Šeštadienis, 13 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Jo Šventenybė Dalai Lama XIV pasveikino valstybinio pripažinimo siekiančią Romuvą (video, nuotraukos)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2017 12 12 09:13
14
Lietuvos Romuvos Krivulė 2017 | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Lietuvos Romuvos Krivulė 2017 | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Lietuvos Romuvos Krivulė 2017 | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.
Lietuvos Romuvos Krivulė 2017 | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Gruodžio 9 d. Vilniuje iš visų Lietuvos kraštų į metinę Krivulę susirinkę Senovės baltų religinės bendrijos Romuva atstovai rinko naują bendrijos vadovą – Krivį. Vykdyti šias pareigas dar vienam 3-jų metų laikotarpiui buvo patikėta Romuvos vaidilei Inijai Trinkūnienei, kuri Romuvos Krive yra jau nuo 2014 m.

Krivulės išvakarėse Lietuvos Romuvą pasveikino Tibeto dvasinis lyderis Jo Šventenybė  Dalai Laima XIV. Romuvai atsiųstame laiške jis rašo: Noriu pasiųsti į Lietuvą savo brangiems broliams ir seserims šiltus sveikinimus su jūsų tradicinėmis šventėmis ir Naujaisiais metais. Su malonumu ir meile prisimenu apsilankymą jūsų puikioje šalyje 1991 metų spalį – kiek daugiau kaip prieš dvidešimt šešerius metus. Man malonu žinoti, kad galite naudotis laisve, kurios atgavimą tada šventėte. Teikia vilčių tai, kad lietuviai gali laisvai grįžti prie savo istorinių ir kultūrinių šaknų ir atkurti tradicijas – tokias, kaip Romuva, – kurios prisideda stiprinant kultūros vertybes ir pripažįstant gamtos reikšmę mūsų gyvenime.

Vilniaus Lietuvos technikos bibliotekos patalpose vykusi Romuvos Krivulė prasidėjo susitelkimo ir darnos apeigomis, skambant kanklių garsams, prie ugnies aukuro, kuriame kiekvienos romuvos atstovas  uždegė po žvakutę.  Aptarę šių metų nuveiktus darbus, pasidžiaugę naujais pasiekimais ir gausėjančiu Romuvos bendraminčių ratu, romuvų atstovai išklausė ir balsavimu patvirtino Krivės Inijos Trinkūnienės metinę ataskaitą. Po to buvo išrinkta nauja Romuvos vadovybė – Vaidilų ratas, kurį sudaro Krivis ir jo pagalbininkai vadinami krivaičiais. Antram 3-jų metų vadovavimo Romuvai laikotarpiui perrinkus Vilniaus romuvos vaidilę Iniją Trinkūnienę buvo patvirtinta nauja Vaidilų rato sudėtis. Į jį išrinkti: Dalia Urbanavičienė, Laimutis Vasilevičius, Nijolė Balčiūnienė, Jonas Vaiškūnas, Valdas Pukas, Eugenijus Martinkus, Vidmantas Velička, Asta Valiukevičienė, Eglė Valentė, Gediminas Žilys.

„Tebūnie Darna!“ | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.
„Tebūnie Darna!“ | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Išrinktieji krivaičiai kartu su Krive ištiesę rankas virš šventosios Ugnies aukuro, prašydami Protėvių ir Didžiųjų Dievų pagalbos. iškilmingai prisiekė „garbingai eiti krivaičio pareigas, rūpintis Lietuvos Romuvos gyvybingumu, stiprėjimu ir klestėjimu“. Priesaikos žodžius užbaigdami romuviams būdingu šūkiu „Tebūnie Darna!“.

Antroje Krivulės dalyje į Romuvą džiaugsmingai buvo priimta nauja gausi ir stipri bendraminčių ir bendražygių grupė iš Panevėžio – Žygeivių Baltojo žalčio romuva, o jos atstovei Rasmai Buzienei buvo oficialiai suteiktas Romuvos vaidilės vardas. Numatę veiklos barus bei užduotis būsimiesiems naujiems 2018-iesiems metams Krivulės dalyviai aptarė ir Romuvos oficialaus valstybinio pripažinimo klausimą.

Pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą (RBB) valstybės nepripažinta religinė bendruomenė ar bendrija dėl pripažinimo gali kreiptis tiktai suėjus 25-eriems metams nuo jos pirminės teisinės registracijos datos. Nuo 1992 m. oficialiai Lietuvoje įregistruota Senojo baltų tikėjimo bendrija Romuva dėl valstybės pripažinimo į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi šių metų gegužės 17 d. Pagal RBB įstatymą Seimo Žmogaus teisių komitetas dėl pripažinimo paprašė išvados iš Lietuvos teisingumo ministerijos. Tačiau jau praėjo bemaž 7 mėnesiai, o Teisingumo ministerija Seimui šios išvados pateikti neskuba.

Apie plačius tarptautinius ryšius turinčių senosios lietuvių religijos tęsėjų rūpesčius, siekiant valstybinio pripažinimo savo protėvių žemėje, žiniai pasklidus po pasaulį, savo paramą ir palaikymą Romuvai pirmieji išreiškė graikai. Senojo graikų tikėjimo atstovus vienijanti Aukščiausioji Etninių Helenų Taryba (Ύπατο Συμβούλιο των Ελλήνων Εθνικών) 2017 m. gegužės 20 d. išsiuntė laišką Lietuvos Seimui ir Teisingumo ministerijai  ragindama neatidėlioti Romuvos valstybinio pripažinimo. Tuo pačiu savo laiške graikai atkreipė aukščiausių Lietuvos institucijų dėmesį į tai, kad Romuvos kaip ir Helenų etninės religijos negalima laikyti taip vadinamu „neo-pagonišku“ arba „naujuoju religiniu judėjimu“. Ji, pasak kreipimosi autorių, priskirtina tai religijų kategorijai, kurią religijotyrininkai jau 150 metų vadina „etnine“ (ethnic) arba „prigimtine“ (indigenous) religija, nes savo tradicijas grindžia senųjų baltų ir lietuvių istoriniais šaltiniais bei gyvojo prigimtinio religingumo tradicijomis ir simboliais perduotais iš kartos į kartą – papročių, dainų, tautosakos ir unikalių apeiginių polifoninių sutartinių giesmių pavidalu.

Palaikymą Romuvai išreiškė ir broliai latviai. Nuo 1926 m. Latvijoje oficialiai veikianti Senojo baltų tikėjimo bendrija „Latvijos Dievturių Sandrauga“ (LDS) spalio 1 d. Lietuvos Seimo Žmogaus teisių komitetui atsiųstame laiške rašė: LDS remia ROMUVOS norą, pastangas ir teisėtą siekį tapti valstybės pripažinta religine bendrija. Taip bus ištaisyta istorijos bėgyje atsiradusi neteisybė, pašalinta baltų tautų dvasinę savigarbą slegianti priespauda, todėl prašome Lietuvos Seimo deputatus mūsų tautų savasties ir bendražmogiškų vertybių išsaugojimo vardan teisiškai įtvirtinti lietuvių tautos nacionalinę religiją, kad ji taptų gerbiama bei vertinama ir savoje žemėje, ir pasaulyje kaip lygiavertė kitoms religijoms.

Prof. Vedas P. Nanda | Youtube.com nuotr.
Prof. Vedas P. Nanda | Youtube.com nuotr.

Romuvos Krivė I. Trinkūnienė Krivulės dalyviams taip pat perskaitė garsaus JAV tarptautinės teisės specialisto, Pasaulio teisininkų asociacijos (World Jurist Association) garbės prezidento, Denverio Universiteto Tarptautinės teisės centro (The Ved Nanda Center for International Law) profesoriaus Vedo P. Nandos (Ved P. Nanda) atsiųstą laišką Lietuvos Teisingumo ministrei Mildai Vainiūtei, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkui Valerijui Simulikui.

Prof. V.P. Nanda rašo: Šis laiškas yra skirtas visomis dvasios pajėgomis paremti Romuvos, vietinių Lietuvos žmonių, prigimtinės lietuvių religinės bendruomenės, prašymą gauti pripažinimą iš Žmogaus teisių komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės Teisingumo departamento.

Kaip Denverio Sturmo teisės koledžo žmogaus teisės profesorius ir Amerikos advokatų asociacijos žmogaus teisių centro valdybos narys, esu susipažinęs su Romuva kaip su viena seniausių iki šiol gyvuojančių vietinių-prigimtinių  kultūrų Lietuvoje ir Europoje. Susipažinau su jų vadovais per Tarptautinio kultūros studijų centro konferenciją Indijoje ir jų kultūra, grindžiama darnos ir žmogaus orumo, taip pat didelės meilės ir pagarbos gamtai principais,  man padarė didelį įspūdį. Su dideliu susidomėjimu sekiau vietinių žmonių Jungtinėse Valstijose  ir kitose šalyse, kartu ir Europoje, taip pat Jungtinėse Tautose raidą. Esu parašęs knygų ir straipsnių, susijusių su tarptautine žmogaus teisių problema ir jos sprendimu, ta tema esu kalbėjęs nacionaliniuose ir tarptautiniuose forumuose ir, kaip buvęs  Pasaulio teisininkų asociacijos  prezidentas, o dabar jų garbės prezidentas, esu surengęs nacionalinėms ir tarptautinėms vietinių žmonių  teisėms skirtas konferencijas.

Vadovaudamasis pokalbiais su Romuvos vadovais, taip pat savo paties stebėjimo išvadomis, esu neabejotinai įsitikinęs, kad Romuvos pripažinimas jūsų Žmogaus teisių komitete prie jūsų gerbiamos vyriausybės yra labai uždelstas. Todėl nuoširdžiai prašau ilgai neatidėliojant šiems kilniems ir taiką mylintiems žmonėms suteikti pripažinimą, kurio jie tikrai yra nusipelnę.

2014 m. VšĮ „Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras“ užsakymu „Vilmorus“ atliktas kiekybinis visuomenės požiūrio į religines mažumas tyrimas „Religinės bendruomenės Lietuvoje ir jų teisės“ atskleidė, kad Senovės baltų religinė bendrija Romuva turi Lietuvos visuomenės palaikymą. Tyrimas parodė, kad vienintelė Romuva yra vertinama greičiau teigiamai (17 proc.) negu neigiamai (10 proc.), o visi kiti religinių mažumų judėjimai vertinami negatyviai. Be to, tyrėjai atkreipė dėmesį, kad gyventojai, turintys žinių apie vieną ar kitą judėjimą, paprastai jį vertina daug neigiamiau, tačiau Romuvos atžvilgiu yra priešingai: žinantys šį judėjimą vertina žymiai palankiau (38 proc. palankių vertinimų) nei nežinantys (4 proc. palankių vertinimų). Lietuvos gyventojų požiūris į romuviečių teises taip pat yra žymiai palankesnis lyginant su požiūriu į kitas religines mažumas.

Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.
Krivė Inija Trinkūnienė | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Išklausę Krivės I. Trinkūnienės trumpo pranešimo apie Romuvos valstybinio pripažinimo reikalus Krivulės dalyviai išreiškė viltį, kad Lietuvos teisingumo ministerijos valdininkai daugiau nevilkins šio klausimo ir pagaliau padarys savo darbą – pateiks Seimui 7-tą mėnesį vilkinamą atsakymą.

Pasibaigus Krivulei, naujai 3-jų metų kadencijai perrinkta Romuvos Krivė I. Trinkūnienė sakė: „Jau 27-erius metus gyvename nepriklausomoje, demokratiškoje valstybėje, kurios Konstitucija pripažįsta žmogaus laisvę išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą. Pagaliau atėjo istorinė akimirka suteikti protėvių tikėjimo tęsėjai Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Metas įvykdyti istorinį teisingumą – atiduoti pagarbą visų laikų didvyriams, kurie kūrė, saugojo, nešė ir gynė savo protėvių tikėjimą – svarbiausią mūsų tapatybės žymę – iki pat šių laikų. Romuvos puoselėjamų dvasinių vertybių pripažinimas svarbia mūsų tautos kultūrinio, socialinio ir dvasinio palikimo dalimi taps pripažinimu  pačios Lietuvos valstybės dvasinių saitų su svarbiausiu mūsų stiprybės aruodu – didinga praeitimi“.

krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-27-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-29-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-28-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-26-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-25-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-24-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-23-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-22-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-21-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-20-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-19-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-18-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-17-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-16-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-15-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-14-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-13-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-12-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-11-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-10-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-9-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-8-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-P1140950-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-7-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-6-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-5-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-3-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-2-K100
krivule-2017-v-kasinsko-nuotr-4-K100

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Įkurta Kriūkų Romuva (nuotraukos, video)
  2. Lietuvos Romuva kviečia į vėlių pagerbimo apeigas Dvarciškiuose (nuotraukos)
  3. Romuva pasitiko sugrįžtančią Saulę (nuotraukos)
  4. Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią (nuotraukos, video)
  5. Jorės šventė vėl skubino Tėvynės pavasarį (nuotraukos, video)
  6. Romuva pagerbs protėvių vėles
  7. Panevėžio romuva paminėjo Krivį Jaunių (nuotraukos)
  8. Lietuvos Romuva kviečia likti ištikimiems baltų tikėjimui (video)
  9. Romuva pagerbė Krivį Joną Trinkūną Žiūrų dainomis (video)
  10. Romuva kviečia į Žiūrų dainų vakarą, skirtą Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui atminti
  11. Romuviai paminėjo Krivio dieną (video, nuotraukos)
  12. Lietuvos Romuvos Krive išrinkta Inija Trinkūnienė (video, nuotraukos)
  13. Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus (nuotraukos, video)
  14. Jorės šventėje pagerbti Tautos Didvyriai ir Didieji Dievai (nuotraukos, video)
  15. Romuva pasitiko pavasarį ant Pučkorių piliakalnio
  16. Romuva kviečia paminėti Krivio dieną
  17. Baltų Krivulėje sutarta dėl bendrų darbų puoselėjant baltišką dvasinį paveldą (video, nuotraukos)
  18. Romuva kviečia į Baltų kultūros ir religijos mokyklą
  19. Baltų Krivūlė ir Žemaičių vienybės diena Kražiuose pažymėta 10-čia atgimimo ir bendradarbiavimo ženklų (nuotraukos, video)
  20. Lietuvos Romuva sugrįžtančią Saulę kviečia pasitikti protėvių giesmėmis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Gerbėjai says:
    5 metai ago

    Ačiū, kad rūpinatės protėvių tikėjimu ir papročiais. Garbinga grįžti prie tautos šaknų ir ištakų.
    Žiūrėsime ar liberalūs politikai vienodai teisingi visiems Lietuvos žmonėms. Tikėjimas yra laisvas žmogaus apsisprendimas – tai garantuoja Žmogaus teisės taip gerbiamos Lietuvoje ir pasaulyje.
    Balsavimas Seime bus rodiklis ar tikrai esame demokratinė valstybė , kur visi yra lygūs. Tikėjimo išpažinimą garantuoja Lietuvos Konstitucija.

    Atsakyti
  2. Kemblys says:
    5 metai ago

    Budizmas Tibetui padarė tokią pačią žalą kaip mums krikščionybė…

    Atsakyti
    • Apolitas Runkelis - Patvorinis says:
      5 metai ago

      Gal tamsta galmėtų patikslinti kiek lotoso arba dharmos rato karų budistai surengė ir kam kokią žalą padarė?

      Atsakyti
  3. Giedrė says:
    5 metai ago

    Laukiame laukiame palankaus Teisingumo ministerijos atsakymo.

    Atsakyti
  4. jurgis says:
    5 metai ago

    “ar tikrai esame demokratinė valstybė , kur visi yra lygūs…” parašyta didelė nesąmonė: visi lygūs niekada nebus, demokratija nereiškia “visų lygių”, tai komunizmas…

    Atsakyti
  5. Jogaila arckitektas says:
    5 metai ago

    Pagonybė, priešingai nei krikščionybė, nėra religija, tai tik tam tikra gyvenimo būdo dalis.

    Atsakyti
    • Levas says:
      5 metai ago

      Tai – TIKĖJIMAS

      Atsakyti
  6. Povilas says:
    5 metai ago

    Prašyti to, ko seniai nusipelnė senovės baltų tikėjimą išpažįstantys žmonės, yra verta. Ne mažiau verta yra padirbėti ir su Seimo nariais, informuojant juos ir tikintis jų palankesnio pritarimo. Prašymai ir rezoliucijos yra viena, o paieška pritarimo “gyvai” yra kitas dalykas. Linkiu nuoširdžiai sėkmės

    Atsakyti
  7. Jonas Vaiškūnas says:
    5 metai ago

    Prašyti pripažinimo SAVO Tėvynėje SAVO PAČIŲ PROTĖVIŲ ŽEMĖJE kaip malonės – laukiant nesulaukiant kada niekuo netikintys ir NIEKO neišpažįstantys valdininkai susimils PRIPAŽINTI, patikėkite, nemalonu ir nenormalu. Jau septyni mėnesiai kaip nėra jokio atsakymo. Tuo tarpu kai sąžinė, padorumas ir net pačios valdiškos taisyklės sako – valstybinės įstaigos atsakyti piliečiams turėtų per mėnesį.

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      5 metai ago

      Nereikia būti naiviems ir manyti, jeigu jau parašei laišką ir įteikei, tai visas problemas išsprendei. Reikia į Teisingumo ministerijos atitinkamą skyrių nuolat vaikščioti, bendrauti tiesiogiai su tais kurie turi paruošti išvadą, gal ko nors trūksta, gal dar kas nors. Visi puikiai supranta, kad bus ieškoma visokių kabliukų, bažnyčios įtakoje, kad prašymą atmesti. Vaidilų ratas irgi kritikuotinas, – parašė laišką ir toliau, nieko nedarydami, išsižioję laukia…

      Atsakyti
  8. Dalia says:
    5 metai ago

    Kaip lengva apkaltinti išsižiojimu nieko nežinant. Ir vaikščiojama, ir skambinama nuolat…

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      5 metai ago

      Atsiprašau už klausimus ir vertinimus, bet kai su Romuva nesidalijama, kas ir kaip nuveikta, tai….

      Atsakyti
  9. Antanas says:
    5 metai ago

    Aš U Ž ROMUVĄ.NOrėčiau tapti jos nariu.

    Atsakyti
    • Vasionis says:
      5 metai ago

      Antanai, mielai priimsime, įsijunkite, koordinatės ryšiams http://www.romuva.lt

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Siekiama įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos veiksmų

2022 08 12
Senieji krikštynų papročiai – kaip sukurti išskirtinę šventę? | Lietuvos kultūros tarybos nuotr.

Senieji krikštynų papročiai – kaip sukurti šventę?

2022 08 03
Romuvos stovykla | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kviečia jaunimo etninės kultūros stovykla „Krikštynos vakar ir šiandien“

2022 07 24
Lietuviško filmo „Mano mažytė žmona“ peržiūra | Lietuvos kino centro nuotr.

Lietuviško filmo „Mano mažytė žmona“ peržiūra

2022 07 15
Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiaulių tardymo izoliatorius bus iškeltas

2022 07 11
Dokumentų pasirašymas | challc.net nuotr.

Turite el. parašą? Tam tikrus įgaliojimus savo vardu galite išduoti ir be notaro patvirtinimo

2022 07 10
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)

2022 06 29
Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

N. Balčiūnienė. Pirmųjų Rasos švenčių įspūdžiai

2022 06 22
Rasos šventė Kernavėje | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rasos šventei Kernavėje – 55!

2022 06 22
Cenzūra – ne prastesnė nei sovietmečiu | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

G. Burneika. Katalikai prieš Romuvą

2022 06 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Tinkamiausias laikas pasirūpinti investicijomis namo statyboms
Lietuvoje

Kokybiški namai – iš kokybiškų mežiagų

2022 08 13
Pošventinei atgaivai – rauginti kopūtai
Lietuvoje

Kokies priežastys lemia pavojingą kepenų ligą?

2022 08 13
Ko reiktų nepamiršti automobilių savininkams ruošiantis šiltajam laikotarpiui?
Lietuvoje

Eismo pavojai išsiruošus grybauti ar uogauti

2022 08 13
pixabay.com nuotr.
Įvairenybės

Kokie automobiliai nuvertėja labiausiai?

2022 08 13
Gyventojų prašoma kaip įmanoma greičiau atsiimti siuntą iš paštomatų
Lietuvoje

3 patarimai siunčiant siuntas į užsienį

2022 08 13
Mokslininkų siūlymas kovoje su „Covid-19“: daugelis negali patikėti, kad tai gali padėti
Lietuvoje

Pasiruošti mokslo metams padės ir vitaminai

2022 08 13
Aiškėja, kaip atrodys Nemuno salą ir Aleksotą sujungsiantis tiltas | Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Architektūra

Aiškėja, kaip atrodys Nemuno salą ir Aleksotą sujungsiantis tiltas

2022 08 13
Atostogos svetur: kaip apsidrausti nuo rūpesčių dėl sveikatos?
Kelionės

Paskutinės minutės kelionių sąvoka pasikeitė

2022 08 13


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Aiškėja, kaip atrodys Nemuno salą ir Aleksotą sujungsiantis tiltas
  • Laumėnų kaimas apie L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų
  • Saulės Vilna apie Profesinės sąjungos „Solidarumas“ darbo inspekcija dirba: sulaikytas nelegalus gidas
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokybiški namai – iš kokybiškų mežiagų
  • Kokies priežastys lemia pavojingą kepenų ligą?
  • Eismo pavojai išsiruošus grybauti ar uogauti
  • Kokie automobiliai nuvertėja labiausiai?

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 671; komentarų: 11
  • S. Buškevičius. Karas Ukrainoje gali stipriai užsitęsti, jei nebus imtąsi ekstraordinarių veiksmų peržiūrėta: 505; komentarų: 6
  • Kuršių genties vartus pravėrus peržiūrėta: 497; komentarų: 5
  • Policijos reidai rugpjūčio mėnesį peržiūrėta: 471; komentarų: 0
  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30 peržiūrėta: 467; komentarų: 12
  • S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (III). Ryšininkės akimis peržiūrėta: 466; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Siekiama įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos veiksmų

by Ditė Česėkaitė
2022 08 12
0
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiandien  Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) įteiktas Lietuvos prašymas leisti įstoti į bylą Ukraina prieš Rusiją trečiosios šalies teisėmis. Ši...

Skaityti toliau

Senieji krikštynų papročiai – kaip sukurti šventę?

by Kristina Aleknaitė
2022 08 03
0
Senieji krikštynų papročiai – kaip sukurti išskirtinę šventę? | Lietuvos kultūros tarybos nuotr.

Vaikelio gimimas – vienas svarbiausių įvykių gyvenime, kurį norisi prasmingai paminėti. Etnologė, apeigų folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė Inija Trinkūnienė įsitikinusi,...

Skaityti toliau

Kviečia jaunimo etninės kultūros stovykla „Krikštynos vakar ir šiandien“

by Jonas Vaiškūnas
2022 07 24
1
Romuvos stovykla | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 10–15 dienomis Dvarčiškiuose (Švenčionių r.) vyks Romuvos jaunimo etnokultūros stovyklą stovykla „Krikštynos vakar ir šiandien“.

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Aiškėja, kaip atrodys Nemuno salą ir Aleksotą sujungsiantis tiltas
  • Laumėnų kaimas apie L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų
  • Saulės Vilna apie Profesinės sąjungos „Solidarumas“ darbo inspekcija dirba: sulaikytas nelegalus gidas
  • Romas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • Bartas apie Kinija nutraukia susisiekimo ryšius su Lietuva

Kitas straipsnis
Tarptautinė mūgė Liuksemburge 2017 | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Mes ir jie“: Liuksemburge lietuviai pristatė savo šalį (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai