Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Religija

Senovės baltų religija siekia valstybės pripažinimo

Dalia Byčienė, www.respublika.lt
2018-06-02 21:16:20
9
Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Respublika.lt nuotr.

Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Respublika.lt nuotr.

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti valstybės pripažinimą  senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Už nutarimo projektą gegužės 24 d. balsavo 67 Seimo nariai. Prieš pasisakė 10 Seimo narių, susilaikė – 19.

Projektas toliau bus svarstomas Seimo komitetuose. Galiausiai išvadą pateiks Vyriausybė. Prie šio klausimo Seimas ketina grįžti birželio 21 d.

Valstybės pripažinimas reikštų, jog valstybė palaiko senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.

Tai nesuteikia religinėms bendrijoms tokio pat statuso ir tokių pačių privilegijų, kokias turi valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ir bendrijos, tačiau suteikia kai kurių privilegijų, lyginant su valstybės pripažinimo neturinčiomis religinėmis bendruomenėmis.

Valstybė gali netradicinę religinę bendruomenę pripažinti šalies istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalimi, jeigu ją palaiko visuomenė, o jos mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams bei dorai. Valstybės pripažinimą suteikia Lietuvos Respublikos Seimas, gavęs teigiamą Teisingumo ministerijos išvadą.

Teisingumo ministerija Seimui pateiktoje išvadoje įvertino, kad „Romuvos“ religinė bendrija yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo dalis. Teisingumo ministerija atkreipė Seimo dėmesį ir į tai, kad pastaruoju metu „Romuva“ buvo sparčiausiai auganti religinė bendrija. 2001 metų gyventojų surašyme senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkstančio gyventojų, o 2011 metais tokių buvo jau 5,1 tūkstančio. Tad „Romuva“ pagal dydį yra šešta religinė bendrija šalyje, skaitlingumu lenkianti tokias tradicines bendruomenes, kaip graikų apeigų katalikai, judėjai, karaimai ir musulmonai sunitai.

– Kodėl taip sunkiai skinasi kelią į valstybinį pripažinimą senovės baltų religinė bendrija „Romuva“? – paklausėme vyriausiosios krivės Inijos Trinkūnienės.

– Šito aš negaliu spręsti, mūsų bendrija valstybei nekelia jokių pavojų. Esame atviri ir bendraujame su įvairių religijų atstovais. Kiek tenka patirti per susitikimus su lietuviais katalikais, jų požiūris į „Romuvą“, senovės baltų tikėjimą yra labai teigiamas. Teigiamai mus vertina kai kurie žinomi bažnyčios atstovai. Gyvename laisvoje Lietuvoje ir kiekvienas turi teisę išpažinti tokį tikėjimą, kuris mums yra artimas.

Mūsų bendruomenė visai atitinka reikalavimus dėl valstybės pripažinimo – yra praėję 25 metai nuo bendrijos įregistravimo, metai praėjo nuo mūsų kreipimosi suteikti valstybinį statusą. Įstatymas reikalauja, kad bendruomenės veikla negali prieštarauti visuomenėje priimtoms elgesio ir dorovės normoms. Šią nuostatą mes tikrai atitinkame, nes vienas pagrindinių mūsų tikėjimo teiginių yra darnos palaikymas su gamta, aplinka, žmonėmis, protėvių dievais.

Manau, pripažinimas turėtų įtakos visai visuomenei. Daugiau žmonių sužinotų apie savo kultūrą, geriau pažintų senojoje baltų kultūroje gyvavusį požiūrį į gamtą, gal būtų daugiau motyvacijos gerbti ją, medžius, aplinką. Senoji protėvių dvasia, meilė ir artimumas gamtai taip gražiai sudėta į dainas ir turėtų tapti mūsų dvasinio gyvenimo dalimi.

Visos valstybės turi skirtingus įstatymus dėl religijų. Pas mus ant aukščiausio laiptelio stovi valstybės pripažintos tradicinės religijos. Jos turi daugiausia privilegijų, žemiausia kategorija yra valstybės nepripažintos netradicinės religijos. Tokie dabar esame mes – nepripažinti ir netradiciniai.

Gavus valstybės pripažintos netradicinės religijos statusą, mes ramiai galėtume puoselėti savo protėvių tradicijas ir tas apeigas, kurias atliekame. Jungtuvės taptų legalios – galėtume išduoti pažymėjimą. Jokios finansinės paramos tikėtis negalime ir nesitikime.

Šiek tiek neramiai laukiame Seimo paskutinio balsavimo. Jei Seimas pasisakys prieš – vadinasi, balsuos prieš demokratiją. Teisingumo ministerija yra pateikusi Seimui išvadą, kad mes atitinkame visus įstatymo reikalavimus. Tai reikštų, kad balsuojantys prieš abejoja pačiu įstatymu.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video)
  2. Romuvos mokykla kviečia gilintis į baltų kultūrą ir religiją
  3. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  4. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV pasveikino valstybinio pripažinimo siekiančią Romuvą (video, nuotraukos)
  5. Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos)
  6. Romuva kviečia į Baltų kultūros ir religijos mokyklą
  7. Š. Šimkus. Gyvoji religija: atsišaukimas prieš sekuliarizmą
  8. M. Valaitienė apie Ramuvą ir Romuvą, etninę kultūrą ir religiją
  9. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas palaiko senojo baltų tikėjimo gyvastingumą? (audio, video)
  10. Uoli katalikė V. Abramikienė siūlo pusšimčiu metų prailginti netradicinių religinių bendruomenių nepripažinimą
  11. Kuriama Baltų kultūros ir religijos mokykla
  12. J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja
  13. Romuvos atstovai švenčiančiai Indijai pristatė Lietuvos kultūrą ir baltų tikėjimą (nuotraukos)
  14. Baltų Krivulėje sutarta dėl bendrų darbų puoselėjant baltišką dvasinį paveldą (video, nuotraukos)
  15. V. Mikailionis. Kelias į baltų dievojautą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Vilniaus Žemiatis says:
    7 metai ago

    Pagarba, šaunuoliai. Pagaliau atėjo metas, kai tradicija bus pripažinta tradicija.

    Be galo keista, kad Baltų tikėjimas iki įiol nebuvo pripažintas.

    be to, man tai keista dilema šį kartą atsidūriau visumoje populistinės Valtiečių ir žaliųjų sąjungos pusėje ir oponuoju puikaus politologo bei žurnalisto R. Valatkos skepticizmui Baltų religijos atžvilgiu.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      7 metai ago

      … viskas ką sugeba parašyti Valatka – blogai arba labai blogai… Neskaičiau nei vieno jo straipsnio kuriame būtų pasidžiaugta, jog šiame pasaulyje įvyko ir kažkas gero…

      Atsakyti
    • Žemaitis says:
      7 metai ago

      Koks tu Vilniaus žemaitis, asili, “Populistinė Valstiečių ir Žaliūjų” partija? dornius esi o ne žemaitis jei neskeri šūda nu grūda.

      Atsakyti
  2. Ženklas says:
    7 metai ago

    Taip pradžia yra, bet ar galima tikrai džiaugtis parodys birželio 21 d. svarstymai ir balsavimas Seime. Lengva nebus, nes bažnyčia į kovą prieš metė tokį trogloditą kaip šmeižto ir patyčių meistrą -Rimvydą Valatką ir net patį Vytautą Landsbergį. Girdėjau keistas kalbas (pats patikrint negaliu, bet jūs vilniečiai gal ką žinot), kad klerikalų atstovai stengiasi seimo narius paveikti asmeniškai, kad tie balsuotų prieš senovės baltų tikėjimo – Romuvos pripažinimą. Kaip veikimą už gal gerbiamoji Krivė ir Vaidilų ratas galėtų Seime surengti Romuvos pristatymą Seimo nariams?

    Atsakyti
    • Žemaitis says:
      7 metai ago

      Ženkle, o ar kas pasikeis jeigu ir nepripažins??? Tada dar aktyvesni pasidarys ainiai.

      Atsakyti
    • Ženklas says:
      7 metai ago

      Tai galėtų būti ir mūsų veiklos nuotraukų paroda su keletu informacinių stendų, Seimo nariams aiškiai matomoje vietoje, pačiame seime.

      Atsakyti
      • Ženklas says:
        7 metai ago

        Pons Žemaiti, jei dėl bažnyčios brutalaus spaudimo, bus atsisakyta pripažinti lietuvių tikėjimą, tai Romuva nemirs, bet jos plėtra nebus tokia sparti ir reikšminga. Juk vien oficiali galimybė mokyti savo tikėjimo mokyklose tikrai vertinga tautos dvasios žadinimui. Santuokų, vardynų – krikštynų sudarymo automatiškas pripažinimas juridiniu faktu, nežiūrint kitų įstatymo formuluočių (dėl įtraukimo į tradicinių religijų sąrašą) realiai pastatytų į tą pačią pakopą kaip ir katalikus. Reikės ir toliau skleisti mūsų tikėjimą. Pridursiu poetiškai – ,,nesustabdysi upės bėgimo…“

        Atsakyti
  3. Žemaitis says:
    7 metai ago

    Šiaip reikėtų išdrysti paduoti teisman tuos kunigus ir kitus asmenis, kurie šmeižia ainius, skelbdami jog juos sukūrė KGB. Visi žino jog tai visiškas apsurdas, bet garsūs Lietuvos kunigai nesibaiminą tą apsurdą skelbti ir purvinti romuviečių. Yra teisiniai keliai sugėdinti tokius per teismus. Įdomu kokius jie įrodymu pasitelks savo tiesas pagrįsti.

    Atsakyti
  4. Danguolė says:
    7 metai ago

    Vienintelis Dievas , žemės, dangaus ir visa, kas juose Kūrėjas, prieš 2000 metų atsiuntė į žemę savo Sūnų Jėzų Kristų, kad išgelbėtų pagonis iš jų nuodėmių. Ar suvokia Romuvos dalyviai, kad jie yra bedieviai, garbinantys kūrinius vietoje Kūrėjo. Tokių “garbintojų” laukia pragaras, kaip sako Dievo Žodis (Biblija). Valstybininkai per šventes eina į katalikų (galima įtarti – krikščionių, nors iki krikščionybės katalikams labai toli) bažnyčią ir lygtai išpažįsta Dievą Kūrėją, o tuo pačiu metu pripažįsta pagonių (bedievių) “religiją”. O šventas naivume!!! (Gerai, jei tai naivumas).Tauta, nepažįstanti Dievo, žlugs.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Baltijos šalių Prezidentai
Lietuvoje

Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus

2025 07 04
Pinigai
Lietuvoje

Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu

2025 07 04
Pasienis
Lietuvoje

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Vandens dulksnų stotelė
Gamta ir žmogus

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
„Rail Baltica“
Lietuvoje

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Gamta ir žmogus

„Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

2025 07 04
Mobilus internetas telefone
Lietuvoje

Interneto kokybę jau galima įsivertinti dar paprasčiau

2025 07 04
Kelio darbai, kelio ženklas | sumin.lt
Lietuvoje

Vykdomi skubūs Gariūnų viaduko taisymo darbai, galimos spūstys

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Rimgaudas apie Nauji traukiniai Lietuvoje riedės jau kitąmet
  • Rimgaudas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Kažin apie „Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus
  • Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu
  • Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų
  • Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

Kiti Straipsniai

Šarūnas Birutis | LRKM nuotr.

K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

2025 07 03
Šauktiniai | KAM, I. Budzeikaitės nuotr.

Šauktinių sveikatos draudimas bus apmokamas valstybės

2025 07 01
Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

2025 07 01
Prigimtinė kultūra

Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

2025 07 01
Seimas

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Vandens gręžinys

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Rimgaudas apie Nauji traukiniai Lietuvoje riedės jau kitąmet
  • Rimgaudas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Kažin apie „Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos
  • P.Skutas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Apdegė neprižiūrimas Kazokinės dvaro sodybos kluonas | miestai.net nuotr.

Apdegė neprižiūrimas Kazokinės dvaro sodybos kluonas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai