Antradienis, 28 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą

Elvyra Valiukaitė, www.alkas.lt
2017-06-20 00:18:28
10
Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.
Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Jau 27 metus turime savo valstybę, Konstituciją, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą, bet negalime būti ramūs nei dėl kalbos, nei dėl valstybės vientisumo. Amžinos ginties, nerimo ir nuogąstavimo būsena. Bjauriausia, kad kalbą puola savi.

Banga po bangos: 2010 m., 2012 m., 2014 m. ir 2017 m. Seime buvo įregistruoti antikonstituciniai įstatymų projektai, kuriuose siūloma Lietuvos piliečių vardus ir pavardes oficialiuose asmens dokumentuose rašyti ne tik valstybine, bet ir kitomis kalbomis.

Šie metai paskelbti lietuvių kalbos metais. Šiai progai pažymėti balandžio mėnesį 70 Seimo narių (19 TS-LKD,  liberalai, postkomunistai ir dalis Valstiečių) pasirašė A. Kubiliaus teiktą įstatymo projektą Nr. XIIIP-535 prieštaraujantį Lietuvos konstitucingumui bei lietuvių tautos prigimtinėms teisėms. Teikiamo įstatymo 4 straipsnio pirmame punkte nurodoma, kad Lietuvos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu jo tėvai ir protėviai turėjo užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę priėmė.

Gudriai sukurptas šis punktas, norint apkvailinti naivius „žmones iš gatvės“,  skirtas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimams patenkinti, nes buvusio okupuoto Vilniaus krašto gyventojai, nepriklausomai nuo jų tautybės, visi turėjo Lenkijos pilietybę ir sulenkinta forma parašytą vardą bei pavardę. Todėl, leidę pakeisti savo asmenvardžių rašybą lenkiškais rašmenimis, remiantis okupantų sudarytais dokumentais, patys pripažintume okupacijos ir jų veikusių įstatymų teisėtumą. Suslavintų sluoksnių (dalies lietuvių ir gudų sudarančių vadinamąją lenkų populiaciją) atkūrimas rytų Lietuvoje užprogramuoja konflikto tikimybę ateičiai: nevienalyte Lietuva visada galės pasinaudoti tiek Rusija, tiek pati Lenkija.

Vilnijos kraštas ir lenkiškas pavardžių rašymo vajus – Lietuvos valstybingumo lakmuso popierėlis. Tie, kurie naiviai galvoja, kad leidę pavardžių lenkišką rašybą pagerins santykius su Lenkija, klysta. Čia tas atvejis, kai atkišus pirštą, nukandama ranka. ( 2014 m. Tautinių mažumų įstatymo projekte buvo siūloma vietovėse, kur lenkai sudaro 40 proc. gyventojų, įvesti antrąją valstybinę lenkų kalbą, taip pat lenkiškai rašyti vietovardžius ir gatvių pavadinimus). Susiformavus oficialioms lenkiškoms struktūroms (savivaldai, teisėsaugai-teismams,  prokuratūrai ir policijai, muitininkams, finansų tarnyboms) ir susiklosčius aplinkybėms, gali pavykti greitai ir efektyviai perimti teritorijos kontrolę. Jeigu Lietuvos politikai mano, kad nieko panašaus į Ukrainą Lietuvoje negali būti, tai išlikus tokiems pat procesams ir dar labiau nuolaidžiaujant Lenkų rinkimų akcijos ir Lenkijos reikalavimams, Lietuvos valstybei ko gero reiks rinktis: ar tylus sutikimas su teritorijos netektimi, ar kova už teritorijos vientisumą, kuri baigsis dalies teritorijos netekimu.

Iki šiol mes neturime įvertintos Vilniaus krašto okupacijos. Niekas iš istorikų neįvertino kokias aukas patyrė Lietuva per Lenkijos agresiją ir okupaciją: kiek karių žuvo kovoje su lenkais, kiek gyventojų buvo išžudyta Armijos krajovos, kiek lietuvių, jų neklausiant, dokumentuose buvo užrašyti lenkais, kiek lietuviškų mokyklų buvo uždaryta Vilniaus krašte.  Dėl tos priežasties mūsų kaimyninius santykius su Lenkija temdo Lenkijos kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus. Lenkijos lenkai, neišskiriant aukščiausių pareigūnų (buvęs Užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis) ne vieną kartą buvo pareiškę nemaną, kad Lenkija buvo okupavusi Vilniaus kraštą, o buvęs prezidentas Lechas Kačinskis „lenko kortos“ dalinimą grindė „neteisingų istorinių sprendimų, perstūmus sieną“ kompensavimu.

Istoriko prof. Valdo Rakučio teigimu Vilniaus kraštas niekuomet Lenkijai negalėjo priklausyti, nes paskutinį kartą Lenkijos ir Lietuvos sienos buvo nustatytos Liublino sutarties pagrindu. Sutartyje buvo aiškiai pasakyta kur Lenkija, kur Lietuva, ir kitos sienos nuo to laikotarpio nebuvo. (Dabartinės Ukrainos sienos atitinka Liublino sutarties metų sienas). Reikia su Lenkija apie tai kalbėti ir  neužleisti savo pozicijos, bet nepataikauti darant įvairias nuolaidas.

Lietuvos gyventojams, laikantiems save lenkais, ir tautiniu pagrindu sukurtos partijos lyderiams centrinės Lietuvos valdžios institucijos turi parodyti tvirtą stuburą ir valią užkertant kelią įstatymų interpretacijai bei priminti, kad jie privalo besąlygiškai gerbti ir laikytis įstatymų tos valstybės, kurioje jie gyvena ir kurios piliečiais yra. Iš Lenkijos turime pasimokyti to, ką kiekviena valstybė turėtų sugebėti: ginti savo esminius interesus. Lietuvos esminis interesas – būti integraliai, lietuviškai, nepažeidžiamai. Istorinė patirtis rodo, kad sąmoningos valstybės būna apdairesnės, analizuoja procesus ir nepasiduoda spaudimui.

Lenkija sukurpta pagal imperijos modelį, kurį šiandien atgaivina per agresyvią „Kresų“ politiką Lietuvos atžvilgiu. Tenka priminti, kad Lenkija-imperinės asimiliacinės politikos rekordininkė. Šiuo metu iš 38,5 mln. Lenkijos gyventojų 96,7 proc. laiko save lenkais. Tai Gineso rekordas! Varšuva sėkmingai asimiliavo tautines mažumas, net slavus, tiek savo senosiose, tiek okupuotose teritorijose. Tai visuomet buvo daroma per  bažnyčią ir uždarant mokyklas. (Po Miuncheno pakto 1938 m. kartu su Hitleriu pasidalinusi dalį Čekoslovakijos, savojoje dalyje, Vilniaus krašto pavyzdžiu, bemat uždarė čekų ir slovakų mokyklas). Ir dabar Lenkija dovanoja lėšas Lietuvos lenkiškoms mokykloms, o Lenkijoje „dėl lėšų stokos“ uždarė 17 lietuviškų mokyklų. Pasiliko tiktai 3. Vis „dėl lėšų stokos“ lietuviškų mokyklų moksleiviai turi mokytis iš lenkų kalba išleistų matematikos, geometrijos ir kt. vadovėlių, kai tuo tarpu Lietuva, 10 kartų mažesnė už Lenkiją valstybė, išlaiko savo lėšomis daugiau nei 100 lenkiškų švietimo įstaigų, aprūpindama jas visais lenkų kalba išleistais vadovėliais.

Įstatymo projekto Nr. XIIIP-535  4-to straipsnio antrame punkte nurodoma, kad užsieniečiams ir jų sutuoktinėms vardai ir pavardės nurašomos paraidžiui iš jų pateiktų pirminių dokumentų. Tam, kad mokėtume perskaityti, kas parašyta, reikėtų bent mokėti tų kalbų abėcėlės tarimo taisykles. To maža. Reikia žinoti, kokia kalba ta pavardė užrašyta. Vien raidę c galima skaityti trejopai: kaip k (Cartier-Karter), kaip s (Cervantes-Servantes), kaip c (Cimerman-Cimerman).  O kas supras, kad don Quijote yra mums visiems žinoma don Kichoto pavardė, Baudelaire yra Bodleras arba Jacques yra Žakas?

Iš asmens dokumentų tos nevalstybine kalba užrašytos pavardės būtinai persikels į visus kitus raštus: sutartis, sąskaitas, laiškus, spaudą ar kreipiantis į juos žodžiu. Visais atvejais reikės mokėti ištarti tas pavardes arba užrašyti jas iš klausos.

Seimui priėmus A. Kubiliaus teikiamo įstatymo projektą oficialiuose dokumentuose rašyti asmenvardžius ne tik valstybine, bet ir kitomis kalbomis, Lietuva taptų šalimi, kurios piliečiai juridiškai nepriklausytų vien Lietuvos valstybinės kalbos erdvei, bet būtų įtvirtinta ir pradėtų veikti neturinti analogų pasaulinėje praktikoje kitų šalių valstybinių kalbų jurisdikcija. Tai reikštų, kad būtų sumenkintas, o faktiškai net paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas.

Užuot sprendusi, kaip minėtas asmenų grupes integruoti į lietuvių kultūrą, apie ką nuolat kalbama iš aukštų Lietuvos, ES ir tarptautinių organizacijų tribūnų, šį įstatymą mūsų valdžia skiria imigrantų ir už užsieniečių ištekančių moterų bei Lietuvos lenkų tautinės bendruomenės aptarnavimui. A.Kubiliaus teikiamas projektas – aiškus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimas, tikra lietuvių kalbos išdavystė, kuris prieštarauja mūsų šalies Konstitucijai, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymui, daugumos Lietuvos piliečių valiai (Seimui pateiktas alternatyvinis įstatymo projektas pagrįstas bemaž 70 tūkst. piliečių parašais).

Nei Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimai, nei Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija, nei 1994 metų Lietuvos-Lenkijos dvišalė sutartis neįpareigoja suteikti tokias teises nei tautinėms bendruomenėms, nei užsieniečiams bei jų sutuoktiniams  ir liudija, kad niekur tokios praktikos nėra.

Ar išdrįs kada nors mūsų išrinktieji Seimo nariai ir valstybės vadovai pasakyti, kad Lietuva – savarankiška valstybė gyvenanti pagal savo įstatymus. Visi tokie sandėriai menkina valstybingumą ir nacionalinį tapatumą, o sykiu rodo, kad Lietuvos  politinis elitas stokoja nacionalinių interesų nuovokos ir istorinės kultūrinės atminties.

Autorė yra „Vilnijos“ draugijos Kauno skyrius narė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Spaudos konferencija „Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas” (video)
  2. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą
  3. V. Budnikas. Kabinetinis lietuvių kalbos sindromas: atsakas A.Smetonai
  4. S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės
  5. V. Sinica. Ar suprasta iniciatyva išsaugoti valstybinės kalbos statusą?
  6. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
  7. G. Songaila. Lietuvių kalbos trypimo dramaturgija
  8. J. Vaiškūnas. Ar Valstybinė lietuvių kalbos komisija atlaikys politikų spaudimą? (video)
  9. J. Vaiškūnas. Valstybinės kalbos išdavikai nepaisė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados
  10. Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
  11. J. Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje
  12. E. Jovaiša. Kompromisų dėl kalbos būti negali
  13. G. Songaila. Ko siekia veikėjai mėginantys įteisinti nelietuvišką rašybą Lietuvos piliečių pasuose?
  14. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  15. Seime – spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“ (tiesioginė transliacija, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Iš Lenkijos says:
    6 metai ago

    Kas nutiko,kad Kovo 11-osios Lietuvos ženkli dalis politinio-kultūrinio elito supanašėjo į ATR bajorų ir didikų laikyseną kultūros ir valstybės veiklos plotmėje,o tai primena politikus su ,,kurmio akiračiu”? Antra,- kita didžiulė nūdienos Lietuvos problema – didžioji ir įtakingoji lietuviškoji žiniasklaida,įskaitant ir Nacionalinį transliuotoją LRT,veikianti vien neoliberalios ideologijos pagrindu,ir taip nuosekliai kuriama kosmopolitinė-globalistinė visuomenė,kuri palaipsniu atsisako tautiškumo ,praranda kultūrinę tapatybę ir istorinę atmintį.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      Tai vadinasi sadomazochizmas – patinka mūsų „aukštuomenei” vis to paties grėblio kaktoje mums įtaisytą gumbą puoselėti 🙁
      Iš nevilties rankos žemyn leidžiasi – TOKIOS IŠDAVYSTĖS NESITIKĖJOME!
      Na, taip, šaldėme karštuolius, nes nesitikėjome nieko doro iš staiga nežinia iš kur pridygusių „profesionalų”, bet bent PUOLIMO PRIEŠ NUOSAVĄ VALSTYBĘ, prieš svarbiausius TAUTOS TAPATYBĖS SVARBIAUSIUS POŽYMIUS ir jos KULTŪRINĮ PAVELDĄ tikrai nesitikėjome.
      Jeigu Karbauskio KAUKĖ NUKRITO vos kukliausioje Seimo kėdėje įsipatoginus,
      tai Skvernelis dar pusmetį prieš rinkimus savo „ekspertų” paprotintas jau buvo paskelbęs, jog „latviškasis” pasas yra „blogai”, t.y., jau tada buvo su 2K susiQWXėjęs… Tad iš Skvernelio pusės jokių netikėtumų, jis tvirtai savo SĄMONINGO KENKIMO TAUTIŠKUMUI politikos laikosi. Tačiau kodėl Karbauskis, pats aktyviai RĖMĘS PARAŠŲ RINKIMĄ, leidosi KILIMĖLIU po Skvernelio +2K kojom paverčiamas, kodėl jam, valstybinės kalbos priešui, buvo patikėtas premjero postas, kodėl ir pati prezidentė jį toms pareigoms palaimino???
      Jei Karbauskis turi kokią nors bjaurią dėmę savojoje CV, kuria jis dabar šantažuojamas, tai neturi tapti visos tautos galvos skausmu, tautos nutautėjimo pradžia.
      Karbauskis PRIVALO atlikti IŠPAŽINTĮ PRIEŠ TAUTĄ per Nacionalinį LRT, pasiaiškinti, kas čia dedasi! Tik nereikia dangstytis tuo mūsų „gelbėtoju”, tuo „strateginiu partneriu” ir pavojais valstybei. Dar nežinia, kas didesnį pavojų kelia. Mano galva – TIK JIS, KAULU GERKLĖJE ĮSTRIGĘS STRATEGINIS”. Apsaugok, Viešpatie, nuo „strateginių draugų”. Geriau garbingai žūti, negu lyg tie beviltiški glušiai, eilinį kartą leistis kurios nors iš didžiųjų kaimynių gelbėjamiems.

      Atsakyti
      • Ūla says:
        6 metai ago

        Karbauskiui VSD leidimą dirbti su slapta informacija davė. Kabliuko kaip ir nėra. Seime Karbauskis, akad. Jovaiša, Urbšys ir kt. tikrai nepritaria 2K “projektui”. Man patiko jūsų komentaro nuostatos, ypatingai paskutinis sakinys.

        Atsakyti
  2. Vilniukas says:
    6 metai ago

    Gal jie ten “žolės” apsirūkė, kad visiškai prarado orientaciją?!…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      Tas vaizdas panašesnis į eskimų šunų kinkinį, kai priekyje pakabina mėsgalį, ir šunys lekia, akeles blizgindami, seilę varvindami, liežuvius iškišę – tą jauką pasivyti ir sočiai prisiėsti tikėdamiesi.
      Kas tą jauką pakabino? Skrydžių bendrovės? Kad jiems lietuviai savo pasais pelnų nemažintų? Nes jie savo robotų perprogramuoti nenori? Gal kam akcijų padovanot pažadėjo? Na, iš tiesų negaila būtų – kam bizniui tos skirtingos kalbos su jų skirtingomis abėcėlėmis, kai padovanoti akcijų pakelį pigiau kainuoja 🙁
      Tačiau mane labiausiai stebina tai, kad VISOS taip parašytos pavardės nė iš tolo neatspindės TIKROSIOS pavardės, nes tai bus PERRAŠA, tik dabar nebe valstybine k., ne lietuviškomis, bet angliškomis raidėmis…. Taigi, nei už čeko, nei už prancūzo, nei už turko, islando ir dar daugybės kitų šalių piliečių ištekėjusios NESULAUKS savo naujosios pavardės originalo… Palyginkime – lietuviška perraša, beveik identiškai atspindinti pavardės skambesį, ir angliška perraša, galiausiai Trumpą Trampu paverčianti…
      Ar iš tiesų mūsų nuotakos tokios neraštingos, nesupranta, kad tai NEBUS ORIGINALAS, o tik perraša į „NIEKIENO” kalba? Net ištekėjusios už tų, kas ir patys rašo angliškais rašmenimis, negali tikėtis TIKROJO pavardės skambesio, nes ta pati raidė skirtingose šalyse skirtingai tariama, ir neretai visai priešingu garsu, negu tikimės, prie angliško garsyno įpratusieji…

      Atsakyti
      • Vilniukas says:
        6 metai ago

        Vargas tau, Jeruzale, ir tavo vaikams…

        Atsakyti
  3. kaunietė says:
    6 metai ago

    Ačiū Elvyra už Jūsų pilietiškumą. Visiems reikia būti tokiems ir mūru stoti už Lietuvą ir lietuvių kalbą.

    Atsakyti
  4. Pritariam Elvyrai says:
    6 metai ago

    Autorė šaunuolė, drąsiai ir aiškiai remia valstybinę kalbą, pasisako prieš Kubilaus-Kirkilo įregistruotą Vardų-pavardžių įstatymą. Kauniečiams skaudu, kad konservatorių vadai susivienijo su Lenkų akcija, su Kirkilu ir Šiauliene, jau nekalbant apie liberalus. Tačiau nei Kubilius, nei G. Landsbergis lyg kurti, jie negirdi ką sako partiečiai. Ar apkurto? Ar sąmoningai ignoruoja savo rinkėjų nuomonę taip žemindami juos, galvodami, kad vis tiek už juos balsuos. O gal jau nebalsuos? Vardų – pavardžių rašyba bus lakmuso popierėlis ir ištikimiausias, tačiau tautiškai susipratęs elektoratas, nusisuks nuo kubilininkų liberalų ir landsbegių kosmopolitų. Norisi tikėti, kad taip ir bus.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      6 metai ago

      Tiesiog jie – sąrašiniai. Jiems jau nesvarbu, balsuosim ar ne, jie sau vietas iki pat paskutinės dienos „susiveikė”, užsigarantavo…
      Kol leisime jiems šiltai įsipatoginus ten be konkurso būti ir valstybę žlugdyti, tol erkės ten ir bus prisisiurbusios… Labai prastai, kad suinteresuotieji patys sau ir taisykles,, ir kiek laiko ten bus nustato. Tai užmaskuotas perversmas – tik vieną kartą pakako patekti į Seimą, ir nuo tada jie susidievino ir postus prichvatizavo.

      Atsakyti
  5. jutas says:
    2 metai ago

    Išdavystės tokios iš KUB ir kitų nesitikėjau. Tai rodo, kad padėtis labai bloga.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dr. Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia

2023 03 27
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

2023 03 27
Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

2023 03 26
Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Bus pristatyta konferencijos „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“ rezoliucija

2023 03 23
Armonaitė apžiojo lietuvių kalbos pinigus | Alkas.lt koliažas

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

2023 03 21
Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje

Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam

2023 03 20
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

2023 03 20
Serbija-Rusija | Youtube.com stop kadras

L. Litvinavičius. Krepšinio „kalba“

2023 03 18
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

2023 03 18
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje

2023 03 28
Specialiųjų tyrimų tarnyba | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė Žydrūno Bartkaus atleidimui

2023 03 28
vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

VRK vadovė traukiasi iš pareigų

2023 03 28
R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas ragino mažinti regioninę nelygybę

2023 03 28
Algirdas Stončaitis | lrs.lt, D. Janučio nuotr.
Lietuvoje

A. Stončaitis lieka vadovauti Seimo komisijai

2023 03 28
Išmoka | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Didėja išmokos buvusiem kūrybiniams darbuotojams

2023 03 28
Miškas | am.lt nuotr.
Lietuvoje

Pratęstas terminas vietoj žemės rinktis mišką

2023 03 28
Elektromobilių krovimo stotelė | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune bus įrengta per 150 įkrovimo stotelių

2023 03 28
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Senis apie R. Grigas. Odė protėvių atminčiai
  • nuomonė apie Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)
  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Žemyna apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje
  • Seimas pritarė Žydrūno Bartkaus atleidimui
  • VRK vadovė traukiasi iš pareigų
  • Prezidentas ragino mažinti regioninę nelygybę
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
5
Dr. Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

Daugelį metų Seime bandyta priimti Konstitucinį valstybinės kalbos įstatymą, kuris iš tiesų saugotų valstybinę kalbą, plėstų jos vartojimą ir įtvirtintų...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
51
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Šviesaus atminimo lietuvių mąstytojas Gintaras Beresnevičius įžvelgė, jog lietuviškame istorijos pasakojime žioji spragos. Jo pateiktas pavyzdys – vėlyvoji sovietinės okupacijos...

Skaityti toliau

S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 26
33
Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gimtoji kalba turi įtakos mūsų smegenims - tai patvirtina tyrimai. Mokslininkai iš Makso Planko Instituto Leipcige priėjo išvados, kad kalba,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Senis apie R. Grigas. Odė protėvių atminčiai
  • nuomonė apie Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (II)
  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Žemyna apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • jokių apie Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje
Kitas straipsnis
Alkas.lt koliažas.

J. Vaiškūnas. S. Skvernelis išprievartavo Teisingumo ministrę M. Vainiutę? (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai