Rugsėjo 2 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo ginčą dėl Valstybinės kalbos inspekcijos nurodymo, kuriuo Vilniaus rajono savivaldybės meras buvo įpareigotas užtikrinti, kad Bieliškių ir Ažulaukės kaimus žymintys viešieji užrašai būtų tik valstybine kalba.
2023 m. Inspekcija tikrinimo metu nustatė, kad Bieliškių ir Ažulaukės kaimuose yra viešieji užrašai lenkų kalba „w. Bieliszki“ ir „Orzelovka“.
Rajono savivaldybės merui buvo surašytas nurodymas pašalinti užrašus lenkų kalba, nes jie pažeidžia Valstybinės kalbos įstatymo 14 ir 17 straipsnių nuostatas, įpareigojančias viešuosius užrašus rašyti, o oficialias ir sunormintas vietovardžių lytis vartoti tik valstybine kalba.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendime aiškino, kad Valstybines kalbos įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos atsietai nuo kitų valstybinės kalbos vartojimą reguliuojančių teisės aktų.
2020 m. balandžio 9 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarime Nr. N-1(182) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. N-5(136) „Dėl viešųjų žinių ne valstybine kalba pateikimo“ pakeitimo“ numatyta, kad tarptautinio bendravimo reikmėms transporto duomenyse viešosios žinios greta valstybinės kalbos gali būti pateikiama ir užsienio kalbomis, jeigu ji nėra išsamesnė, o jos formatas nėra didesnis už tekstą valstybine kalba.
Teisėjų kolegija papildomai nustatė, kad Inspekcija neįvykdė pareigos individualiai įvertinti nagrinėjamą situaciją, neišsiaiškino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, t. y. kodėl ginčo užrašai buvo užrašyti ir lenkų kalba, ar šie užrašai gali būti pripažinti svarbiais duomenimis, skirtais bendrauti transporte, ar ginčo užrašai atitinka tokiems užrašams užsienio kalba nustatytus reikalavimus.
Inspekcijos pareigūnai tokiais savo veiksmais neužtikrino tinkamo visų reikšmingų aplinkybių nustatymo ir įvertinimo pagal joms taikytinus teisės aktus, todėl jos nurodymas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Valstybinės kalbos inspekcijos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, panaikinta Regionų administracinio teismo sprendimo dalis, kuria priteistas Vilniaus rajono savivaldybės administracijai iš atsakovės Valstybinės kalbos inspekcijos 12 346 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.


























Jei teisingai,supratau, nuosprendis priimtas formaliai ne dėl, tarptautinės reikšmės dvikalbių vietovardžių, o dėl tarptautinio bendravimo transporte reikmių .O neformaliai tai gali reikšti, kad dvikalbius vietovių pavadinimus “bendravimo transporte reikmėms išvysime galimai net Vilniuje?
,,Valstybinės kalbos inspekcijos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies…” – tai iš kokios dalies, visgi ?
Inspekcijos nurodymas savivaldybei iš esmės nebuvo teismo nagrinėtas. Jis yra atmestas kaip tinkamu teisiniu turiniu neįformintas. Todėl galima ir yra prasmė inspekcijai tinkamai teisiškai pagrindžiant surašytą nurodymą savivaldybei dėl tų užrašų pašalinimo pateikti iš naujo.
Matyt, tos lentelės negali būti priskirtos transporto duomenims, todėl užrašų užsienio kalba jose negalėtų būti. Tai viena. Antra, tai yra vietų pavadinimai, o jie oficialiai yra tik lietuviškai skambantys, tad, jeigu tai būtų laikoma transporto duomenimis, jų skmbesys turėtų būti tik transkribuotas užsienio kalbos raidėmis. Šiems argumentamas tereikia nurodyti atitinkamų teisės aktų normas ir savivalybė privalės pašalinti užrašytą jų lenkišką skambesį. Jeigu to nevykdytų, tai tada kreipusis į teismą būtų jo įpreigota tą atlikti.
Labai gaila. Tartum tos vietovės būtų ne Lietuvoje!!!
Antraštę tai gerą užrašėte. Galima pasijuokti. Bet nenormalu, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu tokius piktus juokus krečia. Kas ten darbuojasi? Išsigimėliai? Lenkijos ar Rusijos agentai?
Nesuvokiate teismo sprendimo. Jis nagrinėjo ne patį reikalavimą, o pradžioje tik ar jis tinkamai surašytas. Būtent dėl to, kad nebuvo tinkamai surašytas, teismas reikalavimą atmetė, t.y. tik dėl procedūrinių pažeidimų padarytų inspekcijos, pateikiant reikalavimą savivaldybi. Taigi klausimas, kodėl Kalbos inspekcija netinkamai surašant reikalavo svivaldybės. Bet tuo sprendimu teismas neužkirto Kalbos inspektoriui teisinės galimybės tinkamais surašius motyvus pareikalauti, kad Vilniaus rajono savivaldybė pašalintų užrašytus lenkiško skambesio pavadinimus.
Tad klausimas yra toks, ar inspekcija vykdydama savo pareigą pateiks iš naujo savivaldybei tinkamai surašytą atitinkamą reikalavimą dėl tų užrašų.
Visi Lietuvos vietovardžiai lenkiškuose dokumentuose turi lenkiškus atitikmenis – tai dabar prie visų lietuviškų miestų ir gyvenviečių reikės rašyti dar ir lenkiškai ? O juk jų pasidarę ir rusai, gudai, žydai…
Gal Lietuvos etninių žemių dabartinėje Lenkijoje?
Ne tik Lenkijoj, bet ir visoj Lietuvoj ir Prūsijoj.
Lietuvoje oficialūs vietų pavadinimai yra lietuviški. Ne lietuvių kalba skambantys pavadinimai nėra oficialūs, taigi pagal valstybišką tvarką jų Lietuvoje nėra. Tai, kad Lenkijos dokumentuose Lietuvos vietų pavadinimai užrašyti pagal lenkiškos kalbos skambesį, gramatiką tas Lietuvoje galios neturi. Kaip žinoma, pavadinimas jokios kitos reikšmės neturi, o tik kad yra vietos pavadinimas, todėl logiška – nėra verčiamas. Tokiu atveju nuogastavimas, kad ‘dabar prie visų lietuviškų miestų ir gyvenviečių reikės rašyti dar ir lenkiškai’, yra dėl nesupratimo arba tyčios. Dėl teismo sprendimo šiuo atveju, tai matyti, kad jis to klausimo Kalbos inspekcijos byloje iš esmės nenagrinėjo.