Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į žmogaus teisių teismą

www.alkas.lt
2019 09 02 10:24
26
Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.
Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“  kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT), prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti šiai bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį (Minties, sąžinės ir religijos laisvė), 14 straipsnį (diskriminacijos draudimas) bei  6 ir 13 straipsnius (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę). 

Kaip žinia, šių metų birželio 27 d. Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinei bendrijai Romuva būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Už pasisakė 40, prieš – 31 , susilaikė – 15 Seimo narių.

EŽTT pateiktoje peticijoje nurodoma, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ atitinka visus Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje keliamus reikalavimus, būtinus išpildyti siekiant gauti valstybės pripažinimą. Tą patvirtina ir Seimui pateikta Teisingumo ministerijos išvada. Tuo tarpu Seimas, remdamasis ne teisiniais, o politiniais motyvais, bendrijai valstybės pripažinimo nesuteikė.

„Apgailestaujame, kad politiniai sprendimai, nepagrįstos baimės ar noras tiesiog pažeminti kitokius religinius įsitikinimus turinčius žmones lemia tai, kad viena tikinčiųjų grupė, šiuo atveju mes,  Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“, negali naudotis pripažintos religinės bendruomenės statusu, nors ir atitinkame visus įstatyme keliamus reikalavimus, kaip ir tos bendrijos, kurioms Seimas jau yra suteikęs tokį pripažinimą. Dėl to mūsų bendrijai priklausantys tikintieji patiria savo veiklos suvaržymus ir jaučiasi esą diskriminuojami. Pavyzdžiui, nepripažįstamos bendruomenės narių pagal mūsų apeigas sudarytos santuokos, dėl ko jos turi būti atkartotos civilinės metrikacijos įstaigose.“ – teigia Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivė Inija Trinkūnienė.

I. Trinkūnienė apgailestauja, kad „Romuva“ savo pažeistų teisių Lietuvoje ginti negalėjo – nėra teisinės gynybos priemonių, kurios leistų Lietuvoje kvestionuoti Seimo neveikimą ir įpareigotų Seimo narius pripažinti tą religinę bendriją, kuri atitinka įstatyme keliamus reikalavimus – Konstitucinis teismas yra konstatavęs, jog Seimo nario mandatas yra laisvas.

„Seimo sprendimas buvo paremtas ne įstatymu, o politikavimu. Europos žmogaus teisių teismas yra vienintelė išeitis. Savo kreipimusi mes nesiekiame materialinės naudos „Romuvai“ ar piniginės kompensacijos už mūsų pažeistas mūsų tikinčiųjų teises. Geriausias mums padarytos žalos atlyginimas – Strasbūro Teismo pripažinimas, kad mūsų teisės buvo pažeistos. Esame įsitikinę, kad bendrijai palankus EŽTT sprendimas paskatintų politikus keisti teisės aktus ir leistų visas religijas, kokios jos bebūtų, Lietuvoje laikyti lygias prieš įstatymą,“ – sako Krivė I. Trinkūnienė.

Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis numato, kad religinė bendrija dėl valstybės pripažintos religijos status suteikimo gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos. 10 metų taisyklė galioja net tuo atveju, jei prašymo netenkinimo metu religinė bendrija visiškai atitinka įstatyme jai keliamus reikalavimus ir turi tai patvirtinančią Teisingumo ministerijos išvadą.

Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ įsitikinimu,  yra akivaizdu, kad religinei bendrijai dabar prireiks net 35 metų nuo jos pirminio įregistravimo Lietuvoje tam, kad ji galėtų pakartotinai bandyti siekti įgyti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Toks reguliavimas, kada numatomas 25 plius dar 10 metų laukimo laikotarpis, ypač turint omenyje aplinkybę, jog SSRS okupacijos metu Lietuvoje religinė bendrija „Romuva“ dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių negalėjo teisėtai veikti kaip juridinis asmuo, ne tik kad nepagrįstai ir neproporcingai apsunkina religinės bendrijos bei jos išpažinėjų veiklą (apribojimus taiko ištisai tikinčiųjų kartai), bet ir negali būti pripažįstamas būtinu demokratinėje visuomenėje EŽTK 9 straipsnio 2 dalies prasme. Taigi, EŽTT įteiktoje „Romuvos“ peticijoje nurodoma, kad toks reguliavimas prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai.

„Romuva“ tikisi jai palankaus EŽTT sprendimo. EŽTT jau turėjęs panašaus pobūdžio bylų. Pavyzdžiui, „Religionsgemeinschaft der Zeugen Jehovas ir kiti prieš Austriją“ byloje nustatė, kad būta diskriminacijos, taip pažeidžiant Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnį, dėl to, kad buvo atsisakyta suteikti pareiškėjo bendruomenei „pripažintos religinės bendruomenės“ statusą, tuo pagrindu, kad ji iki tol nebuvo veikusi kaip „registruota“ religinė organizacija mažiausiai dešimt metų. 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime po svarstymo pritarta, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ būtų valstybės pripažinta (video)
  2. Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video)
  3. Senovės baltų religija siekia valstybės pripažinimo
  4. Pasipriešinus katalikams Seimas nesuteikė valstybės pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video, tiesioginė transliacija)
  5. Žmogaus teisių gynėjai dėl G.Songailai iškeltos bylos kreipėsi į Seimą
  6. Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Romuvos valstybiniam pripažinimui
  7. Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kreipėsi į Popiežių
  8. Romuva kviečia į Baltų kultūros ir religijos mokyklą
  9. Lietuvoje ir Rumunijoje veikė slapti CŽV kalėjimai, skelbia Europos Žmogaus Teisių Teismas
  10. Romuva Indijoje pristato moters dieviškumo tradiciją baltų kultūroje (nuotraukos)
  11. Romuva kviečia pasirašyti peticiją raginančią persvarstyti Seimo sprendimą
  12. Jo Šventenybė Dalai Lama XIV pasveikino valstybinio pripažinimo siekiančią Romuvą (video, nuotraukos)
  13. Moteris laimėjo bylą prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme
  14. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad Katynės žudynės yra karo nusikaltimas
  15. Romuva apskundė Seimo narį Ž. Pavilionį Seimo etikos ir procedūrų komisijai (video)
  16. Seimo sprendimą nesuteikti Romuvai valstybės pripažinimo pasmerkė ir tarptautinės organizacijos
  17. Romuva pagerbs protėvių vėles
  18. Įkurta Kriūkų Romuva (nuotraukos, video)
  19. Romuva kviečia paminėti Krivio dieną
  20. Lietuvos Romuva šiuos metus paskyrė Krivio Jauniaus atminimui (nuotraukos)
  21. Pasaulio religijų parlamente senąsias Europos religines bendrijas atstovaus Lietuvos Romuva
  22. Romuva kviečia į Žiūrų dainų vakarą, skirtą Jonui Trinkūnui – Romuvos Kriviui atminti
  23. Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos)
  24. M. Ališauskienė. Ar Romuvos religinė bendruomenė – grėsmė nacionaliniam saugumui?
  25. Lietuvos ir Latvijos baltų tikėjimo tęsėjai palaiko kovotojus už Lietuvos miškų išsaugojimą
  26. Romuva pasitiko pavasarį ant Pučkorių piliakalnio
  27. M. Kundrotas. Pripažinti Romuvą – krikščioniška, tautiška ir demokratiška
  28. Romuva kviečia švęsti pavasario lygiadienį ant Pučkorių piliakalnio
  29. Romuva kviečia kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą (audio, video)
  30. Romuvos mokykla kviečia gilintis į baltų kultūrą ir religiją

ALKO TURINYS

Pastabos 26

  1. Barbosa says:
    2 m. ago

    O kaip Grušas už savo veiksmus atsakys? Neliečiamas ponas? Darau ką noriu.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      Gaila, jis vieną dalyką išleido iš dėmesio – šių laikų jaunimas visų pirma ten eis, kur draudžiama. Ypač, kai draudžia ,,seniai”.

      Atsakyti
    • Vaiva says:
      2 m. ago

      kas ten jį žino, gal šia nauja proga kokį naują raštą kuria?

      Atsakyti
  2. Lėja says:
    2 m. ago

    Norėčiau viešos diskusijos, kurioje susitiktų abiejų konfesijų atstovai.

    Atsakyti
    • Barbosa says:
      2 m. ago

      Ir apie ka diskusija būtų? Ar turi teisę gyventi pagonys ant šios žemės ir turėti kitokį požiūrį i Pasaulį negu turi Grušas? Apie ka būtų diskusija??????

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      Kas gali drausti žmogui tyrinėti, susipažinti su žmonijos pažinimo, veiklų, santykių ir kt. raida? Užsiimti rekonstrukcijom (kaip kad Žalgirio mūšio, senojo cirko, senovės audimo, ar akmens amžiaus įrankių gamybos)?
      Tikyba irgi turėjo savo raidą.
      Jeigu kas įsitikinęs, jog jo tikyba aukščiau kitų, tada lai laiko save antroku (penktoku, šeštoku ar kt. -oku), o baltų tikybą lai pirmokėliais laiko. Net jeigu mano, jog jis jau pasiekė aukščiausią tikybos pakopą, jog čia žmonijos raida jau sustojo. – Juk negali drausti pirmokėliams pereiti visą savo „klasės” mokymo kursą? Pradžios ir vidurinio mokslo nekandęs, juk nelabai įšoks į tavo universitetą? Net TSKP pripažino, jog klaida buvo Vid. Aziją iš jos visuomeninės sanklodos iš karto į „komunizmą” permesti 🙂

      Atsakyti
    • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
      2 m. ago

      Lėja, užsimezgė dar viena (diskusija):
      – krikščionybės virusu užsikrėtusieji kerta ąžuolus kryžių darymui. Sigitas Tamkevičius privalo paliepimu (su)stabdyti tokią absurdišką beprotybę.
      – bijai kryžiaus? šėtonas ir gi labai bijo. Kryžius yra kančios simbolis, bet … “per kančias į žvaigždes”.
      Daugiau va čia
      t i e s o s.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/paskirtasis-kardinolas-sigitas-tamkevicius-tai-ne-tik-mano-bet-ir-visu-uz-l#komentarai

      Atsakyti
  3. Žemyna says:
    2 m. ago

    Skaudu, kad EŽTT tenka ginti tai, ką visų pirma, kaip liūtė, turėtų ginti mūsų valdžia. 🙁
    Skaudu, kad mūsų bažnyčios hierarchai vis dar laikosi okupacinės religijos taktikos, jog vis dar krikščionybe lyg okupacinio karo vėliava mojuoja.
    Gaila, kad ne iš mūsų bažnyčios, o iš ,,Tikėjimo žodžio” bei iš filmų išgirdau, jog Dievas yra Meilė. (Tai buvo P.Amerikos serialai. Prisimenate – juos Nepriklausomybės pradžioje visos TV rodė… Gal ir dabar dar rodo? 🙂
    Žinoma, filmuose daug pagražinimų, idealizmo, bet… Bet iš P. Amerikos atvažiavę bažnyčios tarnai savo elgsena tai rodė – jie nepretendavo mūsų ,,cwiczyc”, barti ir bausti. Jie rodė atjautą, supratimą, taktą.
    Pamačiau visai kitokį kunigų bendravimą su parapijiečiais, visai kitokį jų gyvenimo klausimų sprendimą, negu teko patirti Vilniaus ir apskrities koscioluose.
    Deja, ne tik Vilnijos bažnyčiose vis dar tenka susidurti su okupantui būdingu brutalumu, nepagarba, naudojimąsi tikėjimu kaip valdžios įrankiu. Mūsų kunigai taip ir nenusikratė čia atnešto arogantiško okupacinio polskos wiaros mentaliteto. Tai ryšku ir bažnyčiose, ar už jos ribų vykdomų apeigų metu, nors jos seniai padalintos pagal tikinčiųjų tautybę. Tačiau bažnyčia taip ir nenusikratė įpročio rodyti, kas čia ,,načalnykas”.

    Atsakyti
    • Luotinykas says:
      2 m. ago

      Būtų gerai, kad iš SAVO PROTO ir SAVO MEILĖS ką nors išsgirstum. Paauglystėje kyštelėjau ranką į gręžimo stakles ir biškį aplaisčiau šventą žemę. Tikrai tikrai taip buvo, jūs patikėkit, jūs visi patikėkit. Tikrai tikrai. Kas pačiulps tą mano pirštą, bus išganytas. Tikrai tikrai. Čia buvo jėdžiausmahatmos MOHYTHMASMOS šitipos byjloja. Tikrai tikrai.

      Atsakyti
  4. Veidaknygis says:
    2 m. ago

    Ko čia draskotės tarpusavyje?
    Reikia popiežiaus klausyti, o jis jaunimą ragino šiais žodžiais:”neužmirštumėte savo tautos šaknų. Prisiminkite praeitį, pakalbinkite senolius – nėra nuobodu kalbėtis su vyresnio amžiaus žmonėmis. Eikite pas senolius ir paprašykite, kad jie jums papasakotų apie jūsų tautos šaknis, džiaugsmus, kentėjimus ir vertybes. Šitaip, semdamiesi iš savo šaknų, vesite pirmyn savo tautą, savo tautos istoriją siekdami didesnių vaisių. Brangus jaunime, jei norite, kad jūsų tauta būtų didi ir laisva, prisiminkite savo šaknis ir veskite tautą pirmyn. Labai jums dėkoju!”.

    Gaila, kad Seimo ir Vyskupų konferencijos seneliai negirdėjo arba nesupranta popiežiaus žodžių. Dabar mes visi (mokesčių mokėtojai), po EŽTT sprendimo, turėsime kompensuoti Romuviečiams bylinėjimosi išlaidas, o Vyskupų konferencija dėl šios klaidos neprisidės nė centu.

    Atsakyti
    • Rora says:
      2 m. ago

      Ar Jūs durnas, ar tik apsimetate? Nejaugi galvojate, kad katalikų bažnyčios galva viešai ragins žmonės domėtis jų prigimtine religija? Atsižvelgiant į kontekstą, labai aišku, kad taip kalbėdamas jis turėjo omenyje krikščionybės istoriją, šaknis ir tikėjimą. Taigi, popiežius aiškiai sako: eikite pasikalbėti su senoliais. O juk mūsų šiandieniniai senoliai paprastai yra katalikiškos pakraipos, jie apie senąją baltų pagonišką elgsena, ar šventvietes, dievus ir pan., nėra nei girdėję, nei norėtų išgirsti. Žodžiu, popiežiaus propoguoja krikščionybę, kaip jam ir priklauso.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        2 m. ago

        Tai ir užsiimk SAVO sritimi, savo kryptimi.
        O kodėl iš karto kyla nekrikščioniškas noras DRAUSTI, NAIKINTI, piktnaudžiaujant savo įtaka? Kam iš karto užimti kovinę poziciją? Užuot pasinaudojus proga patylėti, pasitelkus išmintį stebėti ir mąstyti, kuo savo misiją galėtų padaryti labiau patrauklia jaunimui?
        Kodėl mūsų bažnyčia aklai kopijuoja karingą, agresyvų „polskos wiaros” okupacinės „krikščionybės” variantą? Ar Kristus liejo kitatikių kraują? Ar kardu, kraują liedamas, PRIEVARTAVO pereiti prie Jo skelbiamo Tikėjimo? Taip, iš Šventraščio matome, jog Jis būdavo nekantrus, irzlus, net ir piktas, besitrankantį (kaip Cololo bažnyčioje? 🙂 , tačiau – Jis rodė ASMENIŠKĄ NESKUBĖJIMO, STUBURŲ NELAUŽYMO pavyzdį (šiandien tai vadintume švietimu, aiškinamuoju darbu?).
        P. Amerikoje krikščionybė irgi buvo okupacinė, prievarta įbrukta. Tačiau jau seniai surado daug humaniškesnį bendravimo su tikinčiaisiais būdą. Ir netrypia senojo tikėjimo išpažinėjų.
        Popiežius Pranciškus irgi ragina grįžti prie šaknų. Nes tik tai gali nuplauti purvo apnašas nuo mūsų sielų, išblaivinti protus, o kartu ir aršią, karingąją „krikščionybę” bei nei humanizmu, nei tolerancija nekvepiantį „liberalizmą”. Ar mūsų hierarchų popiežiaus pozicija netenkina? Ar, jų manymu, popiežius neteisus, ir jie taip jam priešinasi, kovodami su „mažosiomis” religijomis, kaip monopoliniai prekybos centrai su mažuoju verslu?
        O dėl mūsų senolių – taip, iš eilinio neišgirstum nuoseklaus mokslinio aiškinimo bei įrodymų, jog begalė krikščionybės teiginių apie Kūriniją, jog jos švenčių, apeigų ištakos glūdi mūsų senuosiuose tikėjimuose. Bet ar tai, kad jie neprisimena, kad savo duoną kasdienę ne religijotyra pelno, paneigia teiginį, jog nauja tėra gerai užmiršta sena?..

        Atsakyti
  5. Jūratė says:
    2 m. ago

    Bravo, Inija! Esu kiek nutolusi, vistiek teka baltų kraujas gyslomis. Šaknys daro savo. Mes laimėsime!

    Atsakyti
  6. Ropė says:
    2 m. ago

    Vyksta nuožmus karas. Pavyzdžiui, visai neseniai visuomenei buvo pristatyta Lietuvos mokslininkų grupės (Vytauto Ališausko, Manto Adomėno, Rimvydo Petrausko, Nerijos Putinaitės ir Manto Tamošaičio) studija – „Humanitarinių mokslų iššūkiai ir perspektyvos Lietuvoje“.

    Užmečiau akį į leidinio el. versiją. Man, kaip lietuvių kalbos mokytojai, didelį nerimą kelia tai, kad mūsų tautos etninė kultūra tapo savotiška įkaite krikščionių ir pagonių grumtynėse. Toliau pateiksiu minėtos studijos ištrauką (p. 73), kurioje tiesiai šviesiai neigiama, kad Lietuviška kultūra turi sąsajų su pagoniškuoju laikotarpiu. Suprask, visa tai yra tik romantinis naratyvas, nieko bendro neturintis su realybe (tiesa, nenurodomi jokie konkretūs tyrimai, pagrindžiantys tokius teiginius). Galima gana aiškiai numanyti, kad pagoniškojo laikotarpio neigimas yra susijęs su šiandienos aktualijomis, būtent, „Romuvos“ neopagonių bendrijos bandymu gauti valstybės finansavimą. Aš asmeniškai nepalaikau nei vienos kariaujančios pusės, nei kitos. Mane tiesiog liūdina, jog dėl žmonių siauraprotiškumo yra menkinimas visų mūsų bendras paveldas… tekste net abejojama apskritai etninės kultūros kaip mokomojo dalyko tikslingumu. Visą tekstą galima pažiūrėti žemiau, cituoju:

    „Savo ruožtu etninės kultūros mokymas dažnai praktikuojamas taip, kad užsiėmimų metu ne perteikiami istoriniai etninės kultūros turiniai, bet tai tampa pretekstu religinei indoktrinacijai, mokant pseudo-istorinių pagoniškų religinių praktikų, išgalvotų ritualų ar sakralinių tekstų. Vietoj autentiškų išlikusių etninės kultūros tekstų analizės, liudijimų ir mokslu grįstų duomenų dažnai diegiamas neistorinis spekuliatyvus romantinis naratyvas apie etnokulturą kaip pirmykštės pagoniškos lietuvių kultūros klodą. Šis naratyvas prasilenkia ir su patikimais istoriniais duomenimis, ir su šiuolaikinės antropologijos mokslu. Etninės kultūros kaip mokomojo dalyko tikslingumas apskritai kvestionuotinas. Autentiški etninės kultūros paminklai gali būti nesunkiai integruoti į kitas humanitarines disciplinas – lietuvių literatūrą, dailę, muziką. Ten jie galėtų būti adekvačiai interpretuojami, nesudarant prielaidų etnocentrinio kvazi-religinio kulto kūrimui, iškraipančiam istorinę tikrovę ir diskredituojančiam pastangas mokykloje ugdyti kritinį mąstymą“.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      Jokios patrankos nepasižymi tokiu griaunamuoju poveikiu, kaip savais laikomi kenkėjai, tūnantys naikinti numatyto objekto viduje…
      KGBynas seniai perėjo nuo komunizmo statybos visame pasaulyje prie visų įmanomų „pažangos” ir „liberalizmo” atmainų plėtros ir rėmimo… Juk tai patrakliau… 🙂 O biznis yra biznis… 🙁

      Atsakyti
  7. Senis says:
    2 m. ago

    Ar Seimo Etikos komisija jau svarstė Povilionioko elgesį? Būtų labai įdomu sužinoti rezultatus…

    Atsakyti
    • ŽEMAITIS says:
      2 m. ago

      Tikiuosi, kad šitas Seimo nario mandatą matys kaip savo ausis.
      Jį išrinko užsienyje gyvenantys liberalių pažiūrų Lietuvos piliečiai. Bet dabar jiems akys atsivėrė ir tikrai gailisi, kad už jį balsavo.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        2 m. ago

        Tai kad jis nuo neišrinkimo apsisaugojęs – partinių gviazdų Top-10 sąrašiuke tūno.

        Atsakyti
    • Bruknė says:
      2 m. ago

      reikia tikėtis, kad tame žmogaus teisių teisme nesėdi panašūs į čia minimą personažą 🙂

      Atsakyti
  8. ŽEMAITIS says:
    2 m. ago

    Argi mūsų konservatyvusis naftalinas kažką suvokia apie žmogaus teises.

    Teisingai elgiasi romuviečiai. Europa laikosi liberalių vertybių, tad žmogaus teisės joje gerbiamos. Nėra teisybės Lietuvoje, ją rasime Europoje!

    Atsakyti
    • Medeinė says:
      2 m. ago

      Iš Europos tik juodukų gausime, o ne teisybės. Va ir žmogsus teisės. Jiems, o ne mums.

      Atsakyti
  9. Zebedenas says:
    2 m. ago

    Galima išpažinti ramiai ir netrukdomai savo tikėjimą. KItu atveju, ką tai primena? Tam tikros orientacijos paradus.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      T.y., beveik kaip ir pogrindžio sąlygomis rinktis? Ore kabo nežinia, kai tėvai nežino, ar galima leisti savo vaikus „su tokiais susidėti”, ar juos skeptiškai nuteikti, nes tai kažkokia neaiški šutvė?

      Atsakyti
  10. žaltys says:
    2 m. ago

    ,,Nebijokite” (Karolis Voityla)

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      Atsiprašau, netrivoju nagų neprikišus:
      ,,Nebijokite” (Karolis Voityla >Vaidila)

      Atsakyti
  11. Žemyna says:
    2 m. ago

    Ar ne į temą? –
    R. Šimašius siūlo mečetę statyti Vilniaus centre
    – diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/r-simasius-siulo-mecete-statyti-vilniaus-centre-928921
    Ir tai ne mūsų totoriai, o imigrantai;
    jie pageidauja statyti mečetę Liepkalnio g. Oro uostas domina? Ir kas juos čia taip painformavo, strategiškai svarbią miesto vietą parinko? Mečetę jiems finansuos užsienis… Mero siūlomas miesto centras irgi neblogai, ar ne?
    Viskas suderėta? Mes ir mūsų nuomonė „ne prie ko”? Nė mūsų totorių nuomonė jiems nerūpi.
    Bet – baltai marš po lovą, ir kad nė cypt. Čia ir be jūsų yra kam tvarkytis…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas siūlo daugiau PVM lengvatų

2021 04 17
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

2021 04 16
Koronavirusas, skiepai | sam.lrv.lt nuotr.

Seimas pritarė paprastesnei skiepijimo tvarkai

2021 04 15
Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Teisę vairuoti motociklą bus galima įgyti paprasčiau

2021 04 15
Moksleiviai įprato plauti rankas, bet neramina pavojingos bakterijos ant kompiuterio klaviatūros

Duomenis iš valstybės registrų žurnalistai gaus neatlygintinai

2021 04 15
Į LGGRTC vadovo pareigas siūlomas A. Bubnys

Į LGGRTC vadovo pareigas siūlomas A. Bubnys

2021 04 14
Simonas Gentvilas | lrs.lt nuotr.

Siūloma galimybė įsiteisinti valdomą gręžinį

2021 04 13
Šalyje – tūkstančiai be priežiūros paliktų automobilių

Nenaudojamiems automobiliams kiemuose – ne vieta

2021 04 13
Nemokamos verslumo erdvės „Spiečius“ įsikurs Kėdainiuose ir Marijampolėje

Siūloma leisti žmonėms įsisteigti darbo vietą sau kas trejus metus

2021 04 13
Darbą pradėjo naujasis Seimas | R. Dačkaus nuotr.

Seimo pranešimus bus galima ir išgirsti

2021 04 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę
Gamta ir žmogus

Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai
  • Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 891; komentarų: 14
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 498; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 435; komentarų: 33
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 425; komentarų: 4
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 292; komentarų: 1
  • Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga peržiūrėta: 290; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Seimas siūlo daugiau PVM lengvatų

by Ditė Česėkaitė
2021 04 17
0
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas po svarstymo pritarė patobulintam Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma plėsti lengvatinio 9 procentų PVM tarifo...

Skaityti toliau

Į URM buvo iškviestas Rusijos ambasadorius

by Ditė Česėkaitė
2021 04 16
2
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Balandžio 16 dieną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas, kuriam buvo išsakytas Lietuvos nepritarimas...

Skaityti toliau

Seimas pritarė paprastesnei skiepijimo tvarkai

by Ditė Česėkaitė
2021 04 15
0
Koronavirusas, skiepai | sam.lrv.lt nuotr.

Seimas po svarstymo bendru sutarimu pritarė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma apibrėžti sutikimo skiepytis nuo...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
Kitas straipsnis
J. Basanavičiaus premijos ženklas | lrkm.lt nuotr.

Kviečiama siūlyti asmenis nusipelniusius Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai