Kovo 19 d. įvyko Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Didžioji Krivulė, į kurią susirinkę vaidilos išrinko bendruomenės vadovę Krivę, ja vėl tapo Inija Trinkūnienė. Bendrijos Krivio rinkimai rengiami kas trejus metus.
Pirmą kartą Romuvos Krive I. Trinkūnienė buvo išrinkta 2014 metais, anapilin iškeliavus Kriviui Jauniui Jonui Trinkūnui. Vadovaudama Romuvos bendrijai , I. Trinkūnienė siekė valstybinio Romuvos pripažinimo, vadovavo apeiginio folkloro grupei „Kūlgrinda“, rengė kalendorines ir šeimos šventes, skatino tarptautinį etninių religijų bendradarbiavimą, rengdama įvairių šalių prigimtinio tikėjimo atstovų susitikimus.
Jos indėlis į bendrijos klestėjimą ir žinomumą visuomenėje paskatino Romuvos vaidilas trečią kartą patikėti I. Trinkūnienei Romuvos bendrijos vairą.
„Esu nepaprastai dėkinga už man suteiktą pasitikėjimą. Pasižadu ir toliau tęsti man patikėtus svarbius darbus puoselėjant protėvių paveldą, senąjį baltų tikėjimą ir Romuvos bendriją. Tikiuosi, kad ateinantys treji metai bus skalsūs ir darbingi, kupini mums svarbių pasiekimų, kurių tikimės savo kelyje valstybinio pripažinimo link“, – sakė I. Trinkūnienė.
Krivė I. Trinkūnienė gimė 1951 spalio 25 dieną Kelmėje, 1969 metais baigė Kelmės vidurinę mokyklą, 1974 metais Vilniaus Universitete įgijo psichologijos magistro laipsnį. Nuo 1974 metų iki šiol dirba sociologe Mokslų Akademijos Filosofijos ir Sociologijos, nuo 2001 metų – Socialinių tyrimų institute, dabar vadinamame Lietuvos socialinių tyrimų centru.
I. Trinkūnienė savo mokslinius darbus skyrė etninės kultūros sklaidos ir raiškos tyrimams. Tuo klausimu yra paskelbusi per 60 straipsnių mokslinėje spaudoje, dalyvauja konferencijose, skaitė pranešimus Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 2004 metų iki 2013 metų I. Trinkūnienė buvo Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo ekspertė.
Nors Lietuvos Respublikos Seimas 2021 gruodžio 7 d. yra po pateikimo pritaręs senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybiniam pripažinimui, tačiau šis klausimas iki šiol lieka nepateiktas galutiniam balsavimui, nors jo svarstymas buvo numatytas 2021 m. gruodžio 16 d. Klusimo sprendimo nukėlimą šiuo metu bandoma pateisinti esą nepalankiomis aplinkybėmis susidariusiomis dėl karo Ukrainoje…
Kaip žinia, „Romuvos“ valstybinio pripažinimo klausimas pernai gruodyje į Seimo darbotvarkę buvo įtrauktas jau antrą kartą. Pirmą kartą, 2019 m. birželio 27 d., įsikišus aukščiausiems Lietuvos Bažnyčios hierarchams ir padarius įtaką Seimo nariams katalikams, Seimas valstybės pripažinimo „Romuvai“ nesuteikė.
2019 m. rugsėjo mėnesį „Romuva“ nepalankų Seimo sprendimą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT). 2021 m. birželio 8 d. EŽTT byloje „Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą“ nustatė, kad Seimas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.
Pasak „Romuvos“ vadovės, valstybės pripažinimas bendrijai būtų reikšmingas kaip oraus gyvavimo savo valstybėje užtikrinimas. Šis įteisinimas būtų svarbus daugeliui bendrijos narių, nes leistų jaustis pilnaverčiais piliečiais, galinčiais naudotis šalies Konstitucijos ir įstatymų užtikrinama tikėjimo laisve.
Sveikinimai Krivei Inijai. Sėkmės vedant baltų tikėjimo bendruomenę dievoieškos keliu. Dievų ir Deivių palaimos Jums!