Prieš daugiau kaip ketvirtį amžiaus lietuviai, latviai ir estai, gyvenantys Jungtinėse Valstijose, turėjo labai rimtą progą pasveikinti išeivius iš Lenkijos: Lenkija tapo NATO nare.
Nuoširdžiai džiaugėmės, kad kaimyninė šalis tapo bendros europinės saugumo sistemos dalimi. Tuo metu jau buvo svarstomas ir Lietuvos prašymas priimti ją į Šiaurės Atlanto gynybinę organizaciją. Tikėjomės, kad ir Lietuva netrukus taps vakarietiškos saugumo sistemos dalimi, o Lenkija šiam prašymui nuoširdžiai pritars.
Nors praeityje tarp mūsų valstybių buvo ir gana rimtų nesutarimų (sulaužyta taikos sutartis, Lietuvos sostinės ir jos apylinkių užgrobimas, labai rimti diplomatinių santykių trukdžiai ir pan.), tačiau dabartiniame laikmetyje šios aplinkybės nesutrukdė nusiteikimo švęsti kartu.
Juk dabar šalia gyvenantys lenkai nėra niekuo susiję su tomis istorinėmis aplinkybėmis. Priekaištauti dabartinei lenkų kartai dėl to, kas įvyko prieš daugiau kaip šimtmetį, būtų nepagrįsta.
Mes, išeiviai iš įvairių valstybių, gražiai sutarėme. Nematėme jokio reikalo priekaištauti JAV imigracijos tarnyboms, kad mūsų lietuviškos pavardės amerikietiškuose dokumentuose užrašomos skirtingai, negu Lietuvoje.
Čia nebuvo ne tik „ė“, bet ir „č, ž, ą“ ir kt. Taigi, pavyzdžiui, Petras Bučas Amerikoje išduotuose dokumentuose buvo užrašytas kaip Bucas, Mišeikis kaip Miseikis. Ąžuolas kaip Azuolas ir t. t. Kiekvienas suprato, kad atvykus į kitą valstybę būtina laikytis joje taisyklių.
Atvykėliai iš Lenkijos tvirtino, kad JAV gyvena ne vienas milijonas lenkų, tačiau, nėra nė vienos amerikietiškos mokyklos, kurioje būtų dėstoma lenkų kalba. Mokyklas, kuriose mokymo procesas vyksta lenkiškai, įkūrė ir jas išlaiko vietinės lenkų imigrantų bendruomenės.
Neteko girdėti nė vieno atvejo, kad asmenų, atvykusių iš Lenkijos, pavardės ir vardai Jungtinėse Valstijose išduodamuose dokumentuose būtų rašomi lenkiškais rašmenimis arba kad toks reikalavimas būtų teikiamas JAV institucijoms.
Tačiau matant dabartinius Lietuvos ir Lenkijos santykius tenka tik stebėtis, kodėl Lenkija jau kelis dešimtmečius įsakmiai reikalauja, kad lenkiški asmenvardžiai Lietuvoje būtų rašomi taip, kaip Lenkijoje, t. y. lenkiškomis raidėmis. Iš esmės tai reiškia ne ką kitą kaip kėsinimąsi į Konstitucijoje įtvirtintą lietuvišką abėcėlę.
Bet čia iškyla elementarūs klausimai, iš kurių svarbiausias: kodėl toks reikalavimas neteikiamas JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Slovakijos ir kitų pasaulio valstybių parlamentams. Juk jose gyvenančių lenkų yra žymiai daugiau, negu Lietuvoje.
Dar labiau įžūlus reikalavimas, kad lenkų asmenvardžiai Lietuvoje išduodamuose dokumentuose būtų rašomi taip, kaip rašyta Vilniaus krašto okupacijos laikotarpiu, t. y. 1920–1939 metais.
Kodėl tokie reikalavimai neteikiami kitų valstybių, kuriose gyvena lenkų tautybės asmenys, parlamentams?
Ar Lenkijoje vis dar nesuvokiama, kad negalima kėsintis į kitos valstybės raidyną?
Autorius yra socialinių mokslų daktaras, LMS tarybos narys, profesorius
Paprasta – Lenkijos valstybė ir elitas Lietuvą laiko laikinai atsiskyrusiu teisėtu grobiu. Ir jiems tame padeda mūsų korumpuota valdžia.
Keliami keisti naivūs klausimai. Kai reikia imti ir į juos atsakyti.
Nes panašių nusistebėjimo klausimų galima užduoti ir daugiau. Pvz., kodėl JAV ir Izraelis gali užpulti kitą valstybę, žudyti jos vadovus ir visa tai kaip nuo žąsies vanduo?
Dar labai keistas išsakytas suvokimas:
“Juk dabar šalia gyvenantys lenkai nėra niekuo susiję su tomis istorinėmis aplinkybėmis. Priekaištauti dabartinei lenkų kartai dėl to, kas įvyko prieš daugiau kaip šimtmetį, būtų nepagrįsta.”. Istorija neturi jokios reikšmės, ji neįtakoja dabarties ir ateities? Dievulėliau, iš kur toks kūdikiškas naivumas, infantilumas?…
Niekas nepriekaištauja. Tai tuteišiai ir panašūs reikalauja nesilaikyti Valstybinės kalbos įstatymo.
Niekas nepriekaištauja. Tai tuteišiai ir panašūs reikalauja nesilaikyti Valstybinės kalbos įstatymo.
Kodėl reikalavimai dėl asmenvardžių rašymo nėra lenkų teikiami kitų valstybių, kuriose gyvena lenkų tautybės asmenys, parlamentams, – klausiama autoriaus.
Atsakymas aiškus – to lenkai nereikalauja iš kitų šalių todėl, kad neturi teisinio pagrindo – jos nėra sudarę dvišalės valstybinio bendrumo sutarties su Lenkija dėl jose gyvenančių lenkų pavardžių vartojimo tvarkos kokią 1994 m. yra su ja sudariusi Lietuva, matyt, todėl, kad buvo jos spiriama ar turėdama partinių interesų. Sutartyje Lietuva yra Lenkijai įsipareigojusi, kad lenkų pavardės Lietuvoje bus vartojamos pagal skambesį, o rašomos – kaip bus nuspręsta specialiuose šalių susitarimuose. Taigi lenkų pavardės yra ne Lietuvos, o Lenkijos kaip valstybinio suvereno žinioje. Tas reiškia, kad dalį savo konstitucinio suverenumo valstybinės kalbos ir švietimo sriryse Lietuvos valdžia dar 1994 metais yra perleidusi Lenkijos valstybei. Dėl to Lietuva valstybiškai yra tapusi priklausoma nuo Lenkijos – nėra laisva valstybė, kokia buvo atkurta Kovo 11-ąją. Žinoma, visa tai prieštarauja Konstitucijai, tačiau nė viena partija jau 30 metų spręsti sutarties netęsimo klausimo nesiima, viešumoje klausimo nekelia.
Keista, kad Amerikoje lietuvių šitai iki šiol nėra suprasta ir šitokioje valdžios padarytoje tautai negarbėje, gėdoje – gyvenama.
jeigu sutartis prieštarauja konstitucijai- ji tampa niekine ir reikia tik kvalifikuotų teisininkų šį dalyką išrišti.
Bet priežasčių gali būti ir daugiau- pvz. Adamkaus paatviravimas, kad jis Kvašnievskiui, gerdamas viskiuką, pažadėjo lenkų raidžių įteisinimą už paramą stojant į Nato.
Arba Skvernelio prolenkiška poltika, kurios motyvas galėtų būti elementari korupcija….
T.y. išdavikai Lietuvos valdžios viršūnėse.
O kodėl gi negalima papirkti ir Konstitucinio teismo teisėjų ?
P. Skutui. Baikit vieną karta apie tą sutartį nuolat rašinėti. Nei ją kūrėt, neii pasirašėt, matyt, netgi neskaitėt ar nesuvokiat. Nėra joje jokio įsipareigojimo rašyti asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis!
Taip, Skutai, nustokit mums nuolat priminti, kad Lietuva nebėra nepriklausooma valstybė. Juk suprantat, kad mums tai nepatinka ?
Kryželians. Nevykęs bandymas lyginti.
Kryželians. Nevykęs bandymas lyginti.
Taip, norėjau kaip lygiau, o išėjo kaip visada su mūsų komentatoriais nelygiai.
Skutas teisus dėl tos sutarties. Joje įsipareigojama užtikrinti mokymąsi tautinės mažumos kalba. Pasiskaitykite ir pamatysite, kad tai apynasris Lietuvai.
Norint išjudėti, reikia tą sutartį bent jau pakeisti.
Ne visai. Yra židelua arba. Vadinasi, priklausomai nuo valstybės galimybių. Ir tikrai nebūtinai!
Oi! Žodelis…
Lenkijos valdančiųjų sluoksnių bei vietinių, Lietuvos lenkų reikalavimas sau naudingų, lenkiškos rašybos patogumų man visiškai aiškus ir suprantamas. Lenkijai tai teikia galimybę Lietuvoje suskurti nacionalinių lenkų tautybės bei Lenkijos patriotų tautinę grupę, kuriai būti Lietuvos piliečiais nėra patogu, jie Lietuvos piliečiais nesiruošia būti. Jų viltis ir siekis, kad vėl Lietuvoje atsirastų visiška lenkiška aplinka. Lenkijos noras Lietuvoje turėti savo didelę tautinę grupę taip pat jai naudinga. Tačiau man visiškai nesuprantamas jau daugiau kaip 30 m. vykstantis įvairaus plauko Lietuvos valdžių veikla ir pastangos tokiai padėčiai atsirasti ir tolesnės pastangos tokią padėtį dar komplikuoti. Man atrodo, kad Lietuvoje mažinant Lietuvos valstybės lietuviškus akcentus valstybė nestiprėja. Tai ją griauja neabejotinai, nes valstybė skaldoma tautiniu pagrindu. Dabar skaldymas pradėtas ir religiniu, kuris atsirado prisikvietus į Lietuvą musulmonų.
Liustracijos nebuvimas ir visuotinė visų valdžios šakų korupcija.
Todėl, kad Lietuva yra Lenkijos imperinių teritorinių ambicijų taikiklyje. Lenkija neatsisako minties, kad Lietuva ar bent dalis Lietuvos yra Lenkijos „kresas“ ir tikisi kada nors šią teritoriją vėl okupuoti. Todėl stengiasi Lietuvoje kurti bent truputį Lenkijos, todėl nuolat kuria ir reiškia pretenzijas, kad neleistų vykti nutautintų lietuvių reintegracijai į Lietuvą ir po to imasi „ginti“ tų neva „Lenkijos žmonių“ neva nuolat pažeidžiamas teises Lietuvoje. Tokiu būdu priverčia bestuburę Lietuvos valdžią Lietuvos teritorijoje kurti vis daugiau Lenkijos ir tuo pačiu nuolat sudaro įspūdį, kad visada yra negerai, visada yra kažkokie teisių pažeidimai. Visa ta strategija kada nors ateityje, kai tam susiklostys Lenkijai palankios tarptautinės aplinkybės, įgalins Lenkiją pareikšti, kad lenkų padėtis Lietuvoje yra jau tokia nepakenčiamai bloga, kad nieko kito nelieka kaip tik Lenkijai jėga užimti šį „lenkišką kresą“ ir išgelbėti skriaudžiamus lenkus. Tokia strategija nėra nauja ar kažkuo išskirtinė: taip savo okupacijas grindė ir Hitleris, taip savo imperinę politiką ir Ukrainos užpuolimą grindžia Rusija. Pataikavimas ir nuolaidžiavimas tiems nuolatiniams priekaištams ir reikalavimams niekada negelbsti aukos, nes vykdydama tuos reikalavimus šalis naikinasi, praranda savo tapatybę ir laipsniškai tampa tos agresorės vasalu, priedėliu ir vis tiek būna prijungiama, pvz., šiais laikais galime stebėti kaip tokia kryptimi yra „taikiu būdu“ pakreipta Baltarusijos raida, norėta taip padaryti ir su Ukraina, bet, kai toks planas žlugo, tada pradėta karinė agresija.
> Ogi ir visiems
Tai ką parašiau yra teisinė tiesa (Sutarties 14 p. ). Matosi, kad ‚Ogi‘ teisėje nėra tuokiama ir panašu esama iš sutarties sudarytojų politinių jėgų laisvutėlę tautos Sąjūdžio atkurtą Lietuvą vėl jogailiškai 1994 m. dvišalia sutartimi įtupdžiusių Lenkijos žečpospolitos gniaužtuose.
Tad Lietuva pasauliui yra laisva, ji nėra laisva – dvišališkai lenkiška yra tik savo vidaus politikoje.
Akivaizdu, kad Lenkijos atsikratymas lietuvybės ir valstybės išlaikymui yra gyvybiškai svarbus. Manau tautiečiai Amerikoje šitai supras ir sieksime tos dvišalės sutarties su Lenkija atsikratymo (2009 m. pasibaigusio sutarties termino netęsti) kartu.
Vadinasi, to straipsnio nesupratot. Yra sutarta, kad asmenvardžiai Lietuvoje bus rašomi lietuviškais! rašmenimis.
Dėl tos dvišalės sutarties su Lenkija nutrūkimo tai nieko papildomai tartis nereikia. Pačioje sutartyje yra sutarta, kad jos terminui baigiantis vienai iš šalių pranešus kitai, kad jos termino netęsia, sutartis baigiasi.
Jokia išskirtinė nei politinė, nei ekonominė ar saugumo užtikrinimo, juolab kultūrinė, istorinė dvišalystė Lietuvai su Lenkija apskritai nėra reikalinga. Ryšių su ja ekonomine ir karine prasme Lietuvai visiškai pakanka esančių ES ir NATO formate. Be to, dėl sagumo užtikrinimo dar yra atkirai ir pačios JAV garantijos.
Akivaizdu, kad sutartis kenkia Lietuvos valstybiniam ir tautiniam brendimui, jos vientisumui, o labiausiai yra pražūtinga suverenumui, kadangi sutartis tęsia istorinių Lenkijos valstybinių teisių į Lietuvą ne tik teisinį, bet ir praktinį vykdymą.
Kad sutartis baigtųsi, Lietuvai tereikia vienašališkai pranešti Lenkijai, kad jos termino netęsia. Bet va jau 17 metų kai Lietuvos valdžios to nepadaro, ji tęsiama nežiūrint ir į tai, kad savo turiniu sutartis prieštarauja Konstitucijai. Tai panašu į valstybės Valdžios institucijų politinę korupciją. Štai kokį sopulį kaip valstybė ir tauta kenčiame.
Taip, ir tai ne vienintelis sopulys. Nepadaryta ir nevykdoma liustracija kitas.
> Ogi
Deja, teisiškai skaitant, sutartyje taip sutarta nėra, o pasakyta, kad dėl pavardžių rašymo bus sprendžiama specialiais susitarimais. Štai ir vadovaujantis tuo – siūlomos pataisos Seimui nuspręsti, kad lenkų pavardės būtų rašomos lenkiškomis raidėmis. Taip yra todėl, kad sutartimi Lietuvos valdžios, viršijant savo galias, yra suteikta Lenkijai teisė spręsti valstybinės komptencijos reikalus, kai pagal Konstituciją valstybės kalba yra suvereno – Tautos galioje.
JAV pavardės karta rašomos lenkiškai , manau ir kitose šalyse taip pat .
>ogi
Kalbant apie istorinę, rašant bet kuriais rašmenimis tiesą, knygą ‘Istorija pareinant į Lietuvą’ (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) reikia įteikti šalių, kurios reziduoja Vilniuje, tokių kaip: us embassy in vilnius, usa embassy in vilnius, ambassiata d’italia a vilnius, u.s. embassy vilnius facebook, embajada de espana en vilnius atstovams ir bus tvarka. Vertėjus iš lietuvių kalbos į jų kalbas jie turi. Dėkoju.
> Naivus klausimas
Ta dvišalė sutartis su Lenkija apskitai Lietuvai nereikalinga. Ji ne tik prieštarauja Vasario 16-aijai bet ir Konstitucijai. Tai kilpa Lietuvai ant kaklo. Smaugiama ne tik kalba, bet ir istorija. Politinių santykių su Lenkija pagal dvišales sutartis, turint toką lenkinimo istoriją, apskritai negali būti. Tarpusavio dvišaliai santykiai su Lenkija kaip ir su kitomis šalimis turi būti tik pagal tarptutinę teisę ir NATO, ES formate. To Lietuvai – iki sočiai.
Dėl sutarties teisiškai yra tokia padėtis, kad tartis dėl jos nutraukimo su Lenkija nieko nereikia. Pakanka Lietuvai pasakyti Lenkijai, kad sutaraties termino netęsia, ir ji pasibaigtų.
Beje, neparašyta, kad valstybinėse mokyklose. Niekas nedraudžia steigti privačių mokyklų tautinės bendrijos kalba. O valstybinėse, kaip parašyta,- tik pagal galimybes. Prioritetas,- mokyklos valstybine kalba.
>ogi
Sutinku su Jūsų mintimis santykiu 1:1. Dėkoju.