Spalio 3-iąją Vilniuje – protestas prieš masinę imigraciją

Spalio 3 d. 14 val. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, politinė partija Nacionalinis susivienijimas rengia protestą prieš masinę imigraciją.

Protesto iniciatorius – Seimo narys ir Nacionalinio susivienijimo pirmininkas Vytautas Sinica. Viešas kvietimas į protestą paskelbtas rugsėjo 16 d. Iš pradžių žmonės buvo kviečiami rinktis Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, tačiau vėliau renginio vieta pakeista.

V. Sinica pabrėžia, kad protestas nukreiptas ne prieš musulmonus ar kurią nors tautinę bendruomenę, bet prieš valdžios sprendimus migracijos srityje. Rengėjai žada siekti taikios akcijos ir raginti jos dalyvius vengti provokacijų.

Trys pagrindiniai protesto reikalavimai

Rengėjai kelia tris pagrindinius reikalavimus: griežtinti nusikaltusių užsieniečių išsiuntimą iš Lietuvos, atsisakyti užsienyje veikiančių išorės paslaugų teikėjų padalinių ir mažinti darbo imigracijos kvotą.

Kvietime į protestą teigiama, kad valstybė, spręsdama dėl darbo migracijos masto, turėtų vertinti ne vien darbdavių darbo jėgos poreikį, bet ir ilgalaikes pasekmes darbo užmokesčiui, lietuvių kalbos padėčiai, visuomenės sanglaudai bei valstybės saugumui. Tai yra protesto rengėjų politinė pozicija.

Siūloma griežčiau išsiųsti nusikaltusius užsieniečius

Vienas svarbiausių protesto reikalavimų susijęs su V. Sinicos Seime įregistruotu įstatymo projektu XVP-1166.

Juo siūloma nustatyti, kad užsienietis, nuteistas už tyčinį nusikaltimą, išskyrus baudžiamąjį nusižengimą, atlikęs bausmę būtų išsiunčiamas iš Lietuvos.

Balandžio 7 d. Seimas projektui po pateikimo pritarė: už balsavo 48 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 33. Projektas pradėjo tolesnį svarstymo kelią, tačiau įstatymu nėra tapęs.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra išsakęs abejonių dėl tokios nuostatos proporcingumo ir jos suderinamumo su dabar galiojančia užsieniečių išsiuntimo tvarka.

Birželį projektui nepritarė ir Vyriausybė. Ji argumentavo, kad galiojanti tvarka jau leidžia išsiųsti užsienietį, jeigu jo buvimas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o automatinis išsiuntimas vien dėl tyčinio nusikaltimo fakto neleistų deramai įvertinti konkretaus žmogaus padėties ir nusikaltimo aplinkybių.

Apie griežtesnę išsiuntimo politiką V. Sinica anksčiau plačiau rašė ir Alkas.lt straipsnyje „Deportacijų amžius prasideda“.

Šių metų darbo imigracijos kvota jau išnaudota

Kitas protesto reikalavimas – mažinti į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių skaičių.

2026 metams nustatyta 24 706 užsieniečių įdarbinimo kvota. Ji sudaro 0,9 proc. nuo 2025 m. liepos 1 d. Lietuvoje buvusio nuolatinių gyventojų skaičiaus. Pagal galiojančią tvarką metinė kvota negali būti didesnė kaip 1,4 proc. šio skaičiaus.

Migracijos departamentas rugsėjo 7 d. paskelbė, kad visa šių metų kvota jau išnaudota.

Tačiau ši kvota nėra bendras visų į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičiaus ribojimas. Ji taikoma užsieniečiams, kurie ketina dirbti Lietuvoje ir kuriems leidimai laikinai gyventi išduodami darbo pagrindu.

Išnaudojus kvotą, leidimas darbo pagrindu ir toliau gali būti išduodamas, jeigu darbdavys įsipareigoja mokėti ne mažiau kaip 1,2 šalies vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Tam tikrų aukštą pridėtinę vertę kuriančių ir Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojams taikoma vieno vidutinio darbo užmokesčio riba.

Alkas.lt rugsėjį jau plačiau nagrinėjo klausimą, kiek ir kokių migrantų reikia Lietuvai, pristatydamas skirtingus požiūrius į darbo rinkos poreikius, imigracijos ribojimą ir atvykėlių įsiliejimą į Lietuvos visuomenę.

Kiek ir kokių migrantų reikia Lietuvai? Siūloma aiškiau apsibrėžti valstybės kryptį

Išorės paslaugų teikėjų tinklas jau mažinamas

Trečiasis protesto reikalavimas susijęs su užsienyje veikiančiais išorės paslaugų teikėjų padaliniais.

Per juos užsienyje esantys žmonės gali pateikti prašymus dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje. Protesto rengėjai tokius padalinius vadina vienu iš darbo imigraciją į Lietuvą palengvinančių kelių ir reikalauja jų atsisakyti.

Vidaus reikalų ministerija rugsėjo 24 d. paskelbė, kad nuo lapkričio 1 d. prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi nebebus galima teikti per tokius padalinius Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kazachstane, Kirgizijoje bei Uzbekistane. Sprendimas grindžiamas valstybės saugumo interesais.

Valstybių, kuriose veikia šie padaliniai, skaičius sumažės nuo 31 iki 27, o darbo pagrindu prašymus bus galima teikti 21 valstybėje.

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas taip pat paskelbė, kad jo rengiamų platesnių migracijos politikos pakeitimų dalis būtų visiškas išorės paslaugų teikėjų atsisakymas. Kol kas tai yra planuojama kryptis, o ne jau įsigaliojusi tvarka.

Valdžia taip pat rengiasi keisti migracijos politiką

Spalio 3-iosios protestas vyks tuo metu, kai migracijos politika jau tapo vienu svarbiausių vidaus politikos klausimų.

Vyriausybė balandį patvirtino atnaujintas Lietuvos migracijos politikos gaires. Jose numatyta derinti darbo rinkos poreikius su saugumo interesais, stiprinti migracijos kontrolę ir daugiau dėmesio skirti užsieniečių įsiliejimui į Lietuvos visuomenę.

Rugsėjį ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pavedė vidaus reikalų ministrui parengti platesnį planą, kaip griežčiau valdyti imigraciją ir kartu mažinti visuomenėje kylančią įtampą. M. Katelynas savo ruožtu pareiškė, kad dabartinė kvotų sistema, jo vertinimu, neveikia taip, kaip turėtų.

Šios diskusijos paaštrėjo po rugsėjį Vilniuje ir Kaune užfiksuotų incidentų prieš musulmonus. Dėl jų policija pradėjo ikiteisminius tyrimus, o valdžios atstovai ragino neskirti migracijos politikos ginčų nuo atsakomybės už veiksmus prieš religines bendruomenes.

Taigi dalis protesto rengėjų keliamų klausimų jau svarstomi valstybės institucijose, tačiau valdžios siūlomi ar pradėti pokyčiai ne visada sutampa su Nacionalinio susivienijimo reikalavimų apimtimi.

Kodėl protestas nevyks prie Seimo?

Iš pradžių Nacionalinis susivienijimas kvietė spalio 3 d. rinktis Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo. Tačiau protestas galutinai suderintas Vinco Kudirkos aikštėje.

Vilniaus miesto renginių žemėlapyje prie Seimo spalio 3 d. nuo 13.30 iki 16 val. nurodytas „Susirinkimas imigracijai palaikyti“, kuriame numatoma iki 300 dalyvių. Savivaldybės žemėlapyje nurodyta, kad pranešimas apie jį gautas rugsėjo 17 d.

Nacionalinio susivienijimo „Susirinkimo prieš masinę migraciją“ pranešimas savivaldybės žemėlapyje pažymėtas kaip gautas rugsėjo 21 d.

Susirinkimų įstatymas nustato, kad kai keli rengėjai pretenduoja į tą pačią vietą tuo pačiu laiku, pirmumo teisę turi pirmasis pranešimą pateikęs organizatorius. Todėl pagal savivaldybės skelbiamas datas sprendimas Nepriklausomybės aikštę palikti anksčiau praneštam susirinkimui atitinka šią pirmumo taisyklę.

Tačiau viešame miesto renginių žemėlapyje prie „Susirinkimo imigracijai palaikyti“ nenurodytas nei žmogaus vardas, nei organizacijos pavadinimas – įrašyta tik „Atsakingas asmuo“. Tuo tarpu prie Nacionalinio susivienijimo renginio ir kai kurių kitų akcijų rengėjai įvardyti.

Alkas.lt dėl to kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas paaiškinti, kas rengia susirinkimą prie Seimo ir pagal kokius kriterijus vienų susirinkimų rengėjai miesto žemėlapyje įvardijami, o kitų – ne.

Priešingos akcijos vyks beveik greta

Spalio 3 d. Vilniaus centre numatyta ir daugiau su migracijos bei rasizmo klausimais susijusių susirinkimų.

Lukiškių aikštėje nuo 13 iki 15 val. numatyta akcija „Atsibusk nuo neapykantos“, kurios rengėja savivaldybės žemėlapyje nurodyta VšĮ „Sienos grupė“.

Dar vienas „Susirinkimas prieš rasizmą“ numatytas nuo 13 iki 16 val. kitapus Gedimino prospekto nuo Vinco Kudirkos aikštės. Savivaldybės žemėlapyje nurodyta, kad jo pranešimas gautas rugsėjo 22 d., tačiau rengėjas vėl pažymėtas tik kaip „Atsakingas asmuo“.

Taigi šis susirinkimas prie Nacionalinio susivienijimo protesto atsirado po to, kai rugsėjo 21 d. jau buvo gautas pranešimas dėl renginio Vinco Kudirkos aikštėje.

Tai savaime nereiškia Susirinkimų įstatymo pirmumo taisyklės pažeidimo, nes kalbama apie dvi skirtingas vietas. Tačiau lieka klausimas, kaip buvo įvertinta aplinkybė, kad dvi skirtingas pozicijas reiškiančios žmonių grupės gali rinktis beveik viena priešais kitą.

Šį pavojų viešai yra iškėlęs ir vidaus reikalų ministras M. Katelynas. Jis perspėjo apie galimą įtampos augimą bei teigė, kad už saugumą atsakomybė tenka ir rengėjams, ir savivaldybei.

Alkas.lt savivaldybės papildomai paklausė, kas yra dviejų viešai neįvardytų susirinkimų rengėjai, kodėl vėliau pateiktai prieš rasizmą rengiamai akcijai pasirinkta vieta taip arti Nacionalinio susivienijimo protesto ir ar šis sprendimas buvo derintas su policija. Savivaldybės atsakymo dar nesame gavę. Jį gavę paskelbsime.

Šiuo metu aišku viena: spalio 3 d. 14 val. Nacionalinio susivienijimo protestas prieš masinę imigraciją vyks Vinco Kudirkos aikštėje, o tą pačią popietę Vilniaus centre vyks ir kelios kitokį požiūrį į migraciją bei rasizmo klausimus palaikančios akcijos.