Vilniaus savivaldybė prašymų rusų kalba nebepriims.
Keista, kad priiminėjo.
Lietuvos viešoje ir oficialioje erdvėje gali būti tik lietuvių kalba: nei anglų, nei rusų, nei lenkų, jokia.
Tik provincialo kompleksu sergantis lietuvis mankurtas gali sakyti: lietuvių ir kitomis ES kalbomis.
Jokio skirtumo, kaip būsi nutautintas – per agresoriaus rusų kalbą, ar per sąjungininko anglų kalbą.
Mokėti užsienio kalbas reikia, tai naudinga, bet viešai kalbėti – tik lietuviškai.
Nori ukrainietis, anglas, rusas ar lenkas paduoti kokiu nors klausimu prašymą į savivaldybę, prašom – pasisamdyk vertėją, sumokėk jam pinigus ir paduok prašymą lietuvių kalba.
Apsimetę bajorais lietuviai mužikai vartojo lenkų, o ne lietuvių kalbą, tik aršus kolaborantas vartojo rusų, o ne lietuvių kalbą, tik šių laikų mankurtas kosmopolitas vartoja anglų, o ne lietuvių kalbą.
Jeigu Lietuva nebus lietuviška, jos nepriklausomybė neteks prasmės.
Ar iš kvailumo, ar demagogijos tikslu pastaruoju metu teko girdėti skleidžiamą tokį išradimą kaip „ES valstybinės kalbos“, ir neva todėl teisės aktuose nustatoma, kad tos visos „valstybinės kalbos“ turi būti kokioje nors srityje vartojamos, pvz., jomis leidžiama laikyti vairavimo egzaminus „Regitroje“. Bet iš tikrųjų kiekviena valstybinė kalba turi tą statusą savo šalyje, o ne visoje ES. Bet, matyt, tokia demagogija padeda Lietuvoje diegti lenkų kalbą ir suteikti tam tariamą teisinį pagrindimą.
Skaičiau, kad Prancūzijoje už nevalstybinių kalbų vartojimą viešoje srityje baudžiama iki 500 tūkst. eurų bauda ir 20 tūkst. eurų papildoma bauda už kiekvieną vlastybinės prancūzų kalbos vartojimo įstatymo (Loi n° 94-665 du 4 août 1994 relative à l’emploi de la langue française) pažeidimo dieną.
rusų kalbą uždraudžiam ir taip sudarome sunkumų ne tik rusams, bet ir ukrainiečiams, baltarusams (turiu omeny visus, neperseniausiai atvykusius, o ne gyvenenčius čia dešimtmečiais). Tačiau naiviai tikimės, kad jie pereis į lietuvių kalbą. Jiems paprasčiau bus lenkiškai. O juk lenkiškai galima. Taigi, tegul lenkėja anys.
Visų pirma, rusų kalbos niekas neuždraudžia, lygiai taip pat kaip neuždraudžia kinų, vietnamiečių, rumunų, airių, arabų ir kitų kalbų. Be to, nepergyvenkime dėl jiems „sudaromų sunkumų“. Jokioje kitoje ES šalyje rusų kalbai neteikia tiek privilegijų ir vis tiek ten nepaisant „sunkumų“ jie lenda kaip tarakonai, tik ten jie dar ir kalbos mokosi. O Lietuvoje jiems pataikauja ir jie tuo piktnaudžiauja. O nuo lenkų kalbai teikiamų iš okupacijos atėjusių privilegijų taip pat būtina išsigydyti kaip nuo Lenkijos agresijos ir okupacijos vis dar neužgijusių žaizdų.
Matyt, nesupratai, ką aš norėjau pasakyti. O norėjau pasakyti, kad kodėl lenkų kalba galima, kodėl jai išskirtinumas?
Tai aš suprantu ir pritariu, kad nuo lenkų kalbos brukimo ir įtvirtinimo taip pat reikia apsiginti. Jei ne, tai bus blogos tendencijos.
Atsiverskime Aplinkos ministerijos puslapį ir susiraskime rubriką apie karjeros galimybės. Tens skelbiami konkursai į pareigybes A[plinkos ministerijoje.Reikalavimas- mokėti anglų kalbą B1 lygiu. Ne valstybinę lietuvių, bet anglų kalbą.
>Rimvydas
Matosi, kad paties nėra suvokta 1994 m. Lietuvos valstybinio bendrumo su Lenkija sutarties esmė, kuria lietuvių kalbos valstybinio suverenumo teisės dalis yra perleista Lenkijos kalbai ir nors šios sutarties terminas yra pasibaigęs, tačiau Lietuvos valdžia jos terminą jau 15 metų vis pratęsinėja dar 5-eriems metams. Iš to yra ir išimtis lenkų kalbai ją vartojant.
Manau, jokios išimties būti negali ir neturi.
BNS praneša: Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio patarėjas žada remti veiksmus, kuriais siekiama išsaugoti lenkiškas mokyklas Lietuvoje.
Kaip ketvirtadienį pranešė Lenkijos ambasada, patarėjas Radoslawas Grukas Vilniuje susitiko su Lietuvoje veikiančių lenkų nevyriausybinių organizacijų atstovais.
Teigiama, jog pokalbio metu atkreiptas dėmesys į „nevienodą Trakų rajono savivaldybės požiūrį į mokyklas lenkų mokomąja kalba, dėl kurio Paluknio Longino Komolovskio gimnazija praranda savo savarankiškumą“.
„Lenkijos prezidento atstovas patikino, kad bus nuosekliai remiami veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti įsipareigojimus, kylančius iš Lietuvos ir Lenkijos sutarties dėl draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo“, – rašoma ambasados įraše „Facebook“.
BNS rašė, kad dar 2022 metais priimtas Trakų rajono savivaldybės sprendimas reorganizuoti Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą ir Paluknio Longino Komolovskio gimnaziją į skyrius, prijungiant jas atitinkamai prie Trakų gimnazijos bei Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazijos.
Tai sukėlė šių mokyklų bendruomenės, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų, Lenkijos politikų pasipiktinimą. Jie įžvelgė diskriminaciją, teigė, jog dėl to nepatogumų patirs vaikai, mokytojai.
Trakų rajono meras Andrius Šatevičius savo ruožtu vasario mėnesį teigė, kad savivaldybė patiria spaudimą nesilaikyti įstatymų ir išsaugoti dvi lenkakalbes mokyklas. Jis siūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jas perimti savo žinion. Anot mero, sprendimą paversti minėtas mokyklas skyriais lėmė mažėjantis mokinių skaičius, brangstantis šių įstaigų išlaikymas ir jų neatitikimas galiojantiems teisės aktams.
Vyriausybė trečiadienį leido Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose tautinių mažumų ir vienintelėms rajono lietuviškoms mokykloms mažinti mokinių skaičių.
> Ogi
Ir pagal Konstituciją išimčių negali būti, bet yra sutartis. Jos kaip prieštaraujančios Konstitucijai KT nė viena iš Valdžios institucijų va jau 30 metų niekas neskundžia, taigi ir vastybiniai Lietuvos sanrykiai su Lenkija ne pagal Kontituciją, o – tarpusavio sutartį. Savivaliavimas, regis, akivaizdus, bet STT vastybės valdžiių veiksmais nesusidomi.
Jokios sutartys negali prieštarauti Kobstitucijai.
Jokios sutartys negali prieštarauti Kobstitucijai.