Dabartinį europarlamentarą, LVŽS partijos narį Aurelijų Verygą pažįstu kaip patriotą, šaulį, dešiniųjų pažiūrų politiką, kuriam nuoširdžiai rūpi Lietuvos ateitis.
Tačiau, kai į Seimą grįžta A. Verygos LVŽS bei Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narės, Teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės iniciatyva dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose, kuriomis siekiama vėl išplėsti nelietuviškų lotyniško pagrindo rašmenų ir įvairių diakritinių ženklų vartojimą oficialiuose Lietuvos dokumentuose, kyla rimtos abejonės dėl A. Verygos politinio nuoseklumo ir deklaruojamų vertybių.
Ritos Tamašunienės pozicija šiuo klausimu nieko nestebina. Ji daugelį metų nuosekliai silpnina valstybinę lietuvių kalbą. Kur kas įdomesnis yra pačios LVŽS vaidmuo. Partija, kuri viešai kalba apie tautiškumą, tradicijas ir lietuviškos tapatybės apsaugą, šiandien ne tik nesipriešina tokioms iniciatyvoms, bet ir suteikia joms politinę platformą savo frakcijoje.
Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba savo šių metų gegužės 7 d. išvadoje perspėja, kad siūlomas reguliavimas reikštų apie 120 papildomų nelietuviškų rašmenų ir diakritinių ženklų patekimą į valstybės dokumentų, registrų ir raštvedybos sistemą.
Instituto vertinimu, tai prieštarautų susiklosčiusiai lietuvių kalbos tradicijai, keltų tapatybės nustatymo problemas, silpnintų lietuvių kalbos sistemos vientisumą, apsunkintų viešąją komunikaciją bei sukeltų papildomų problemų valstybės registruose ir informacinėse sistemose.
Kuo daugiau išimčių atsiranda oficialiuose dokumentuose, tuo labiau silpninamas pats principas, kad Lietuvos valstybinė kalba yra lietuvių kalba.
Kalbant apie LVŽS politinį nenuoseklumą, yra ir daugiau pavyzdžių.
Kovo mėnesį dalis LVŽS atstovų balsavo prieš arba susilaikė (o tai iš esmės yra tas pats) pratęsiant nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Tai buvo ne tik balsavimas dėl konkretaus įstatymo. Tai buvo balsavimas dėl vienos svarbiausių Lietuvos ir Europos Sąjungos politikos priemonių, skirtų reaguoti į Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir Baltarusijos režimo bendrininkavimą šiame kare.
Kol Ukraina kasdien patiria raketų ir dronų smūgius, o Europos valstybės ieško būdų didinti spaudimą agresoriui, balsuoti prieš sankcijų pratęsimą arba atsisakyti jas paremti reiškia siųsti labai aiškų politinį signalą.
Neatsitiktinai net pačiai LVŽS vadovybei vėliau teko viešai taisyti savo frakcijos padarytą politinę žalą.
Balsavime dėl Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimo, steigiant karinį poligoną Kapčiamiestyje LVŽS frakcijos nariai balsavo prieš.
Tokia pati šios frakcijos laikysena kitais svarbiausiais nacionalinio saugumo klausimais.
Kai Seimas balsavo dėl papildomo Lietuvos karių dalyvavimo tarptautinėje operacijoje Hormūzo sąsiaurio regione, didžioji dauguma parlamento narių pritarė Lietuvos įsipareigojimų vykdymui, LVŽS ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje dalis parlamentarų apskritai nedalyvavo balsavime, Valius Ąžuolas balsavo prieš, Dainius Gaižauskas susilaikė. Tarp nedalyvavusiųjų buvo ir Rita Tamašunienė.
Tai ne atsitiktinumas. Dar praėjusių metų gruodžio 18 dieną, Seimui balsuojant dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose, visi LVŽS ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai balsavime nedalyvavo.
Todėl šiandien sunku nepastebėti bendro paveikslo. Kai kalbama apie lietuvių kalbos statusą, A. Veryga ir LVŽS suteikia politinį užnugarį iniciatyvoms, kurios silpnina valstybinės kalbos pozicijas.
Kai kalbama apie sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, dalis jos narių balsuoja prieš arba susilaiko.
Kai kalbama apie Lietuvos įsipareigojimus tarptautinio saugumo srityje ir nacionalinių pajėgumų stiprinimą, vis kartojasi tas pats modelis – nedalyvavimas, susilaikymas arba balsavimas prieš. Apie kokią tradicinę dešiniųjų pažiūrų politiką yra kalbama?
Gerai, kad pagaliau išryškinta tikroji Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininko Verygos ir kitų šios partijos narių Seime pozicija. Juk viešoje erdvėje jie dažniausiai prisistato Lietuvos patriotais, nors šios partijos atstovai yra vienoje Seimo frakcijoje su Tomaševskio partijos atstovais ( neseniai šioje frakcijoje buvo ir Ignas Vėgėlė su Rimu Jankūnu) . Kaip ir Teisingumo viceministrės, LVŽS jungtinės frakcijos su Tomaševskio partija narės Kristinos Zamarytės Zakavičienės pozicija- tylėti dėl ministrės Tamašunienės siūlomo valstybinės lietuvių kalbos statuso silpninimo . Gal valdžia svarbiau už lietuvių kalbą?
Patikslinu: Kristinos Zamarytės Sakavičienės.
Audroniui Ažubaliui pritariu iš dalies. O dėl LVŽS pirmininko Aurelijaus Verygos politinės ir vertybinės laikysenos būtina pabrėžti ,jog tai dar viena didžiulė Žaliųjų valstiečių politinė klaida suteikus šiam europarlamentariui šios partijos vadovo postą. Jeigu A.Veryga nebus pašalintas iš LVŽS partijos vadovo posto -atsisakau balsuoti už šią partiją. Politinė Žaliųjų valstiečių klaida yra taip pat sudaryta jungtinė frakcija Seime su kraštutine dešiniąja Tomaševskio politine grupuote. Tad, Žalieji valstiečiai nepasimokė iš didžiulės politinės ir moralinės klaidos ,kuomet nuėjo ,,obuoliauti “su politiniu nevykeliu S.Skverneliu.
Latvijoje „Interfronto“ frakcija niekada nebuvo priimta į valdančiąsias koalicijas, nors ten ji būdavo nepalyginamai didesnė, nei Lietuvoje „jedinstvo-jednosc“ tomošefskininkų frakcija. Latvių įvairioms partijoms kažkodėl visada pakakdavo proto nebendradarbiauti su aiškiai antivalstybinėmis jėgomis. Kažkas labai blogai yra su lietuvių protu, sąmoningumu, jei eina į koalicijas su tokiomis partijomis ir net supanašėja su jomis. Neatsitiktinai tada ir valstybinės kalbos klausimais valdžia nuolat įgyvendina antilietuviškas nuostatas. Neatsitiktinai ir rusų kalba pas mus vis dar mokoma visuotinai, kaip okupacijos laikotarpiu, o latviai to jau atsikratė. Neatsitiktinai ir darželiai, ir mokyklos rusiškos Lietuvoje išsaugojamos, kai latviai ir estai jau išsprendė šią problemą. Kas tai – į belorusų mankurtiškumą panašus lietuvių išsigimimas? Tamsuoliškas manymas, kad dėl keleto tomošefskių balsų koalicijoje apsimoka parduoti tokį „nereikšmingą“ dalyką kaip lietuvių kalba, nes gi koks mums skirtumas kaip rašyti ir kokia kalba kalbėti? ar lemia kažkokia svetimųjų priespauda, kurios nėra Latvijoje ir Estijoje?
Manau, taip yra todėl, kad latvius kelis amžius valdė vokiečiai, o lietuvius – daugiausia slavai. Ir latviai buvo reformatai, taigi, mano nuomone, šiek tiek racionalesni ir labiau tautiški.
Latviai nėra tik ‘reformatai’ ( evangelikai liuteronai) – apie ketvirtadalis latvių ( daugiausia Latgaloje) yra katalikai.
Bet tie 3/4 vienas iš veiksnių. Bet dar svarbiau, kad elitas reformatai, taii yra racionalesnis ir vertinantis tautiškumą.
Liuteronai ar evangelikai liuteronai būtų tikslesnis terminas, nes reformatais ar evangelikais reformatais ( kalvinistais) vadinami Kalvino, o ne Liuterio pasekėjai.
Reformatais vadinu visus, paveiktus Liuterio bažnytinės reformos ir atsiskyrusius nuo katalikų bažnyčios.
O kaip vadinate Kalvino pasekėjus ( jų yra ne tik Biržų krašte, bet ir Kėdainiuose, Kaune, Vilniuje ir kitur), atsiskyrusius nuo katalikų bažnyčios?
Kalvino pasekėjus galima vadinti kalvinistais. Bet, apibendrintai, visi jie – reformatai.
A,Ažubalis sako, kad jam ,,kyla rimtos abejonės dėl A. Verygos politinio nuoseklumo ir deklaruojamų vertybių.”
Tai, kad gal katalikui nebūti lietuviu iš esmės, bet – lenkišku lietuviu, yra būdinga – tradicija, taigi ir lietuvio patriotizmas esąs su lenkizmu sumaišytas ir tai tęsiasi nuo šlėktinių laikų. Iš čia gal – tų lenkiškų raidžių priimtinumas vietoje lietuviškų. Tad, ar Ažubaliui ir jo partijai į tą sumišimą nederėtų pirmiausiai žvilgtelti giliau ir lietuvišką patriotiškumą savo ir partijos sąmonėje išsigryninti nuo lenkizmo apskritai. Ir taip pamatyti, kad, nepranešant Lenkijai, jog 1994 m. sutarties su Lenkiją termino, pasibaigusio 2009 metais, Lietuva netęsia, yra pažeidžama Konstitucja (4 str.) – tuo galimai daromas nusikaltimas Seimui nevykdant suverenių galių atlikimo pareigos.
Seniai pastebėta, kad pirmas įspūdis apie kažką yra teisingas. Tą mes savo gyvenime esam pastebėję kiekvienas.1990.03.11 balsavime dėl balsavimo skelbti Lietuvos nepriklausomybę balsavusių prieš nebuvo. Tačiau šeši tuometės Aukščiausios Tarybos lenkų tautybės nariai susilaikė. Tai rodė jų nenorą turėti Lietuvą laisvą. Nuo tų įvykių jau praėjo daug laiko, bet šie Lietuvos piliečiai kurti valstybę didelio noro nerodo. Iš tikrųjų jie naudojasi savo proga karts nuo karto įvairiose srityse valstybę pagriauti. Tai seniai reikėjo įvertinti ir tokių asmenų į rimtus darbus neskirti.
Manau, išimtis- Ryšardas Maceikianecas, save kildinantis iš lietuvių, parašęs išsamų ir paremtą istoriniais šaltiniais straipsnį ” Lietuvos lenkai- kas jie yra?” alkas.lt/2016/08/19/r-maceikianecas-lietuvos-lenkai-kas-jie-yra/
O VLKK pirmininkė gina valstybineę lietuviu kalbą? Vykdo savo funkcjas?
Oi, lietuvių…
Bet ne tie, kurie vadinasi lenkais ir jų kaip tokių po keletą patenka į Seimą, yra pražudiškai Lietuvą valdanti, lietuvybę smaugianti jėga, o tie, kurie formaliai yra lietuviai, o iš esmės, savo sąmonėje yra labiau lenkiški negu rusiški lietuviai. Tas jų lenkiškumas yra tiesiog istoriškai organiškas ar suinteresuotas iš lenkiškos išorės. Taigi – paprasta akimi nepastebimas. Va šių asmenų Valdžios partijų vadovybėse yra dauguma, per tai jų dauguma susidaro ir išrinktuose Seimuose, jo sudaromose Vyriusybėse. Taigi, kad išvengus to pražūtingo ‘lenkiško lietuviškumo’ dešimtmečiais įsitvirtinusio Valdžiose, privalome būti akylesni jo atžvilgiu kasdieniniame gyvenime ir ypač rengiantis rinkimams laikotarpiu bei balsuojant per juos. Tad, manytina, kad ne lenkai lenkiškai veikiantys yra Lietuvos politikos lenkizmą lemianti politinė jėga, o tai lemia renkamose Valdžiose veikiantys išrinkti ‘lenkiški lietuviai’. Tad matykime rąstą, o ne tik krislą savo akyje…
Apie tai Ažubalis ir rašo savo straipsnyje.
O prie ko čia vien tik išrinkti politikai, kuomet už valstybinę kalbą atsakinga institucijos vadovė nekovoja už valstybinę kalbą, pasiduodama tuteišių siūlymams?
Pirmiausiai, tai derėtų žinoti, kad ne visi tuteišiai save vadinasi lenkais ir neversti jų į vieną katilą su jais. Šis jų skirtumas matėsi pažiūrose į Sąjūdį ir dėjimesi prie jo. Antra, kaip politikui – įsisąmoninti, kad, nesant 1994 m. sutarties su Lenkija, jokių tokių antivalstybinių siūlymų dėl lietuvių kalbos išstūmimo iš valstybinės pozicijos įvairiose gyvenimo srityse, nebūtų vykdyta. Seime tie siūlymai nebūtų galėję atsirasti, nes dėl jų antivalstybiškumo nebūtų galimybės prisdengti minėta dvišale tarpusavio sutartimi.
Gi išrinktų politikų atsakomybė yra iš to, kad valstybės institucijų valdymas vyksta išrinkto Seimo priimtų įstatymų nustatyta tvarka bei tinkamą jų funkcionavimą parlamentinei kontrolei prižiūrint.
Gerai, kad ir tu pagaliau sužinojai.
Kažinui. Toje Sutartyje yra parašyta, kad užsieniečių asmenvardžiai būtų rašomi pagal tarimą lietuviškomis raidėmis.
> ‘>Kažin’
A.Ažubalis dėl lenkizmo teikiamų siūlymų Seimui palaikymo priekaištauja kitai save taip pat patriotiška laikančiai partijai. Tai rašinėjimas partiniais tikslas ir tiek. Kai politikui esant Seime ne tiek patriotiškai partiškai ar pan. rašinėti, kiek valstybiškai veikti yra privalu.
Konkrečiai kalbant šuo lenkizmo veiksmų atveju, A. Ažubalis ir jo partija privalėjo inicijuoti Seimo frakcijos kreipimąsi į Prezidentą, siūlant pranešti Lenkijai, kad Lietuva pasibaigusio 1994 metų dvišalės sutarties termino toliau netęsia. Teisiškai ir politiškai akivaizdu, kad tik tai atlikus būtų valstybiškai padėtas taškas nuo 2009 m. Valdžių ir partijų tebetęsiamam pražudiškam Lietuvos ir lietyvybės vyksmui šalyje. Bet nė viena partija to nesiima, taigi iš tikrųjų jos nėra patriotiškos, o veikiau – ‘lenkiškai lietuviškos’ – šlėktiškos. A.Ažubalis kaip ir kiti 1994 m. dvišalės sutarties su Lenkija pasibaigusio termino ir jo netęsimo klausimu netgi nerašo.
O dėl latvių ir estų priklausymo reformatų ”božnicai” – trys kryžiukai teisus. Panašias mintis išsakiau , tik labai senai. O mes , lietuviai – dauguma , krikštyti lenkų ir klausome išsižioje. Ką palieps krikštytojas.
Na, A. Ažubalis artėjančiuose savivaldos rinkimuose ruošiasi užimt Vilniaus mero postą ir, suprantama, jam reikia lenkiškai – lietuviškos šlėktiškos paramos, todėl, atitinkamai, jis taip ir daro. Jam nesvarbu, kad galimai Lenkų rinkiminės akcijos entuziastai ant tilto turėklo per upę rašo, jog “Vilno naša”. Todėl Ažubalis nemanė, nemano ir nemanys kreiptis į Prezidentą siūlant pranešti Lenkijai, kad Lietuva pasibaigusio 1994 metų dvišalės sutarties termino toliau netęsia. Dėl mero posto jis net ir su velniu galėtų susidėti, man taip atrodo.
Tamsta tikriausiai savo sapnus pasakoji?
A. Ažubalis, jei savivaldoj bus išrinktas meru, Staugiančio Vilko, pastatyto šalia LDK Gedimino Katedros aikštėj pagal GEDIMINO sapną nepastatys. Juolab, plokštės su išraižyta data, kad Vilniaus miestas pagal archeologinius ir astronominius duomenis (Istorija pareinant į Lietuvą, p. 22) buvo įkurtas 7.275 m. pr. Kr. laiku, jis taip pat niekur nereprezentuos.
Gal galite pateikti nuorodą į informaciją, kad Ažubalis ruošiasi kandidatuoti į Vilniaus mero pareigas?
>Rimgaudas
Čia pat, Tėviškės alke, skaičiau. Neversiu, gi, aukštyn kojomis viso portalo, to ieškodamas. Buvo šneka apie būsimą Benkunsko ir Ažubalio konkurenciją, kur pamaniau, kad gal nebent Trakų rajono meras (pavardės neatsimenu) su Benkunsku dėl šios pozicijos galėtų pakonkuruoti, – štai ir viskas.
Gal Ažubalį supainiojote su Zuoku? tv3.lt/naujiena/lietuva/arturas-zuokas-ikure-komiteta-vilnius-gali-ir-sieks-vilniaus-mero-posto-rinkimuose-n1526194
O gal su S.Gentvilu? madeinvilnius.lt/naujienos/miestas/zinomas-dar-vienas-kandidatas-i-vilniaus-merus-zada-milijonini-miesta/
Regis, kad Alke buvo kalbėta, jog tinkamiausias iš konservarorių į Vllnaus merus būtų Anušauskas. Tai, turbūt, Ažubalis čia yra painiojamas su Anušausku.
Vilniaus meras turi būti ryžtingas žmogus, ypač sostinės lietuviškumo, istorijos, šiuolaikinio jos susisiekimo su pasauliu reikalais. Konservatoriai ir kitos Seimo partijos tokių asmenų viešai nėra parodę.
Taigi dėl kandidato į sostinės merus reikia dairytis plačiau, gal net ir į ne politikos sritis.
Ar Anušauskas yra viešai pasisakęs dėl lietuvių kalbos valstybinio statuso stiprinimo, prieš svetimų lietuvių kalbai raidžių ir ženklų įvedinėjimą lietuviškuose dokumentuose? Ar Anušauskas kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrę dėl galimos lietuvių diskriminacijos Lietuvoje- dėl ugdymo valstybine lietuvių kalba neužtikrinimo problemos Vilniaus rajone? Berods, ne. O Ažubalis tai darė ne kartą ir ne du. Matyt, geriausia nieko nedaryti dėl lietuvių kalbos apsaugos-kaip, pavyzdžiui, galimai nieko nedaro Valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Veryga, Seimo nariai Vėgėlė, Jankūnas, Gaižauskas, Žemaitaitis,Puchovičius, socialdemokratai, liberalai – tada jokios kritikos nėra ?
P. S. Dar parašiau, kad Ažubalio galva per kieta, nes lankstesnę už jo būti Vilniaus meru galvą reikia turėti. O tas, buvęs Trakų rajono meras, kultūriniame Trakų rajono gyvenime su pramankštinta galva buvo dalyvaujantis. Dėkoju.
Gal koks Šnekutis tamstai į ausį pašnibždėjo, kad Ažubalis ruošiasi tapti Vilniaus meru?
Pažiūrėjau į buvusių Trakų rajono merų sąrašą ir atpažinau, kad Vytautas Ivanauskas komentare, buvo paminėtas. O A. Ažubalis ten minimas tarp kandidatų irgi buvo. Iki.
Vis ryškiau matosi, kad konservatorių konservatumas – praktiškai yra panašus į tą senojo lenkiško ‘lietuvio’ – šlėktos politiką. Tik šiandien ji vykdoma Lietuvą mulkinant ne Krėvos ar Lublino unijomis, o šiuolaikine 1994 m. – dvišalės terminuotos sutarties su Lenkija unija, sudaryta konservatoriškų ir socdemiškų Lietuvos valdžių 15-ai metų. Nors unijos terminas baigėsi 2009 metais, tačiau konservatorų ir kitų valdžių laisva (o veikiausiai partiškai suinteresuota) valia Lietuva ir lietuvybė laikoma to unijinio šlėktinio lenkizmo atmosferoje, kadangi ikišiol (per 17 metų) vastybės valdžių nėra paraneša Lenkijai, jog tos unijos termino Lietuva nepratęsia. Taigi pagl Konstituciją galimai nusikalstamai tą uniją tęsia ir konservatoriai. Tad gal viešai prabiltų A. Ažubalis – konservatoriai tuo unijinės Lenkijos atsikratymo Lietuvai reikalu…
Laba diena, metas pabusti- dabar 2026 metai,kritika ne tuo adresu-konservatorių valdžioje nėra. Jei nežinojote, Lietuvą dabar valdo socialdemokratų, Nemuno aušros ( vis dar) ir Verygos Valstiečių žaliųjų sąjungos su Tomaševskio partija koalicija, kuri,mano nuomone, ir varo tamstos komentare minimą politiką
Kaip nekeista, tam tikrais klausimais Lietuvos politika nepriklauso nuo valdžios pasikeitimo.
Gražu yra matyti lietuvių būrelį,
Kurie tarp svetimųjų vienybę užlaiko
Ir suėję tėvynei aukoja žodelį… /Vincas Kudirka/
>P. Skutas
Dėkoju už pataisymą. Nes tikrai, – ten buvo minimas Anušauskas. Taigi, už “kietą galvą” gerb. Audronį Ažubalį viešai atsiprašau. Amžius koją man, kartais, jau pakiša. Ir kū čia, vargšas žmogeli, su tuo šiandien gali jau bepadaryti…
> ‘>Kažin’
Siaurai suprantate valdžią. Esant opzicijoje, teisė valdyti išlieka. Kelti šaliai aktualius reikalus, siūlant atitinkmus sprendimus, visaip dalyvauti politiniame šalies valdyme ir gyvenime yra opozicijos pareiga. Tai visiems žinoma.
Lenkijai dėl 1994 m. unijos termino netęsimo nepranešta yra nuo 2009 metų. Tais metais valdžioje buvo būtent konservatorai, be to, Šimonytės premjeriavimas ar tai ne koservatorių valdymas, Be to, konservatorų pridengtas šlėktinis lenkizmas matyinas kaip sena sena jų politikos linija.
Taigi kritika konservatoriams dėl lenkizmo yra būtent pagal adresą.
Tai kad tamsta, besikabinėjanti(s) tik prie konservatorių ir Sinicos bet nematantis, ką darė ir daro dėl nelietuvybės įsigalėjimo socialdemokratai ,valstiečių žaliųjų sąjunga su Tomaševskio partija, liberalai, siaurai suprantate valdžią ir politiką.
Atrodo, kad Kažinas (mikas, mikabalis, skutas, vilna ir kokiais ten jis dar vardais pasirašinėja, kad didelę minią pavaizduotų) yra toks „gudruolis“, kuris įsivaizduoja, kad apsimesdamas tautiškai nusiteikusiu ir nuolat kritikuodamas politikus (jis net ir Smetoną nuolat kaltina, kad jis lenkino Lietuvą, padėjo Vilnių lenkams okupuoti ir t.t.), kurie bent ką lietuvių labui daro, sugebės suklaidinti lietuvius ir atkalbės balsuoti už tuos politikus, o jų vietoje balsuos už čmilytes, šimonytes, andriukaičius, kairius, tomošefskius, apie kuriuos šis „gudruolis“ niekada neigiamo žodžio nėra parašęs.
Ažubalis su Kasčiūnu viešai dedasi patriotais, ginančais lietuvybę nuo į jos valstybinę vietą sodinamos lenkybės, tačiau nesiima esminio veiksmo, kad ją apgintų ‘ant visados’, t. y. neinicijuoja Seimo sprendimo pranešti Lenkijai, kad 1994 m. unijos su ja, kurią vykdant yra griaunama kalba ir lietuvybė, pasibaigusio termino Lietuva netęsia. Tai atlikus lenkizmo jėgų pateiktų įstatymo pataisų svarstymas Seime taptų prieštaraujančiu Konstitucijai, taigi būtų tuo pagrindu nutrauktas ir atmestas.
> Taigi
Veikiau, kad painiojatės. Toje 1994 m. dvišalėje unijos su Lenkija sutartyje ne apie užsieniečius, o konkrečiai apie vadinamus Lietuvos lenkus, nesančius užsieniečiais, kalbama.
Be to, konkrečiai tos lenkiškos sutarties 14 p. yra sutarta, kad Lietuvos lenkų pavardės joje bus vartojamas pagal skambesį, o dėl jų rašymo bus susitarta specialia sutartimi. Taigi konkrečiai dėl rašmenų nėra sutarta. Kadangi iki sutarties termino pabaigos – 2009 m. susitarti šalims dėl pavardžių rašymo nepavyko, tai reikalai tos sutartis pagrindu dėl lenkų pavardžių rašymo su Lenkija yra baigti. Tokiu ateju A. Ažubaliui kaip patriotui, užuot kibus prie Verygos, derėjo jį pavadinti pasakyti Lenkijai kartu, kad 1994 m. sutartį su ja abi partijos laiko baigta. Va, tai būtų patriotų kalba.
Reikalas yra tik dėl to, kad politikams būtina pasakyti viešai, o Lenkijai pranešti atitinkamai, kad pavadžių rašymo lenkiškai objektyvios galimybės išsemtos, 1994 m. sutartis baigta.Tad bet kokie klausimo svarstymai Seime toliau būtų antikinstituciniai, taigi nėra galimi.
Negi tamsta niekaip nesuvoki, kad Veryga vadovauja partijai, kurios atstovai Seime yra vienoje frakcijoje su Tomaševskio partijos atstovais, kad ,berods, Verygos dėka Teisingumo ministre tapo Tomaševskio partijos atstovė Tamašunienė, kuri ir teikia Seimui įteisinti nelietuviškų asmenvardžių rašybos su diakritiniais ženklais pakeitimus? Tai kur gi čia tas Verygos patriotizmas?
Kažinui. Žinau gerai, kad tai taikoma tuteišiama ir lenkams. Geras nutarimas: rašyti lietuviškomis raidėmis pagal tarimą.
Man kaip rinkėjui abu jie – A. Ažubalis ir A,Veryga nėra patriotai, nes jei tokie būtų, tai dar 2009 metais būtų Lenkijai pranešta, kad tais metais besibaigiančio 1994 m. unijos su ja termino Lietuva netęsia. Nebūtų taip, kad tai nėra atlikta iki šiol.
Beje, pavadinimą (savivardį) ‘tuteišis’ derėjo Lietuvos valdžiai patvirtinti oficialiu dar prieš kokius tris dešimtmečius. Tai būtų labai stiprus strateginis sprendimas Lietuvos politikoje. Žinoma, dar ne visai vėlu tai padaryti ir dabar. Tik prieš tai atlekant dar būtų gerai, kad kalbotyra nustatytų jo kaip pavadinimo pirminę darybą – formą, ‘nuvelkant’ jo aplenkėjimą šnekamojoje kalboje iki galimo pirminio lietuviško žodžio – *Tūtleišis/*Tautleišis, galėto būti sudaryto iš ‘tauta’ ir ‘leišis’ – lietuvis (taip lietuvius šnekamojoje kalboje vadino (gal pravardžiavo) latviai). Tai būtų kapitalus Lietuvos žingsniai iš glesnės istorinės praeities.
Skaičiau, kad labai naudinga gauti “lenko kortą”- berods tada gauni medžiaginę Lenkijos valstybės paramą ir visokių lengvatų. Matyt, galimai dalis Lietuvos gudų, o gal ir lietuvių ta korta galimai susigundė ir galimai tapo tuo,kuo tapo? Tad vietoje pavadinimų įteisinimo , Lietuvos valdžia galėjo įteisinti “Lietuvio pasą” , suteikiantį įvairių naudų, tačiau net nesugeba užtikrinti mokymo valstybine lietuvių kalba visoje Lietuvos teritorijoje, tame tarpe Vilniaus rajone.
> ‘>vilnai’
Gal tokie ‘pasai’ Lietuvai kaip valstybei savo teritorijoje būtų ir per vaikiškas žaidimas.
Nesupratai esmės.
Kaip galima apibūdinti Valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininką Verygą, kuris teikia ne LVŽS atstovą , bet Tomaševskio partijos atstovę Tamašunienę, kuri jau anksčiau Seimui pateikė nelietuviškų asmenvardžių rašybos su diakritiniais ženklais įstatymo pataisas. Peršasi išvada, kad Verygai ir kitiems valstiečių žaliųjų sąjungos atstovams valstybinės lietuvių kalbos statuso reikalai galimai nerūpi? lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/06/15/news/m-sinkevicius-ir-v-sinkevicius-susitare-kurios-ministerijos-atiteks-demokratams-42829650
tm.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/rita-tamasuniene/
Kas šiuo atveju ‘nesuprato esmės’ – tegul sprendžia tie, kurie skaitys. Tik priduriu – kalbėjau apie tuteišius kaip Lietuvos piliiečius, gi ‚lenko korta‘ dalinta ne Lenkijos piliečiams. Tai – esminis skirtumas.
Gal pirmiausia pasidomėk “esminiu skirtumu”, nes esmės vis tiek nesuvokei :
“…Lietuvoje propaguojama ir dalijama „lenko korta“. Dalijama Lietuvos piliečiams, kurie patys arba jų tėvai laisva valia pasirinko šią pilietybę. Atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje visiems buvo pasiūlyta pasirinkti. Nedidelis skaičius rusų, pavyzdžiui, neėmė Lietuvos pilietybės, o pasirinko Rusijos. (Apie tuos, kurie nelegaliai, pažeisdami įstatymą naudojasi ir gautu Rusijos pasu, čia nekalbama). Ar buvo, ar yra tokių asmenų, kurie nenorėjo lietuviško paso, o rinkosi lenkišką – Lenkijos Respublikos, duomenų neskelbta, tad gal nėra.
Dabar Lietuvos piliečiams, kurie to pageidauja ir pateikia įrodymus, duodamas Lenkijos valstybės nustatytas dokumentas, kad štai šis asmuo priklauso Lenkų Tautai. Lenkijos piliečiai negali gauti tokio dokumento (sako Lenkijos Respublikos įstatymas). Lenkai, gyvenantys daugybėje užsienio šalių labiau į Vakarus, taip pat negauna „lenko kortos“, patvirtinančios priklausomybę Lenkų Tautai. Ar jie – ne lenkai, ar tik nepriklauso Tautai, to naujasis įstatymas neaiškina. Išimtis pagal jį daroma asmenims, gyvenantiems „Rytuose“. Tai tiksliai politiškai apibrėžta erdvė, 15 užsienio valstybių nuo Estijos (ne Suomijos) iki Kirgizijos (ne Mongolijos). Turbūt apima ir Karaliaučių, kuris nuo 1945 metų peršoko į Rytus.
Pagal šį Lietuvoj negaliojantį užsienio šalies dokumentą išeina, kad Lietuvos lenkas, gyvenantis, pavyzdžiui, Klaipėdoje, yra „lenkas Rytuose“. Lietuvos pilietis lenkas dirbantis kur nors Europoje arba Amerikoje, jei nori „kortos“ dokumentu pabrėžti savo kitokią tapatybę, tampa „lenku Rytuose“. Jis – ypatingos kategorijos, kuri skiriasi nuo tiesiog lenko. …„Lenko Korta gali būti pripažįstama asmeniui, kuris deklaruoja priklausąs Lenkų Tautai“ – taip yra lenkiškame įstatymo tekste. Naujagimis dar nieko panašaus nedeklaruoja, tik paprastesnius poreikius, bet įjungiamas į Lenkų Tautą tėvų prašymu. Ligi 16 metų jo sutikimo nė nereikia, taip suvokiamos vaiko teisės. Jis padaromas Rytų lenku. Suaugę Lietuvos lenkai gali tapti Rytų lenkais laisva valia. Suprantama, Lietuvą skelbdami Rytų šalimi, kaip ir Latviją su Estija…” ( Lenkus- į rytus.”Lietuvos zinios”, 2008-11-15) lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=3717&p_d=81141&p_k=1
Mūsų valdininkija yra lenkiško Drang nach Osten varianto kolaborantai.
> Švietimo kursai
Kas yra šiuo atveju ta jūsų nuomone nesuvokta esmė, taip ir nesugebėjote pasakyti. Pateiktoje ,,Lietuvos žinių” citatoje dėl ‘lenko kortos’ parašyta iš esmės tas pats, ką komentare pasakiau trumpai. Be to, man ta citata yra tik demokratinės šalies spaudos leidinio nuomonė lygi su kitomis, o ne kokia komunistų organo “Tiesos” skelbiama viena ‘tiesa’, kaip, regis, jūsų supratimu būtų laikytina. Taigi, – panašu, kad, kaip sakoma, ‘ryzgate į kulnis’…
Panašu, kad Veryga pagaliau suprato Ažubalio priekaištus:
‘Valstiečių“ kirtis Tamašunienei: siūlymo nepalaikys 2026-06-16 09:29 / šaltinis: BNS Teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei žadant toliau siekti diakritinių ženklų įteisinimo asmenvardžiuose, valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga sako, kad jo partija Seime nepalaikytų tokių iniciatyvų…” tv3.lt/naujiena/lietuva/valstieciu-kirtis-tamasunienei-siulymo-nepalaikys-n1528507
Gerai. Tik jau bent jau kalbant apie valstybinę kalbą, kabutes reikėtų rašyti ne pagal kitų kalbų, o lietuvių kalbos reikalavimą.
Bravo Veryga, kad taip aiškiai ir principingai atrėžė į Ažubalio priekaištą jam, kad, atseit, jis prisideda prie Tamašunienės, siekiančios lenkiškų diakritinių ženklų įvedimo, rašant lenkų pavardes dokumentuose. Iš Verygos paaiškinimo paklausus jo pozicijos tuo klausimu, matyti, kad jo partijos buvimas vienoje frakcijoje su lenkiška partija yra tik formalus, – jo partija Tamašunienės siūlomo lenkškumo nepalaikys.
Kadangi Tamašunienė tas įstatymo pataisas teikia vadovaudamas 1994 m. valstybinio dvišalio bendrumo (unijos) su Lenkija sutartimi, Pataisos yra akivazdi valstybinė destrukcija, todėl svarstant siūlomas pataisas Seime būtų tinkama proga Verygos partijai su kitomis kelti tos 1994 m. unijos atitikimo Konstitucijai klausimą.
Unija sudaryta kaip terminuota sutartis – 15-ikai metų. Jos terminas baigėsi 2009 metais. Tačiau, sutartyje numatyta, kad tam, jog ji faktiškai pasibaigtų Lietuvai būtina vienašališkai pranešti Lenkijai, kad sutarties termino netęsia. Tai atlikti yra Seimo ir Prezidento institucijų pareiga. Tačiau šios institucijos savo pareigos taip ir neatliko per tuos 17 metų, LRT žurnalstikai, žiniasklaidai apskritai tylint. Nors žiniaskladai prabilti dėl tos sutarties problemų buvo ne viena proga. Kaip žinoma, lenkizmo jėgos naudojantis tos unijos sutartu turiniu siekė įtaisyti asmens dokumentuose lenkiškas raides vietoje lietuviškųjų ne vieną kartą. Kai tam, kad galimybės tokiems valstybei priešiškiems politiniams siekiams būtų pašalintos, tereikėjo Seimui su Prezidentu tiesiog pranešti Lenkijai, pasakant, kad pasbagusio 1994 m. sutarties termino netęsia. Bet valstybės valdymo institucijos, valdžios partijos apie šią savo pareigą ir toliai neužsimena.
Tad būtų gražu, jeigu to pranešimo Lenkijai priėmimą Seime inicijuotų būtent Verygos valstietiškoji Lietuvos partija – LVŽS.
Būtų gražu, kad Valstiečių žaliųjų sąjunga į Teisingumo ministrus deleguotų savo partijos, o ne Tomaševskio partijos atstovą (- ę) .
Visa mūsų valdžios veikla yra prieška lietuviškumui ar bent jau jam abejinga. Visas elektroninis susirašinėjimas tuo persunktas. Net registruojant vaiką į valstybinę lietuvišką mokyklą turi pasirašyti ne sutartį, o Kontrakt.
Patikslinu – ,,contract”.
Vargu, kad Veryga galėtų būti patenkintas ministrės Tamašunienės darbu. Kai naudodamasi Lietuvos ministrės pareigomis ne Lietuvos, o Lenkijos valstybės interesų darbais rūpinosi.
Kas dėl Teisingumo ministerijos – tai apskritai ją derėtų kol kas palikti be ministro, numatant ją išardyti į atskirus departamentus, vieną jų (Teisės) priskriant prie Vyriausybės, kitus prie atskirų ministerijų.
Juk pagal Konstituciją teisingumą vykdo teismai, taigi pats ministerijos pavadinimas yra klaidinantis, regisi kaip sovietinio totalitarizmo laikų palikimas.
Tokiu atveju – po jo deleguotos ministrės lenkiškos ‘išdaigos’, Verygai ne naują Teisingumo ministrą derėtų deleguoti, o siūlyti ministeriją išardyti, neskiriant jau dabar jos ministro.