Vilniaus savivaldybė prašymų rusų kalba nebepriims.
Keista, kad priiminėjo.
Lietuvos viešoje ir oficialioje erdvėje gali būti tik lietuvių kalba: nei anglų, nei rusų, nei lenkų, jokia.
Tik provincialo kompleksu sergantis lietuvis mankurtas gali sakyti: lietuvių ir kitomis ES kalbomis.
Jokio skirtumo, kaip būsi nutautintas – per agresoriaus rusų kalbą, ar per sąjungininko anglų kalbą.
Mokėti užsienio kalbas reikia, tai naudinga, bet viešai kalbėti – tik lietuviškai.
Nori ukrainietis, anglas, rusas ar lenkas paduoti kokiu nors klausimu prašymą į savivaldybę, prašom – pasisamdyk vertėją, sumokėk jam pinigus ir paduok prašymą lietuvių kalba.
Apsimetę bajorais lietuviai mužikai vartojo lenkų, o ne lietuvių kalbą, tik aršus kolaborantas vartojo rusų, o ne lietuvių kalbą, tik šių laikų mankurtas kosmopolitas vartoja anglų, o ne lietuvių kalbą.
Jeigu Lietuva nebus lietuviška, jos nepriklausomybė neteks prasmės.
Ar iš kvailumo, ar demagogijos tikslu pastaruoju metu teko girdėti skleidžiamą tokį išradimą kaip „ES valstybinės kalbos“, ir neva todėl teisės aktuose nustatoma, kad tos visos „valstybinės kalbos“ turi būti kokioje nors srityje vartojamos, pvz., jomis leidžiama laikyti vairavimo egzaminus „Regitroje“. Bet iš tikrųjų kiekviena valstybinė kalba turi tą statusą savo šalyje, o ne visoje ES. Bet, matyt, tokia demagogija padeda Lietuvoje diegti lenkų kalbą ir suteikti tam tariamą teisinį pagrindimą.