V. Rakutis. Asmenvardžių rašyba dokumentuose: kaip suderinti teisę į tapatybę ir valstybinės kalbos apsaugą?

Trečiadienį, birželio 3 d., įvyko Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos posėdis, kuriame buvo apsvarstytas svarbus, plataus visuomeninio atgarsio sulaukęs klausimas – Teisingumo ministerijos parengtas Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo Nr. XIV-903 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo projektas.

Teisingumo viceministrė Barbara Aliaševičienė komisijai pristatė projekto tikslą, esmę ir ministerijos poziciją dėl projekto derinimo metu gautų pastabų.

Pasak B. Aliaševičienės, Teisingumo ministerija siekia pakeisti įstatymą taip, kad dokumentuose būtų leidžiama vartoti tautinių mažumų kalbų asmenvardžiuose esančius lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais.

Ministerija tai sieja su tarptautinių konvencijų, pirmiausia Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, Europos Tarybos patariamojo komiteto rekomendacijų, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos nuostatomis.

Viceministrė pabrėžė išaugusį mišrių santuokų skaičių ir asmens teisę išsaugoti autentišką tapatybės įrašą.

Jos teigimu, 2022 m. priimtas įstatymas problemos iki galo neišsprendė, nes paliko reikšmingų trūkumų ir tik iš dalies leido naudoti lotyniško pagrindo rašmenis.

Ji taip pat akcentavo technologinį pokytį – UTF-8 koduotės įdiegimą Gyventojų registre, kuris leistų techniškai įgyvendinti siūlomus pakeitimus.

Kalbėtoja nurodė, kad Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs įstatyminio reglamentavimo spragas, o Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Seimas turi įgaliojimus spręsti šią problemą, gavęs kompetentingų lietuvių kalbos institucijų išvadas.

Kultūros ministerijos atstovė Kristina Gasiulytė pasveikino Teisingumo ministerijos pastangas palaikyti Lietuvos tautinių mažumų identitetą, tačiau pareiškė negalinti pritarti siūlomoms priemonėms ir kvietė atsižvelgti į platesnį lietuvių kalbos vartosenos kontekstą, negu jis perteikiamas įstatymo pataisų projekte.

Ji išreiškė susirūpinimą, kad tokios įstatymo pataisos galėtų kelti grėsmę valstybiniam lietuvių kalbos statusui, kuris įtvirtintas Konstitucijoje.

Tai galėtų kelti grėsmę ir kultūriniam autentiškumui, susijusiam su rašytinės ir sakytinės kalbos atpažįstamumu bei vientisumu.

K. Gasiulytė pabrėžė būtinybę užtikrinti lietuvių kalbos sistemos vientisumą ir ragino atsižvelgti į Lietuvių kalbos instituto mokslininkų argumentus dėl bendrinės kalbos savitumo bei atpažįstamumo.

Lietuvių kalbos instituto direktorius dr. Darius Ivoška atkreipė dėmesį, kad įstatymo projektas neatitinka Konstitucinio Teismo suformuluotų kriterijų, reikalaujančių įvertinti, ar pakeitimai dera su lietuvių rašybos tradicija, ar jie nekels pavojaus bendrinei kalbai ir ar nepažeis lietuvių kalbos vartosenos savitumo.

Jis pabrėžė, kad asmenvardžiai nėra vien tik asmeninė nuosavybė – juos vartoja visa visuomenė: registrai, duomenų sistemos, darbovietės, švietimo ir kitos institucijos. Todėl nemokėjimas jų teisingai užrašyti, perskaityti ar ištarti griautų lietuvių kalbos sistemą.

Asmens vardai yra valstybinės kalbos objektas, todėl juos rašant ne pagal lietuvių kalbos dėsnius, o pagal kitų kalbų taisykles, būtų pažeidžiama valstybinės kalbos apsauga.

Diakritiniai ženklai, keičiantys raidės garsinę vertę, pažeistų lietuvių kalbos fonetinės rašybos principą – vieną garsą atitinka vienas rašmuo.

To paties instituto mokslininkė dr. Ona Aleknavičienė teigė, kad siūlomi pakeitimai pažeistų nusistovėjusią daugiau kaip šimto dvidešimties metų bendrinės lietuvių kalbos rašybos tradiciją, ypač fonetinės rašybos principą.

Ji atkreipė dėmesį, kad vien raidė „o“ turėtų 18 variantų. Kalbėtoja „nesusipratimu“ vadino teiginį, kad vardų rašymas su daugiau kaip 120 diakritinių ženklų niekaip nesikėsintų į valstybinės kalbos statusą. Priešingai – tai, jos vertinimu, būtų „lietuvių kalbos sistemos griovimas“, įvedant į ją „invazinius elementus“.

Tuo metu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė tvirtino, kad autentiškas asmenvardžių rašymas su diakritiniais ženklais yra ne tiek kalbinė, kiek teisinė ir politinė problema. Ji teigė, kad asmenvardžių rašymas originalo forma su diakritiniais ženklais „nekelia grėsmės valstybinės kalbos statusui ir gramatikai“, o, priešingai, „parodo valstybės norą atskirti valstybinės kalbos apsaugą nuo žmogaus teisės į autentišką tapatybės fiksavimą“.

V. Meiliūnaitė pažymėjo, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija iš pradžių nepritarė 2022 m. įstatymo pataisoms, nes buvo akivaizdu, kad leidus įvesti tris papildomas raides buvo sukurta išimtis, pažeidusi sistemą, tačiau nepašalinusi kitų prieštaravimų. Tad dabar siūlomos pataisos, jos vertinimu, yra nuoseklus jau padarytų išimčių papildymas. Komisija siūlo leisti asmenvardžius rašyti pagal tautinės kalbos taisykles, jeigu vartojamas lotyniško pagrindo raidynas.

Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos narys Remigijus Motuzas pažymėjo, kad toli gražu ne visos Europos Sąjungos šalys plačiai naudoja visus diakritinius ženklus, o tarptautinės konvencijos nėra automatiškai perkeliamos į skirtingas kalbines aplinkas. Jo nuomone, būtina atsižvelgti į kalbų savitumus ir susiformavusias vartosenos tradicijas.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka teigė, kad 2022 m. įstatymo pakeitimas buvo „nelaimingas“ ir sukūrė „blogą precedentą“, kuris veda į tolesnį kalbos sistemos iškraipymą.

Jis įspėjo, kad šiuo metu moksle taikomos originalios rašybos praktikos perkėlimas į administracinę kalbą, švietimą, sveikatos apsaugą, o galbūt ateityje ir į vietovardžius, yra pavojingas, nes tai gali išplisti į kitas kalbos sritis ir sukelti visuomenėje „nesaugumo jausmą“, suvokiamą kaip „invazija į mūsų kalbą, į mūsų tapatybę“.

Prezidentūros atstovė Jolanta Karpavičienė kėlė klausimus dėl praktinių sunkumų, su kuriais susidurtų mokytojai ir kiti kalbos vartotojai, bandydami linksniuoti, rašyti ar tarti nelietuviškus vardus su diakritiniais ženklais. Jos nuomone, tai neišvengiamai paveiktų kasdienę kalbos vartoseną.

Lituanistikos komisijos narės Dalios Vasiliūnienės nuomone, dabartinis Teisingumo ministerijos projektas yra nepakankamai kompleksiškas. Jis ne tik darytų neigiamą poveikį lietuvių kalbai, bet ir diskriminuotų tas Lietuvos tautines mažumas, kurios naudoja ne lotyniško pagrindo raidyną, pavyzdžiui, graikų ar kirilicą naudojančius ukrainiečius ir baltarusius, hebrajišką raidyną naudojančius žydus ir kt.

Priėmus tokias įstatymo pataisas, kalbos sistema būtų pažeista, tačiau vis tiek nebūtų patenkinti visų mažumų lūkesčiai. Todėl neišvengiamai būtų sudarytos prielaidos naujoms išimtims ir naujoms pataisoms.

Ne vienas posėdžio dalyvis atkreipė dėmesį į vadinamąjį latviškąjį modelį: dokumentuose vardą ir pavardę rašyti dviem variantais – pirmiausia lietuviškai adaptuota forma, kad asmenvardis būtų suprantamas, perskaitomas ir linksniuojamas lietuvių kalbos sistemoje, o greta pateikti originalią formą su diakritiniais ženklais. Tai leistų išsaugoti originalią asmenvardžio formą ir kartu užtikrinti adaptuotą jo vartoseną lietuvių kalboje.

Šiam variantui pritarė Lituanistikos komisijos narės D. Vasiliūnienė, J. Macijauskaitė-Bonda, A. Martišiūtė-Linartienė, Prezidento patarėja J. Karpavičienė ir Lietuvių kalbos instituto atstovai. Jį palaikė ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovės, pripažinusios, kad šis pasiūlymas yra „lingvistiškai logiškas ir visiškai priimtinas“, nors kartu buvo paminėtos ir Latvijos modelio problemos – esą jis reikalauja daugelio žodynų ir identifikacijos šaltinių.

Aš taip pat pritariau šiam variantui, nes jis, mano nuomone, galėtų išspręsti problemą ilgam ir patikimai – nesikėsinant į valstybinės kalbos statusą, negriaunant lietuvių kalbos rašybos tradicijos bei gramatinių pagrindų ir kartu gerbiant asmens teisę į autentišką tapatybės įrašą.

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma posėdžio dalyvių, įskaitant ir Teisingumo ministerijos atstovę, kritiškai vertino 2022 m. įstatymo pataisas, pažymėdami jų nepakankamą ar net diskriminacinį pobūdį, latviškasis modelis – dokumentuose asmenvardžius rašyti dviguba forma, lietuviškai adaptuota ir originalia – man atrodo civilizuotas, visapusiškas ir praktiškai jau išbandytas sprendimas, kuris gerbtų tiek valstybinę kalbą, tiek asmens tapatybę.

Nutarta kreiptis į Seimo tyrimų skyrių, prašant pateikti informacijos, kaip panašios sistemos, grindžiamos dviguba asmenvardžių rašyba, funkcionuoja kitose šalyse, kur jos yra įdiegtos, kokie jų privalumai ir su kokiomis problemomis susiduriama.

Taip pat bus kreipiamasi į Migracijos departamentą, prašant pristatyti, su kokiomis problemomis susiduriama dabartinėje praktikoje. Klausimo svarstymą nuspręsta pratęsti rudenį.