PAPILDYTA: Seimas 10:35 val. balsavo dėl nutarimo suteikti Romuvai valstybės pripažinimą: Užsiregistravo 105 Seimo nariai, Už pripažinimą balsavo 71 Seimo narys, prieš – 8, susilaikė – 26 Seimo nariai.
***
Gruodžio 10 d. 10.30 val. Seime vėl bus svarstomas nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas. Šis klausimas į Seimo darbotvarkė vėl sugrįžo po to kai kadenciją baigęs Seimas spalio 1 d. pritarė šiam nutarimo projektui po pateikimo, tai yra priėmė jį svarstyti.
Kaip žinia naujosios kadencijos Seimo Žmogaus teisių komitetas gruodžio 4 d. bendru sutarimu pritarė teikiamam projektui ir su nežymiais redakciniais pataisymais (XIVP-4086(2)) dabar teikia Seimui svarstyt. Seimo darbotvarkėje šiam klausimui numatytos 7 minutės.
Tiesioginė posėdžio transliacija:
Lietuvos Romuva valstybinio pripažinimo siekia nuo 2017 metų. Nepaisant Teisingumo ministerijos išvados, kad bendrija atitinka visus Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo reikalavimus, Seimas iki šiol atsisakydavo Romuvą pripažinti netgi nepaisydamas 2021-ųjų metų Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimo, kad Seimas pažeidžia įstatymus. Todėl Romuva EŽTT bylą prieš Lietuvos valdžią 2024 m. atnaujino, nes valdžia nesiėmė veiksmų EŽTT išvadoms įgyvendinti.
Šių metų rugsėjo mėnesį EŽTT paprašė Lietuvos Vyriausybės iki 2025 m. sausio 13 d. pateikti paaiškinimus dėl Romuvos pripažinimo, o Romuvos bendrijai nurodė iki 2024 m. gruodžio 2 d. užsitikrinti savo atstovavimą Teisme, kad byla nebūtų nutraukta. Romuva šį nurodymą sėkmingai įvykdė.
Romuvos (ne)pripažinimo byla (Lietuvos istorijai ir tiems kas nori matyti kas yra kas Lietuvoje):
2017 m. gegužės 17 d., nuo 1992 m. oficialiai Lietuvoje įregistruota Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva, pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą (RBB), kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl valstybės pripažinimo.
2017 m. gegužės 20 d. Senojo graikų tikėjimo atstovus vienijanti Aukščiausioji Etninių Helenų Taryba (Ύπατο Συμβούλιο των Ελλήνων Εθνικών) išsiuntė laišką Lietuvos Seimui ir Teisingumo ministerijai, ragindama neatidėlioti Romuvos valstybinio pripažinimo. Tuo pačiu savo laiške graikai atkreipė aukščiausių Lietuvos institucijų dėmesį į tai, kad Romuvos, kaip ir Helenų etninės religijos, negalima laikyti taip vadinamu „neo-pagonišku“ arba „naujuoju religiniu judėjimu“.
2017 m. gegužės 31 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas dėl Romuvos pripažinimo paprašė Lietuvos teisingumo ministerijos išvados dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.
2017 m. spalio 1 d. Palaikymą Romuvai išreiškė „Latvijos Dievturių Sandrauga“ (LDS) Lietuvos Seimo Žmogaus teisių komitetui atsiųstame laiške rašė: „LDS remia ROMUVOS norą, pastangas ir teisėtą siekį tapti valstybės pripažinta religine bendrija. Taip bus ištaisyta istorijos bėgyje atsiradusi neteisybė, pašalinta baltų tautų dvasinę savigarbą slegianti priespauda, todėl prašome Lietuvos Seimo deputatus mūsų tautų savasties ir bendražmogiškų vertybių išsaugojimo vardan teisiškai įtvirtinti lietuvių tautos nacionalinę religiją, kad ji taptų gerbiama bei vertinama ir savoje žemėje, ir pasaulyje kaip lygiavertė kitoms religijoms“.
2017 m. spalio ? d. JAV tarptautinės teisės specialistas, Pasaulio teisininkų asociacijos (World Jurist Association) garbės prezidentas, Denverio Universiteto Tarptautinės teisės centro (The Ved Nanda Center for International Law) profesorius Vedas P. Nandas (Ved P. Nanda) išsiuntė laišką Lietuvos Teisingumo ministrei Mildai Vainiūtei ir Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Valerijui Simulikui išreikšdamas palaikymą Romuvai dėl pripažinimo.
2017 m. gruodžio 9 d. Vilniuje vykusios Romuvos metinės Krivulės išvakarėse Romuvą pasveikino Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė Dalai Laima XIV. Romuvai atsiųstame laiške jis be kita ko rašė: „Teikia vilčių tai, kad lietuviai gali laisvai grįžti prie savo istorinių ir kultūrinių šaknų ir atkurti tradicijas – tokias, kaip Romuva, – kurios prisideda stiprinant kultūros vertybes ir pripažįstant gamtos reikšmę mūsų gyvenime“.
2017 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė išvadą Lietuvos Respublikos Seimui „Dėl valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, „kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ atitinka Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytus reikalavimus valstybės pripažinimo siekiančiai religinei bendrijai“.
2018 m. gegužės 24 d. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už seimo nutarimo projektą „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (Nr. XIIIP-2016) balsavo 67 Seimo nariai. Prieš pasisakė 10 Seimo narių, susilaikė – 19. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados.
2018 m. birželio 27 d. Romuvos pripažinimo klausimą svarstė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Nutarta, kad ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui… tad pritarta, kad „Romuvai“ turėtų būti suteiktas valstybės pripažinimas. Už tai trečiadienį balsavo septyni NSGK nariai, du nutarimui nepritarė susilaikydami.
2018 m. birželio 28 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-2016), kuriuo būtų suteiktas valstybės pripažinimas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.
2019 m. birželio 25 d. Seimas po svarstymo pritarė Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybiniam pripažinimui. Už tai, kad „Romuvai“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 18 Seimo narių. Vėliau dar turės būti balsuojama už nutarimo priėmimą.
2019 m. birželio 26 d. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Arkivyskupas Gintaras Grušas Seimo nariams adresuotame laiške išdėstė argumentus, kodėl Seimas neturėtų suteikti valstybinio pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Tą pačią dieną visi vyskupo teiginiai Seimo nariams skirtame laiške buvo paneigti „Romuvos“ Krivės Inijos Trinkūnienės.
2019 m. Birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Už pasisakė 40, prieš – 31 , susilaikė – 15 Seimo narių.
2019 m. birželio 28 d. Europos etninių religijų kongreso (ECER) prezidentas Andrasas Korbanas-Arthenas (Andras Corban-Arthen) savo viešame pareiškime socialiniame tinkle Feisbuk pasmerkė Seimo „neryžtingumą pripažinti Romuvą oficialia religija Lietuvoje“.
2019 m. birželio 30 d. Romuvos vaidilos, susirinkę į neeilinę Krivulę Vilniuje, aptarė susidariusią padėtį po to, kai birželio 27 d. Seimas nutarė Romuvai nesuteikti valstybės pripažinimo. Nutarta dėl šio įvykio kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.
2019 m. liepos 1 d. Tarptautinio kultūros studijų centro (International Center of Cultural Studies – ICCS), vienijančio keturiasdešimties pasaulio šalių kultūros tyrėjų filialus, prezidentas Šekaras Patelas (Shekhar Patel) palaikymo laiške Romuvai be kita ko išreiškė susirūpinimą, kad „vietos katalikų bendruomenės hierarchai aktyviai veikė norėdami sutrukdyti Romuvai siekti oficialaus religijos statuso“ ir padėkojęs Seimo nariams balsavusiems už tai, jog Romuvai būtų suteiktas valstybės pripažinimas, išreiškė viltį, kad jie ir „toliau teiks paramą žengiančiai į priekį Romuvai“.
2019 m. liepos 16 d. Romuva, nesutikdama su birželio 27 dieną Seimo priimtu sprendimu nepripažinti šios bendruomenės, pakvietė pasirašyti peticiją, raginančią persvarstyti priimtą sprendimą, ir pažadėjo savo teises ginti Europos Žmogaus teisių teisme.
2019 m. liepos 22 d. Romuva Seimo Etikos ir procedūrų komisijai apskundė Seimo narį Žygimantą Pavilionį dėl viešų pasisakymų įžeidžiančių ir šmeižiančių Romuvos tikinčiuosius. Seimo komisijai įteiktame skunde rašoma, kad Seimo nario Ž. Pavilionio birželio 27 d. tikrovės neatitinkantys vieši pasisakymai Seime ne tik įžeidė ir apšmeižė Senovės baltų religinę bendriją „Romuva“, bet ir galėjo turėti lemiamos įtakos balsavimui dėl valstybės pripažinimo suteikimo šiai bendrijai.
2019 m. rugsėjo 2 d. Romuva kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT), prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, birželio 27 d. Seimui atsisakius suteikti šiai bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį (Minties, sąžinės ir religijos laisvė), 14 straipsnį (diskriminacijos draudimas) bei 6 ir 13 straipsnius (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).
2019 m. rugsėjo 11 d., Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad konservatorius-krikščionis demokratas Žygimantas Pavilionis, iš Seimo tribūnos pasisakydamas prieš Senovės baltų religinės bendrijos Romuva valstybinį pripažinimą, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus. Ž. Pavilionis buvo įpareigotas artimiausiame Seimo posėdyje paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie Senovės baltų religinę bendriją Romuva. Už šį sprendimą balsavo 4 komisijos nariai, prieš buvo 2, susilaikė 1 Seimo narys.
2019 rugsėjo 27 d. Lietuvos religijotyrininkų draugija išplatino raštą, skirtą LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, LR Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, LR Teisingumo ministrui Elvinui Jankevičiui, kuriame išsakė savo poziciją dėl Seimo sprendimo nepripažinti senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“. Rašte teigiama, jog Seimo sprendimas nesuteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimo statuso yra neobjektyvus ir diskriminacinis.
2019 m. lapkričio 12 d. Ž. Pavilionio atstovaujama Seimo narių grupė, kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydama ištirti, ar Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (RBBĮ) nuostata, kad religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
2020 m. liepos 10 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) priėmė sprendimą administracinėje byloje pagal pareiškėjo Seimo nario Žygimanto Pavilionio skundą prieš Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK) ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją. Ž. Pavilionis prašė teismo panaikinti 2019 m. rugsėjo 11 d. EPK išvadą, kad jis sąmoningai šmeižė ir menkino Senovės baltų religinę bendriją „Romuva“, ir įpareigojimą viešai paneigti šį šmeižtą. Išnagrinėję Ž. Pavilionio skundą VAAT nusprendė, kad Seimo narys viešai „pateikė tikrovės neatitinkančias žinias, neįvertinęs atsakomybės ir galimų tokios informacijos paskleidimo pasekmių bendrijai „Romuva“. Tačiau teismas patenkino Ž. Pavilionio skundą tą dalimi, kuria jis SEPK buvo įpareigotas paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius apie „Romuvą“. Mat SEPK darbo tvarkos taisyklėse nėra numatyta, kad ji galinti priimti sprendimą „įpareigoti Seimo narį paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“.
2021 m. birželio 8 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą nustatė, jog Lietuvos Respublikos Seimas, nesuteikdamas Romuvai valstybinio pripažinimo statuso, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Teismas pažymėjo, jog valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus paaiškinimo, kodėl bendrija vertintina kitaip, nei kitos religinės bendrijos, kurios buvo atitinkamai panašioje padėtyje, o Seimo nariai, kurie balsavo prieš valstybės suteikimo pripažinimą, nebuvo neutralūs ir nešališki, įgyvendindami savo teisėkūros įgaliojimus.
EŽTT nurodė, kad buvo pažeisti: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 str. (Minties, sąžinės ir religijos laisvė) kartu su Konvencijos 14 str. (Diskriminacijos draudimas) ir Konvencijos 13 str. (Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę). Teismas nustatė, kad nėra pagrindo abejoti „Romuvos“ religiniu pobūdžiu, kad „Romuvos“ atrama visuomenėje yra pakankama, nusprendė, kad „Romuva“ buvo traktuojama skirtingai nei kitos religinės bendrijos, kurios buvo panašioje situacijoje. EŽTT pabrėžė, kad, Seimas traktuodamas „Romuvą“ skirtingai nei kitas religijas pažeidė vieną iš Konvencijos 14-ojo straipsnio garantų – teisę į religijos laisvę be jokios diskriminacijos. EŽTT sprendime buvo pažymėta ir tai, kad Seimo nariams buvo išplatintas Lietuvos vyskupų konferencijos laiškas tuo metu, kai vyko pripažinimo procesas kitai netradicinei religinei bendrijai ir, kad tai neprisidėjo prie religinės darnos bei tolerancijos demokratinėje visuomenėje. Teismas priėjo išvados, kad Seimo nariai, balsavę prieš valstybės pripažinimo suteikimą nebuvo neutralūs ir nešališki.
2021 m. gruodžio 7 d. Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui (Nr. XIVP-893), siūlančiam suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už šį siūlymą balsavo 41 Seimo narys, 18 balsavo prieš, 18 – susilaikė. Dabar projektas bus svarstomas Seimo komitetuose. Pagrindiniu komitetu lieka šį projektą pristatęs Seimo žmogaus teisių komitetas. Balsavimas už projekto priėmimą numatytas gruodžio 16 d.
2022 m. rugsėjo 29 d. Seimas nepakluso Strasbūro teismui – ir nutarė nesuteikti Romuvai valstybės pripažinimo. 2021 gruodžio 7 d. pateikimo stadiją praėjusiam Seimo nutarimo projektui „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ XIVP-893(2) nebuvo pritarta. Iš 72-iejų balsavime dalyvavusių Seimo narių projektui pritarė – 34 Seimo nariai, prieš balsavo – 19, susilaikė – 18, nebalsavo – 1. Po to pagal Seimo statutą buvo balsuojama dėl šio nutarimo projekto tolesnio likimo. Balsų dauguma buvo nutarta gražinti projektą pagrindiniam (Žmogaus teisių ) komitetui „tobulinti“.
2022 m. spalio 5 d. Romuva kreipėsi į Europos Tarybos Ministrų Komitetą prašydama pradėti sustiprintą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo byloje „Romuva“ prieš Lietuvą vykdymo priežiūrą.
2023 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisas, kuriomis be kita ko nustatė, kad Seimo nutarime dėl valstybės pripažinimo nesuteikimo religinei bendrijai, turės būti nurodytas pagrindas ir motyvai, kodėl religinė bendrija neturi atramos visuomenėje, jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ar dorai.
2023 m. kovo 24 d., Romuva raštu (Nr. 23/02) kreipėsi į katalikų arkivyskupą metropolitą Gintarą Grušą, primindama 2023 m. rudenį įvyksiančią Vatikano II Susirinkimo dokumento „Nostra Aetate“ priėmimo 58 metų sukaktį ir tai, kad šiuo dokumentu Katalikų Bažnyčia kitas religines bendrijas pakvietė dialogui, paprašė skirti laiko susitikimui ir su Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atstovais. Jokio atsakymo nesulaukta.
2023 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą svarstė nutarimo projektą dėl Romuvos pripažinimo ir vėl be jokių teisinių argumentų, o tiesiog vedini savo religinių ar pseudo-politinių įsitikinimų, Seimo nariai valstybės pripažinimo Romuvai nesuteikė. Seimo nariai pažeisdami dabar jau po EŽTT sprendimo Seimo pataisytą „Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą“ ir vėl nenurodė jokių Romuvos nepripažinimo pagrindų ir motyvų, tad Romuva vėl buvo palikta teisinio neapibrėžtumo būsenoje.
2024 m. sausio 15 d. Romuva dar kartą kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. („Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą“), 9 str. („Minties, sąžinės ir religijos laisvė”), 14 str. („Diskriminacijos draudimas“) ir 13 str. („Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę“) pažeidimų.
2024 m. spalio 1 d. Seimas po pateikimo priėmė svarstyti Žmogaus teisių komiteto teikimą Seimo nutarimo projektą XIVP-4086 „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ ir nusprendė, kad šis projektas būtų svarstomas jau naujosios kadencijos Seime – lapkričio pabaigoje…Už projektą balsavo 43 Seimo nariai, prieš balsavo 21, susilaikė – 11 Seimo narių. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Žmogaus teisių komitetas.
Prieš tai Seimo nariai atmetė Žmogaus teisių komiteto pirmininko Vytauto Raskevičiaus teiktą alternatyvų Seimo nutarimo projektą Nr. XIVP-3071(2) „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Po pateikimo už šį projektą balsavo 30 Seimo narių, prieš balsavo 21, susilaikė 22 Seimo nariai. Už pasiūlymą gražinti šį projektą iniciatoriams tobulinti balsavo 30, už pasiūlymą projektą visai atmesti – 51 Seimo narys.
2024 m. gruodžio 4 d. Naujosios kadencijos Seimo Žmogaus teisių komitete apsvarstęs Senovės baltų religinės bendrijos Romuva valstybinio pripažinimo klausimą bendru sutarimu pritarė Seimo nutarimo projektui „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ ir nežymiai paredagavę jį (XIVP-4086(2)) nusprendė teikti Seimo svarstymui gruodžio 10 d.
2024 gruodžio 10 d. Seimas po svarstymo /……/ nutarimo projektą „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ XIVP-4086(2).
