir į kitas dvišalių santykių sritis? Antai, „Lenkijai“ nepatinka lietuvių kalbos egzamino mokyklose tvarka, istorijos vadovėliai ar dar kas nors… Ir iš viso sunku įsivaizduoti, ko Lietuvos valdantieji nepadarytų „Lenkijai“ paprašius, jei jau net lietuvių kalbos abėcėlę su ja derina, paslaugiai pamindami esmines konstitucines savo šalies nuostatas? O tai, kad po visų šitų rašybos reformų susidarys sąlygos įvairioms įtampoms nacionaliniu pagrindu Lietuvos viduje, tiek projekto autoriams, tiek jo užsakovams  mažiausiai rūpi. Ypač pastariesiems, nes dėl visų įtampų ir vėl bus kalta tik Lietuva ir lietuviai… Tačiau pažvelkime atidžiau, kaip mes iki tokios padėties nusiritome, kad Lenkijos pilietis Cytackis šaipydamasis prilygina lietuvių asmenvardžių rašymą užrašams ant tualeto.

Pirmasis veiksmas. Kaip atsirado asmenvardžių rašybos chaosas viešojoje erdvėje 

Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos žiniasklaida sparčiai „modernizavosi“ ir palaipsniui perėjo prie svetimvardžių rašybos „originalo kalba“ arba pagal anglišką transkripciją, rišliame tekste pridedant galūnę. Lietuvių kalbos žinovams dėl to priekaištaujant, buvo primenama, kad ir prieš karą dalis Lietuvos žiniasklaidos rašydavo užsienietiškus asmenvardžius originalo kalba arba hibridine forma (pridėdami galūnę). Tačiau pagrindinė tokios mados priežastis buvo ne tiek modernumo paieškos ar „senųjų europietiškų tradicijų“ sugrąžinimas, kiek taupymas, nes mažiau lėšų imta skirti kalbos kultūrai ieškant, kaip lietuviškai pagal tarimą profesionaliai perteikti užsienietiškus vardus ir pavardes. Po šiokių tokių pasistumdymų Valstybinė lietuvių kalbos komisija priėmė garsųjį 1997 m. nutarimą Nr. 60, pagal kurį buvo leista rašyti užsienio asmenų vardus ir pavardes „originalo“ kalba (tiesa, nebuvo uždrausta rašyti ir lietuviškai, jei tik skliaustuose bus nurodoma ir „originali“ asmenvardžių forma).

Nuo šio momento Lietuvos ir Latvijos valstybinės kalbos politikos dalinai išsiskyrė. Latvijoje išliko reikalavimas plačiajai visuomenei skirtuose tekstuose išlaikyti asmenvardžių (kaip ir užsienietiškų vietovardžių) latviškai perrašytas formas. Latvijos valstybinės kalbos centras sukūrė ir nuolat pildo latviškai perrašytų užsienietiškų asmenvardžių bei vietovardžių formų duomenų bazę. Tai, žinoma, papildomas ir lėšų kainuojantis darbas, paslauga piliečiams. Lietuvos komisija nuėjo pigesniu ir mažiau darbo sąnaudų reikalaujančiu keliu. Negana to, komisija ignoravo gausius kalbininkų, rašytojų, kultūros ir visuomenės veikėjų protestus, kad būtų laikomasi lietuviškos formos pirmenybės lietuviškuose tekstuose principo (originalo forma, pirmąkart pateikiant tekste, nurodoma skliausteliuose: tokį principą suformulavo ir gynė dar nacionalinio atgimimo patriarchas Vincas Kudirka). Protestus dėl komisijos sprendimo pasirašė poetai a.a. Justinas Marcinkevičius, a. a. Marcelijus Martinaitis ir kiti iškilūs lietuvių nacionalinės kultūros žmonės. Garsūs ir mažiau garsūs lituanistai per daugelį metų prirašė šūsnį straipsnių, kritikuodami minėtąjį komisijos nutarimą Nr. 60 ir reikalaudami jį pakeisti. Profesorius  Vincas Urbutis neapsikęsdamas parašė knygą „Lietuvių kalbos išdavystė“ (2-asis leidimas 2007 m.). Bet nutarimas liko nepajudinamas. Tokią komisijos laikyseną daug lėmė nuo 1995 m. į ją kooptuota ir iki šiol pirmininkės pavaduotojos pareigas tebevykdanti Jūratė Palionytė, pati neturinti jokių mokslo laipsnių.

Kokie buvo dalies komisijos narių su profesoriumi Vytautu Ambrazu priešakyje argumentai iš viešosios erdvės išstumiant iki tol galiojusį lietuviškai adaptuotą kitų kalbų asmenvardžių rašymo pagal tarimą principą? Pagrindinis hibridinės rašybos šalininkų argumentas buvo tas, kad svetimvardžių sulietuvinimas esąs sovietinės praktikos paveldas, mat „visame pasaulyje“ svetimvardžiai esą rašomi  „originaliąja“ jų forma (net jei tai būtų tiesa, kažin ar šis ideologinis argumentas taikytinas lietuvių kalbos sistemai, o analitinių germaniškų kalbų principai primestini sintetinei baltų kalbai). Kažkodėl  menamasis „sovietinis paveldas“ nusistovėjo ir pokarinėje lietuvių išeivijos spaudoje bei literatūroje. Kovotojams prieš lietuviškas formas nė motais, kad kiekvienam žmogui neįmanoma mokėti visų pasaulio kalbų, net ir „pagrindinių“ (jei ilgainiui galima priprasti, kad Chopinas – tai Šopenas, bet visko neįsiminsi). Buvo susigalvota, kad asmenvardžiai nesą  kalbos sistemos dalis, todėl jiems negaliojančios kalbos taisyklės. Imta įrodinėti, kad asmenvardžiai – tai „firminis“ asmens logotipas (ideograma), kuris „identifikuoja“ tik šį asmenį, todėl jis turįs šventą teisę elgtis kaip nori – pvz.,  drausti jį parašyti lietuviškai. Reikia pripažinti, kad pats nurašinėtojų guru Vytautas Ambrazas nuolat pabrėždavo, kad jo propaguotas svetimvardžių nurašinėjimas iš kitų kalbų nelietė Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose, kur esą būtina laikytis valstybinės kalbos normų. Dar svetimesnės V. Ambrazui buvo jedinstvininkų ir autonomistų pretenzijos išstumti lietuviškai adaptuotą rašybą iš oficialių dokumentų. Jis visai nenorėjo girdėti argumentų, kad buitinei politikų sąmonei toks išskyrimas nebus suprantamas ir kad tik laiko klausimas, kai įsivyravus tokiai rašybai bus užpultos ir oficialiosios formos dokumentuose. Įdomu, ką jis apie tai mano dabar?

Žinia, kad šis svetimvardžių rašymo chaosas pagal bet kokią pasirinktą kitos kalbos formą turėjo pasekmių jau nuo pat pradžių. Antai, nors Lenkijos ir Lietuvos tarpvalstybinėje sutartyje buvo aiškiai parašyta, kad abi šalys įsipareigoja rašyti „tautinėms mažumoms“ priklausančių asmenų vardus ir pavardes pagal tarimą, o ne pagal kitos šalies kalbos abėcėlę, mūsų politikai ir pareigūnai ėmė noriai ir lengvai žadėti Lenkijos atstovams, kad netrukus įvykdys jų prašymą Lietuvos Respublikos piliečių pasuose nurašinėti vardus ir pavardes taip, kaip jos rašomos Lenkijoje. Tačiau po to šiems garbiems politikams tekdavo įsisąmoninti, kad tokiems „geriems“ jų norams trukdo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis, kurį galima keisti tik referendumu. Pradedant nuo 1999 m. spalio 21d. Konstitucinis Teismas nuolat pasisakydavo, kad Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymas nevalstybine kalba paneigtų konstitucinį valstybinės kalbos principą.

Kad ir kaip ten būtų, šitaip buvo pakloti pamatai tolesniam lietuvių kalbos sistemos griovimui. Pirma, visuomenėje ėmė tvirtėti nuostata, kad hibridinė Chopino tipo rašyba esą atspindi europietišką modernumą ir naujuosius visuomenės poreikius bei tarptautines normas (nors Europos Teisingumo Teismas pripažino, kad asmenvardžių rašymas – tai išimtinė valstybės narės kompetencija). Antra, įsitvirtino praktika ignoruoti vartotojų poreikį įskaityti, ištarti ir įsiminti svetimvardžius, kurių knibždėte knibžda žiniasklaidos erdvėje. Trečia, pradėjo reikštis VLKK tarnystės valdantiesiems tendencijos, pamirštant valstybinės lietuvių kalbos gynimo ir jos puoselėjimo misiją. Ketvirta, kai kam atėjo laikas imtis Konstitucinio Teismo.

Antrasis veiksmas. Kaip Konstitucinis Teismas pats paneigė konstitucinį valstybinės kalbos principą 

Lenkijos valstybinės institucijos (ir jų iniciatyva įsteigtas Lietuvoje bei jų finansuojamas vadinamasis Europos žmogaus teisių fondas), siekdami įveikti nemalonų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (KT) kliuvinį, nutarė pasibalnoti užsieniečių ištekėjusių moterų (Lietuvos piliečių) vyro pavardės užrašymo temą. Nuskriaustų Lietuvos piliečių, norinčių, kad jų vyrų pavardės būtų užrašytos originalo kalba, skundų rašymas ir pagalbos paieškos tarptautiniuose teismuose jokių rezultatų nedavė (daugelis  nuskriaustųjų kažin ar prieštarautų latviškam rašybos modeliui, kai pase matytų abi pavardės formas). Tada šio reikalo teko imtis Teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui, jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, motyvuodamas išimtiniais praktiniais poreikiais, susijusiais su šiomis ištekėjusiomis moterimis bei jų vaikais.

Teismas parodė prideramą lankstumą ir įsiklausė į ministro argumentus. Teismas išplėtė „valstybinės kalbos“ ir „lietuviškų rašmenų“ sąvokas tiek, kad jos išimtiniais atvejais galėtų apimti ir rašybą ne lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis, jei tam pritars Valstybinė lietuvių kalbos komisija. 2014 m. vasario 27d. KT sprendime pasakyta, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija turės teikti politikams oficialias  išvadas, susijusias su tuo, ar „(…) konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ formuluotė „valstybine kalba”, taip pat formuluotė „lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.“ Tik kompetentinga, „iš profesionalių kalbininkų sudaryta institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu“, gali nustatyti, kiek terminas „valstybinė kalba“ leidžia kai kuriais atvejais piliečių asmenvardžius tapatybės dokumentuose rašyti nevalstybine kalba. Į šias išvadas privalu atsižvelgti. Išimtys gali būti priimtos, kai jas savo aiškiai išdėstytoje pozicijoje SIŪLO ši institucija.

Čia nesiplėsime apie tai, kaip naujausių sudėčių KT elgiasi su savo doktrinomis, kurios susijusios su pačiais fundamentaliausiais Konstitucijos principais, įrašytais pirmajame skirsnyje. Bet pasekime, kaip J. Bernatonis ir kiti socialdemokratų kolegos įgyvendino šį naujausią KT išaiškinimą. G. Kirkilas ir I. Šiaulienė pradžioje teikė Vardų ir pavardžių rašymo projektą tik dėl ištekėjusių moterų teisių, tačiau projekte numatytą teisę pasuose rašyti asmenvardžius nevalstybine kalba netrukus išplėtė ir visiems kitiems piliečiams, kurie tik pateiks kokį nors dokumentą (be to, lydinčiame teisės akte jie numatė ir galimybę nevalstybine kalba rašyti taip pat ir vietovardžius, kas, suprantama, taip pat susiję su ištekėjusių moterų teisėmis). Ir tada beliko kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kurią skiria Seimas, ir prašyti pateikti išvadą, ar viršininkai netyčia nepadarė kokios nors klaidos. Ir koks buvo nusivylimas, kai komisija, kurios pirmininkė matyt dar iš inercijos prisiminė, kas buvo kalbėta KT posėdyje, 2014 m. rugsėjo 5 d. staiga nutarė, kad išimtys gali būti taikomos tik užsieniečiams, įgyjantiems Lietuvos pilietybę, ir užsieniečių sutuoktiniams bei jų vaikams!

Čia nesiplėsime ir apie tai, kad komisijos vadovybė nuo pat pradžių suprato, jog vieną kartą padarius išimtį, tik laiko klausimas, kada prireiks kitų. Bet tai juk jau esą ne komisijos kaltė. Kad ir kaip ten būtų, komisija, veikiama savo minėtos doktrinos apie lietuviškos asmenvardžių rašybos nebūtinumą, praleido progą paremti alternatyvų projektą, kuris dar išsaugotų rašymą ir valstybine kalba, gal net tiktų ir ištekėjusioms moterims. Štai čia jau atėjo ir trečiojo veiksmo, susijusio su VLKK, eilė (ir šįsyk buvau betarpiškas įvykių liudininkas).

Trečias veiksmas. Kaip valstybinė lietuvių kalbos komisija nepakeitė savo išvados

Seimo TTK mėgino toliau svarstyti Vardų ir pavardžių rašymo lietuviškais rašmenimis projektą su išplėstinėmis išimtimis, jau nebepaisydamas VLKK išvados. Tačiau čia įsikišo Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Seimo pirmininkės atstovai, pareikalavę, kad TTK pakartotinai kreiptųsi į VLKK dėl to, ar leistina jau esamų piliečių asmenvardžius pasuose rašyti nevalstybine kalba, taikant tą patį principą, kaip ir perrašant iš kitų valstybių dokumentų  dabar įgyjantiems Lietuvos pilietybę bei užsieniečių sutuoktiniams ir jų vaikams.

Dalyvaudamas VLKK skubiai sušauktame posėdyje (birželio 16 d.), kur buvo svarstomas šis naujas TTK prašymas, buvau maloniai nustebintas, kad nė vienas komisijos narys nė nemano keisti principinės rugsėjo 5 d. nutarimo nuostatos, jog išimčių negalima plėsti. Iš pirmo žvilgsnio tokios pat pozicijos, rodos, laikėsi ir komisijos pirmininkė  D. Vaišnienė bei jos pavaduotoja J. Palionytė. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad komisijos išvados projektas surašytas taip, kad komisijos vadovybės deklaruojama pozicija nebūtų aiškiai suprantama. Todėl trys komisijos nariai (I. Smetonienė, V. Kardelis, B. Stundžia) pasipiktinę išėjo, o kiti taip pat reikalavo aiškaus parašymo, kad komisija ne tik nekeičia savo ankstesnės išvados, bet ir nepritaria naujame projekte plečiamoms išimtims. Posėdyje likę komisijos nariai vienbalsiai nutarė įrašyti, jog komisija nepritaria projekto 4 str. pirmajai daliai, kurioje kaip tik ir numatytas išplėstinis išimčių traktavimas. J. Palionytė mėgino visiems įteigti, kad išties nėra aišku, kaip įstatymų leidėjas ketina šias išimtis plėsti, tačiau šie menami neaiškumai tik papildomai motyvavo komisiją kategoriškai nepritarti minėto straipsnio nuostatoms.

Kitą dieną perskaitęs suredaguotą VLKK išvadų tekstą, buvau apstulbintas, kad principinė komisijos išvada paslėpta tarp įvairių redakcinių detalių ir kad, pasirodo, komisija nepritarė tik 4 straipsnio pirmos dalies „formuluotei“, įskaitant ir čia įrašytą tiesioginį tarptautinių civilinės aviacijos mašininės transliteracijos taisyklių (ICAO) taikymą Lietuvos teisinei sistemai. Išvadų tekste pakartotos anksčiau komisijos aprobuotos  išimtys dėl valstybinės kalbos rašybos, tačiau tiesiogiai ir aiškiai neįvardinta, kad būtent dėl jų plėtimo  komisija nepritaria 4 str. pirmajai daliai. Viršininkų užduotį surašyti išvadų tekstą taip, kad jį galima būtų traktuoti įvairiai ir į jį tik „atsižvelgti“, toliau stumiant G. Kirkilo ir I. Šiaulienės projektą, šios dvi valdininkės stengėsi įvykdyti, nepaisydamos komisijos narių pasipriešinimo posėdžio metu. Istorikams tai būtų geras pavyzdys, kaip rašytinis šaltinis kartais labai neatitinka to, kas įvyko realybėje. Tikrovės ribos nubluko, todėl jei nebūtų komisijos posėdžio garso įrašo, tai komisijos vadovybei ir jos viršininkams dabar būtų daug lengviau. Kad ir kaip ten būtų, bet VLKK nepasiūlė naujų išimčių, o kas nors kitas ir neturi teisės jų siūlyti.

Kita vertus, ar bent vienas komisijos narys pasipriešins tokiai išvadų redakcijai, jei: a) tekste iš tiesų tik šiaip ne taip pakartojama ankstesnė komisijos nuostata dėl išimčių taikymo; b) komisijos nariai priklausomi ne tik nuo komisijos vadovybės, kuri skirsto projektų pinigėlius, bet ir nuo Seimo, kuris pagal neaiškius principus paskiria komisijos narius be jokių nustatytų delegavimo procedūrų ir kadencijų. Bet gal mano teiginys dėl tyčia kuo neaiškiau surašytų išvadų, kad viršininkai galėtų jas traktuoti kuo laisviau, tik nepagrįstas įspūdis?

Atomazga

Deja, šis įspūdis su kaupu pasitvirtino birželio 17 d. TTK posėdyje, kuriame komitetas „atsižvelgė“ į visas VLKK išvadas bei pasiūlymus (kaip antai, 4 str. 1 dalyje išbraukė ICAO taisykles ir formaliai pataisė kitus straipsnius), o TTK dauguma buvo akla bei kurčia opozicijos pastaboms, kad komitetas neatsižvelgė į esminę komisijos nuostatą neplėsti išimčių. VLKK pirmininkė ir pavaduotoja nedrįso (ar nenorėjo) nė prasižioti apie tai, kodėl komisija iš esmės nepritarė projekto 4 str. 1 daliai, taigi, šiame posėdyje visiškai neatstovavo principinės komisijos pozicijos ir šios pozicijos negynė (kas ir buvo numatyta pagal scenarijų).

Į birželio 18 d. Seimo darbotvarkę „patobulintojo“ projekto įbrukti dar nepavyko, tačiau neabejotina, kad ištekėjusių moterų teisėms skirtas valdančiųjų teisėkūros buldozeris bus užvestas jau šią savaitę prieš pat Rasos (Joninių) šventes ar tuojau po jų. Kas besustabdys Konstitucijos laužymą?  Kas bepasipriešins lietuvių kalbos konstitucinio statuso trypimui ir būsimiems tokio kurso tęsiniams (pvz., išdarkant vietovardžių rašybą, jei Seimas šį kartą ir nepritartų automatiškai brukamoms pataisoms projekto „lydinčiame akte“?).

Kas iš viso bepakeis lietuvių tautos bei valstybės naikinimo kursą? Juk sunkiausia atsilaikyti, kai save naikiname mes patys. Antai, daugelis apžvalgininkų ir dvaro politologų bei kai kurie iškilūs politikai nuolat teigia, kad esą lietuvių kalbai, kaip ir lietuvių tautos bei valstybės ateičiai, niekas negresia, ir net nepajunta, kad pagrindinę grėsmę būtent ir sudaro toks jų požiūris. Juk J. Bernatoniui ar G. Kirkilui gali pasirodyti, kad nuolaidos dėl asmenvardžių rašybos – tai tik smulkmena (ir gal jie patys šiuo išdavystės keliu toliau nebeis), tačiau nauji politikai pratęs jų darbus, o žiniasklaidos apžvalgininkai, kaip visada, greitai pamirš, kas buvo kalbama, ir nacionalinės kultūros savinaikos ratas toliau suksis. Užsisuks pačių lietuvių savo asmenvardžių naikinimo pragaro mašina: ruošdamiesi emigruoti iš anksto Praną Krukelį vers Frank Kruk – stengsis „atsikratyti“ lietuviškų diakritikų, kad nebeliktų Paukštyčių, tik paukstes, iš Šitkauskų liks shit.

Tačiau blogiausia, kad visa tai rodo, jog sąmoningas Lietuvos pilietis negali pasitikėti tokiais politikais ir juos remiančiu dalies žiniasklaidos choru. Net ir tie piliečiai, kuriems nelabai rūpi lietuvių kultūros reikalai, negali būti tikri, kad šitaip besielgiantys politikai atitinkamai nepasielgs ir kiekvienu kitu, piliečiui rūpimu atveju. Nežinia, kas tąkart bus šių sprendimų užsakovas ir nežinia kaip ir vėl bus apeinami Tautos suverenią galią ginantys konstituciniai principai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados
  2. J. Vaiškūnas. Ar Valstybinė lietuvių kalbos komisija atlaikys politikų spaudimą? (video)
  3. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepritarė įstatymo projektui įteisinančiam nelietuviškus rašmenis Lietuvos piliečių pasuose (audio)
  4. Lietuvių kalbos gynėjai protestuoja prieš A.Butkevičiaus vyriausybės ketinimus įteisinti lenkiškus užrašus ir atidėti lietuvių kalbos egzaminą
  5. Valstybinė lietuvių kalbos komisija dar kartą nepasidavė spaudimui (nuotraukos)
  6. V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?
  7. G. Songaila. Valstybinė kalba:  Kieno tai reikalas, jei R. Valatka jos nebenori
  8. D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
  9. Spaudos konferencija „Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas” (video)
  10. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  11. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepasidavė spaudimui
  12. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  13. Seime – spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“ (tiesioginė transliacija, video)
  14. Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
  15. V. Stundys. Išbandymai lietuvių kalbai – politikai gali ir falsifikuoti?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Leonas M. says:
    10 metų ago

    Ačiū už išsamią problemos analizę ir parodytus pavojus lietuvių tautos ir visos Lietuvos ateičiai dėl dabartinių užmačių siaurinti lietuvių, kaip vasltybinės kalbos vartojimą oficialiuose piliečių dokumentuose, nepagrįtai ir nusikalstamai keisti priimtas rašybos normas platesnėje viešojoje erdvėje.

    Atsakyti
  2. markas says:
    10 metų ago

    Lietuva yra pafrontės valstybė. Ir jei Lietuvoje atsiras teritorija, kurios gyventojai turės kitokį nei visoje šalyje pavardžių užrašymą, tai atvers Rusijai iki šiol nematytas perspektyvas. Siekis įteisinti Lietuvos dalyje hibridines (jokios jos ne “originalios”) pavardes yra Rusijos inspiruotas. Tai vienas iš Ukrainoje išbandytų separatistinio scenarijaus variantų, kurio galutinis tikslas tas pats: valstybėje dirbtinai išskirta KITOKIA teritorija su KITOKIAIS gyventojais. Tie, kurie siekia įvesti hibridinę abėcėlę ir hibridines pavardes Vilnijoje, yra Rusijos hibridinio karo mašinos sraigteliai.

    Atsakyti
    • Pamąstymai says:
      10 metų ago

      Pritariu jūsų komentarui. Nuo saves papildysiu, kad Rusijos imperializmui yra apmaudu todėl, jog 1939-ais metais stalininei Sovietų Sąjungai Vilniaus kraštą (tiksliau, tik trečdalį šio krašto) grąžinus Lietuvai, 1990 metais Lietuva su sostine Vilniumi išstojo iš Sovietų Sąjungos sudėties. Šiek tiek yra panašumo su Ukraina ir Krymo pusiasaliu, kurį kadaise Chruščiovas prijungė prie tuometinės sovietinės Ukrainos. Šiuo atveju, Rusijos imperialistai taip pat pastoviai jautė apmaudą iki tol, kol Krymo pusiasalį neatplėšė nuo dabartinės Ukrainos.

      Atsakyti
      • Petras says:
        10 metų ago

        Pamirškit tuos pafrontus, kas jums praplovė protus ir įskiepijo tas karo/Rusijos/Lenkijos grėsmes. Aš su malonumu prisijungčiau prie judėjimo už Lietuva čia ir dabar, už kūrimą, siekimą pergalės rinkimuose, o ne dejavimu apie grėsmes. Lyg 300 000 žemės referendume buvo vardan Lietuvos, kas suvienys tokią jėgą? Dabar visi išsibarstę: tautininkai piketuoja, Vaivila rezistuoja, R.Paulauskas su mirusia partija mėgaujasi savimi ir savo išmone Naktigžnėss ir tt…

        Atsakyti
  3. Kažin says:
    10 metų ago

    Kolei Seimo ir kituose rinkimuose balsus skaičiuos vadinamų Seimo partijų deleguoti rinkimų komisijų pirmininkai, tol Tautos dejonės, jos balsas valdžios partijoms bus grybo vietoje, jos jo nepaisys. Taigi vėl patiriame trėmimus, šiuo kartu Lenkijos stribų yra raunamas – tremiamas mūsų raidynas į Lenkijos Laptevus… Vėl Tauta išgyvena tuos pačius trėmimo jausmus… Tai byloja ir vėl didėjantis bėgimas iš Lietuvos. Tautos neužtaria – tyli ir Bažnyčia, taigi susilaukėme netgi baisiau negu, kad tada, kai buvome “likę vienų vieni”…

    Atsakyti
  4. klaipėdietis says:
    10 metų ago

    Rytoj nuo 9 val. reikia rinktis prie Seimo ir aiškinti Seimo nariams, kad KOnstitucija nesuteikia jiems įgaliojimų keisti valstybinės kalbos statusą – tokią teisę turi tik pati Tauta, jei kvalifikuota dauguma piliečių pritars referendumu

    Atsakyti
  5. Petras says:
    10 metų ago

    Išsamiai ir aiškiai, jei dar balsavimas prezidento rinkimuose būtų viešai paaiškintas, tai visai būtų šaunu!

    Atsakyti
  6. PILIETIS says:
    10 metų ago

    Atrodo siandien,t.y.2015m birzelio 23d.Lietuvos Seimas ,vadovaujamas L.Grauzinienes ir premjero A.Butkeviciaus sosialdemokratu vyriausybes teikimu panaikins Lietuvos pilieciu pavardziu rasyma lietuviska abecele Lietuvos pilieciu pasuose, ivedama lotyniska abecele. Konstitucijoje nustatyta lietuviu kalba bus panaikinta Seimo sprendimu.

    Atsakyti
  7. Atsakymas slypi says:
    10 metų ago

    Tikslas-sunaikinti lietuvišką abecėlę, tuo pačiu toliau naikinti lietuvių kalboje ir žodžiuose slypinčią GALIĄ .Te bus prakeikti, naikintojai .mes atsiimsime visa, kas prarasta, atitaisysime, kas -sudarkyta.Atkursime Lietuvą.

    Atsakyti
  8. arvydas damijonaitis says:
    10 metų ago

    TAUTOS DEMORALIZACIJA YRA SUNKUS NUSIKALTIMAS.
    Tautos demoralizacijos pasekmės : LR Seimo nariai, Gediminas Kirkilas (pirmoji ir antroji žmonos – rusės) ir Irina Šiaulienė ( Irina Nikolajevna Ananjeva, registruoto stribo duktė), Seimui pateikė, valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujantį, Vardų ir pavardžių įstatymo projektą. Socialdemokratų partija, buvusi okupacinė LKP, balsuos už pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis. Šitie kirkilai ir šiaulienės, posovietinės daugumos tragiški reliktai, išmano ko reikia, kad jų vaikaičiai gyventų rusiškame “internacionale” – būtina sunaikinti lietuvių kalbos valstybingumą.

    Atsakyti
  9. Laila says:
    10 metų ago

    Visiškai nesutinku su tais, kurie, neva, kovoja su lietuviškos abėcėlės „teršimu“. Užsienio pavardžių rašymas originaliomis raidėmis niekaip abėcėlės neįtakoja ir jos nekeičia. Gyvename XXI amžiuje, daug keliaujame, yra vis daugiau tarptautinių santuokų. Pavardžių rašybos keitimas pagal šalies taisykles tai asmeninių žmogaus teisių pažeidimas. Jeigu valstybė keičia kažkieno pavardę pagal savo nuostatas, tai reiškia, jog kitoje šalyje ji gali skambėti dar kitaip. Kur mūsų kaip žmonių neliečiamumo teisė?
    Neseniai ištekėjau už užsieniečio, kurio pavardėje yra raidės neegzistuojančios lietuvių abėcėlėje. Gyvename vyro tėvynėje. Kadangi pilietybės pakeisti dar negaliu, turėjau pakeisti savo lietuvių asmens dokumentus. Ir gavosi taip, jog dabar su vyru turime visiškai skirtingas pavardes. Kur logika? Kam to reikia? Verčiau tegul kiti iškreipia mano pavardę skaitydami, nei ją rašydami. Man apmaudu ir kvaila kiekvieną kartą teisintis šalyje, kurioje gyvenu, kodėl mūsų skirtingos pavardės. Jeigu Lietuva leistų man pasilikti originalią pavardės rašybą, dabar nelakstyčiau po visokias valstybines tarnybas norėdama pakeiti pavardės rašybą, nes šioje civilizuotoje šalyje po santuokos visi duomenys automatiškai keliauja patys ten, kur reikia. Bet ne mano atveju  Kas puikiausia, mano pavardė skamba kaip kroatų, nor Kroatijoje nei gyvenų, nei esu jos pilietė!!!!!!!!!
    Apmaudu ir liūdna, kad Lietuva nepaiso žmonių – savo piliečių – nuomonių. Šalies nepriklausomybė tai ne kvaili įstatymai, o nusiteikimas ir tuo pačiu atvirumas. Kodėl Lietuva taip dreba dėl savo nepriklausomybės? Lietuvos lenkams visiškai nesinori sulenkinti Lietuvos, patikėkite manimi. Kai skaitau tokius tekstus, man darosi baisu ir gėda už lietuvių paranoišką baimę. Pavardės kaip ir vardai, negali būti liečiami jokioje šalyje. Todėl ir norisi bėgti is tos Lietuvos kuo toliau.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Paroda „Sidabro merginos. Retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija“ | G. Grigėnaitė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus nuotr.
Lietuvoje

7 parodos ir renginiai Lietuvos muziejuose, kurių negalima praleisti

2025 05 12
Putinas
Užsienyje

Derybos Stambule – galimybė taikai ar Kremliaus žaidimas?

2025 05 11
Sunkvežimių ir motociklų vairuotojai praktikos egzaminą galės laikyti su savo transporto priemone
Gamta ir žmogus

Iššūkių Lietuvos keliuose nemažėja

2025 05 11
Emanuelis Makronas | Alkas.lt ekrano nuotr.
Užsienyje

Makronas: Negali būti dialogo, jei bombarduojami civiliai

2025 05 11
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos baubo voratinklius nupūtus

2025 05 11
Putinas
Akiračiai

A. Medalinskas. Putino naktinis pareiškimas: dar vienas antausis Vakarams, atmetant pasiūlymą dėl 30 dienų taikos

2025 05 11
Volodimiras Zelenskis | president.gov.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Zelenskio atsakymas Putinui: taikos derybos tik po ugnies nutraukimo

2025 05 11
Gyvūnų perėja
Gamta ir žmogus

„Rail Baltica“ linijoje – viena šiuolaikiškiausių gyvūnų perėjų

2025 05 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kam naudingas KGB bendradarbių sąrašų įslaptinimas: Lietuvos valstybei ar Kremliui?
  • Jonas Vaiškūnas apie A. Medalinskas. Putino naktinis pareiškimas: dar vienas antausis Vakarams, atmetant pasiūlymą dėl 30 dienų taikos
  • Pabaigos pradžia? apie A. Medalinskas. Putino naktinis pareiškimas: dar vienas antausis Vakarams, atmetant pasiūlymą dėl 30 dienų taikos
  • Rimvydas apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 7 parodos ir renginiai Lietuvos muziejuose, kurių negalima praleisti
  • Derybos Stambule – galimybė taikai ar Kremliaus žaidimas?
  • Indėlių palūkanos mažėja: kada verta rinktis šį taupymo būdą?
  • Netinkamos padangos gali tapti avarijos priežastimi
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kernavės piliakalniuose – Rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventė | Širvintų kultūros centro nuotr.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (III)

2025 05 10
Prezidentas lankosi Lietuvių kalbos institute

Prezidentas: Kalba – mūsų tapatybės pagrindas, kurį turime kasdien stiprinti

2025 05 06
LT Konferencija 2025 m.

Rengiama konferencija „Lietuvių kalba ir tapatybė“

2025 05 04
Petras Gaučas 1999 m.

N. Tuomienė. Paminėtas lietuvybės puoselėtojo, kartografo P. Gaučo atminimas

2025 05 03
Kudirkos Naumiestyje P. Sederavičiaus sukurtos skulptūros | A. Valinskienės, K. Bubelienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Žvilgsnis į Suvalkijos kraštą, kuriame buvo sukurtas Lietuvos himnas

2025 04 30
Mokiniai | pixabay.com, Klimkin nuotr.

Rengiamas Kalbos forumas – apie dvikalbystės paradoksus ir supergalias

2025 04 29
Lietuviai gins savo namus: protestas prieš NT mokestį Katedros aikštėje

Lietuviai gins savo namus: protestas prieš NT mokestį Katedros aikštėje

2025 04 22
pixabay.com nuotr.

Skaitmeninė kultūros ateitis: Kultūros ministerija pristato ambicingą veiksmų planą

2025 04 20
Vau

R. Vanagas. Vau, lietuviai, vau!

2025 04 19
Sodų teritorija | am.lrv.lt nuotr.

Dėl sodų bendrijų kreipimasis į Konstitucinį Teismą

2025 04 17

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie J. Vaiškūnas. Kam naudingas KGB bendradarbių sąrašų įslaptinimas: Lietuvos valstybei ar Kremliui?
  • Jonas Vaiškūnas apie A. Medalinskas. Putino naktinis pareiškimas: dar vienas antausis Vakarams, atmetant pasiūlymą dėl 30 dienų taikos
  • Pabaigos pradžia? apie A. Medalinskas. Putino naktinis pareiškimas: dar vienas antausis Vakarams, atmetant pasiūlymą dėl 30 dienų taikos
  • Rimvydas apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (III)
  • Rimgaudas apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (III)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

V. Stundys. Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas: gūdžios teisinės pinklės

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai