Antradienis, 14 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Religija

„Romuva“ Strasbūro teismo sprendimo nevykdantį Seimą apskundė Europos Tarybos Ministrų Komitetui

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2022-10-05 11:40:34
13
Romuviai | V. Girskienės nuotr.

Romuviai | V. Girskienės nuotr.

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“, kurios nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir šalies Konstitucijos nenori pripažinti Lietuvos Seimas, kreipėsi į Europos Tarybos Ministrų Komitetą prašydama pradėti sustiprintą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo byloje „Romuva“ prieš Lietuvą vykdymo priežiūrą.

Po to, kai praėjusią savaitę Seimas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ pakartotinai atsisakė suteikti valstybės pripažinimą, nors ši atitinka visus valstybės nustatytus reikalavimus pripažinimui gauti, „Romuva“ kreipėsi į Europos Tarybos Ministrų Komitetą prašydama jį atlikti sustiprintą EŽTT sprendimo vykdymo byloje „Romuva“ prieš Lietuvą priežiūrą.

„2022 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas svarstymo stadijoje atmetė nutarimą dėl „Romuvos“ pripažinimo ir „grąžino jį tobulinti“ iniciatoriui – Seimo Žmogaus teisių komitetui, net nenurodydamas, kas turėtų būti tobulinama minėtame nutarime…

Tokia „Romuvos“ pripažinimo eiga iš esmės reiškia, kad parlamentinė procedūra vėl bus kartojama nuo pat pradžių, nors religinė bendrija „Romuva“ atitinka visus valstybės pripažinimui suteiktus kriterijus ir dėl jų parlamento nariams svarstant pripažinimą nebuvo iškilę jokių abejonių.

Daugumai Seimo narių balsuojant prieš valstybės pripažinimą suteikiantį projektą arba susilaikant dėl jo, skambėjo su „Romuva“ niekaip nesusiję absurdiški argumentai, esą, Rusijos geopolitiniai siekiai yra silpninti krikščionybę ir dėl to Seimo nariai negali pritarti nekrikščioniškos bendruomenės pripažinimui.

Manome, jog jau antrą kartą nesuteiktas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ pripažinimas rodo, kad parlamentinė procedūra pateko į aklavietę, o Lietuva iš esmės atsisakė įgyvendinti EŽTT sprendimą byloje „Romuva“ prieš Lietuvą .“ – sako „Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė.

Inija Trinkūnienė | Alkas.lt nuotr.
Inija Trinkūnienė | Alkas.lt nuotr.

I. Trinkūnienė pažymi, kad dėl valstybės nesuteikto pripažinimo nukenčia jos atstovaujama religinė bendrija, o bendrijos nariai negali realizuoti jiems teisėtai priklausančių teisių.

Tai ir lėmė religinės bendrijos apsisprendimą prašyti Europos Tarybos Ministrų komitetą į bylos „Romuva“ prieš Lietuvą sprendimo vykdymą atkreipti ypatingą dėmesį ir pradėti sustiprintą Teismo sprendimo vykdymo priežiūrą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas | pixabay.com nuotr.
Europos Žmogaus Teisių Teismas | pixabay.com nuotr.

Europos Žmogaus Teisių Teismas – tai tarptautinis teismas, nagrinėjantis asmenų arba valstybių pareiškimus dėl pilietinių ir politinių teisių, numatytų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK). Teismo tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi įsipareigojimų, kuriuos Susitariančios Šalys prisiėmė pagal EŽTK. Teismas įsikūręs Strasbūre, Prancūzijoje, dėl to neretai vadinamas Strasbūro teismu.

Nustačius, kad valstybė pažeidė vieną ar kelias teises ar garantijas įtvirtintas Konvencijoje, Teismas priima sprendimą. Sprendimai yra privalomi, o valstybės turi pareigą jų laikytis.

Sprendimo vykdymą prižiūri Europos Tarybos Ministrų Komitetas, ypač siekdamas užtikrinti Teismo nustatytos žalos atlyginimo mokėjimą pareiškėjui.

Europos Tarybos posėdžių salė | wikipedia.org nuotr.Alkas.lt primena, kad 2021 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo atsisakymą suteikti valstybei pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ EŽTT  Strasbūre pripažino diskriminuojančiu ir varžančiu minties, sąžinės ir religijos laisvę bei pažeidžiančiu religinės bendrijos teisę į veiksmingą teisinę gynybą.

EŽTT nustatė, kad valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo kodėl „Romuvą“ vertino kitaip nei kitas panašias religines bendrijas, kurioms valstybės pripažinimas buvo suteiktas, o Seimo nariai, įgyvendindami savo reguliavimo įgaliojimus, neliko neutralūs ir nešališki.

Anot EŽTT, Lietuva pažeidė konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę.

„Romuvai“ nebuvo palikta jokios teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę dėl ginčijamo Seimo sprendimo, o Vyriausybė nenurodė jokių kitų teisių gynimo būdų, kurie galėjo atitikti Konvencijos 13 straipsnyje nustatytus kriterijus.

„Romuva“ į Strasbūro teismą kreipėsi 2019 metais, kai Seimas atsisakė jai suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Religinė bendrija nurodė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinės gynybos priemonę. Tuomet prieš dvejus metus Seimas netenkino „Romuvos“ prašymo suteikti jai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, nors Teisingumo ministerija buvo pateikusi teigiamą išvadą.

EŽTT nutarimas (lietuvių kalba)
EŽTT nutarimas (anglų kalba)

Romuvių vaikelio palaiminimo apeiga | V. Girskienės nuotr.
Romuvių vaikelio palaiminimo apeiga | V. Girskienės nuotr.

2022 m. rugsėjo 29 d. Seimo posėdžio stenograma. Norintiems susipažinti kaip vyko istorinis „Romuvos“ valstybinio pripažinimo klausimo svarstymas Seime

19.03 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo Se­no­vės bal­tų re­li­gi­nei bendri­jai „Ro­mu­va“ pro­jek­tas Nr. XIVP-893(2) (svars­ty­mas) 

Dar­bo­tvarkės 2-22 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo Se­no­vės bal­tų re­li­gi­nei ben­dri­jai „Ro­mu­va“ pro­jek­tas Nr. XIVP-893(2). Svars­ty­mas. Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to iš­va­dą pri­sta­tys ger­bia­mas A. Va­lins­kas. Pra­šau.

A. VALINSKAS (TS-LKDF). La­bas va­ka­ras, ger­bia­mi ko­le­gos. Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas pra­ei­tų me­tų gruo­džio 15 die­ną svars­tė nu­ta­ri­mo „Dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo Se­no­vės bal­tų re­li­gi­nei ben­dri­jai „Ro­mu­va“ pro­jek­tą ir jam pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ben­dro­ji dis­ku­si­ja. Pra­šau. Tur­būt li­ki­te tri­bū­no­je, ga­li­te iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę svars­ty­mo me­tu. Pra­šau.

A. VALINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tie­sų gal­būt kiek keis­ta, jog jau svars­to­me šį klau­si­mą, nors dar ne­sa­me pri­ėmę pa­ties Re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ir ben­dri­jų įsta­ty­mo pa­tai­sų, jos pa­tį pro­ce­są kiek su­tvar­ky­tų. Pa­ti ini­cia­ty­va šio pa­kar­to­ti­nio pro­jek­to yra vis dėl­to kaip ir Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to. Ne opo­zi­ci­jos, bet jū­sų tei­sė rink­tis, ką teik­ti. Su­pras­da­mas šio klau­si­mo tam tik­rą pro­ble­miš­ku­mą, steng­siuo­si rem­tis tais ar­gu­men­tais, ku­riuos sa­vo nu­tari­me iš­dės­tė Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas. Dėl jo spren­di­mo šis klau­si­mas vėl su­grį­žo į mū­sų dar­bo­tvarkę.

Vie­nas iš es­mi­nių prieš­ta­ra­vi­mų pri­pa­ži­ni­mui su­teik­ti bu­vo idė­ja, kad „Ro­mu­vos“ veik­la ap­skri­tai nė­ra re­li­gi­nė. Tai yra et­no­gra­fi­nis bū­re­lis ar kaž­kas pa­na­šaus. Kaip sa­vo spren­di­me pa­žy­mė­jo Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas, vals­ty­bės tei­sė ver­tin­ti re­li­gi­nių idė­jų tik­ru­mą, pa­grįs­tu­mą yra la­bai siau­ra. Sei­mas, už­si­im­da­mas tam tik­ra re­li­gi­jo­ty­ros sa­vi­veik­la, pa­žei­dė vals­ty­bei ke­lia­mus neut­ra­lu­mo ir ne­ša­liš­ku­mo kri­te­ri­jus šio­je itin jaut­rio­je sri­ty­je.

Tie­są sa­kant, ši­tas klau­si­mas jau se­niai yra iš­spręs­tas ir jis yra iš­spręs­tas ne už­sie­ny­je, o čia, Lie­tu­vo­je. „Ro­mu­va“ jau be­veik 30 me­tų tu­ri jai Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos su­teik­tą re­li­gi­nės ben­dri­jos sta­tu­są ir, kaip pa­žy­mė­jo Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas, iki tol, kol „Ro­mu­va“ ne­pa­pra­šė vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo, nie­kam ne­bu­vo ki­lę klau­si­mų dėl bū­tent to­kio jos sta­tu­so. Ar­gu­men­tas, apie ku­rį da­bar kal­bu, bai­gė­si nie­kuo ki­tu, kaip tik pa­ra­dok­su, kad re­li­gi­nei ben­dri­jai „Ro­mu­va“ ne­ga­li bū­ti su­teik­tas vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mas, nes ji­nai nė­ra re­li­gi­nė ben­dri­ja. Teis­mas taip pat pa­žy­mė­jo, kad (ci­tuo­ju): „Vie­nas iš par­la­men­ti­nio svars­ty­mo me­tu iš­sa­ky­tų ar­gu­men­tų bu­vo ta­ria­mas ry­šis tarp pa­reiš­kė­jos ben­dri­jos veik­los ir KGB ar Krem­liaus po­li­ti­kos. Ta­čiau teis­mas at­krei­pia dė­me­sį, kad to­kio įta­ri­mo ne­pa­lai­kė nė vie­na su­si­ju­si vi­daus ins­ti­tu­ci­ja.“ Šis kal­ti­ni­mas pa­si­žy­mė­jo di­de­liu spe­ku­lia­ty­vu­mu ir se­lek­ty­vu­mu, jo pa­grin­du ne­bu­vo im­ta­si jo­kių to­les­nių veiks­mų „Ro­mu­vos“ at­žvil­giu. Juk jei­gu iš tie­sų re­li­gi­nė ben­dri­ja ke­lia grės­mę na­cio­na­li­niam sau­gu­mui, tuo­met tie­siog ne­su­teik­ti jai vals­ty­bės pri­pa­ži­nimo, ta­čiau leis­ti to­liau lais­vai veik­ti yra ab­sur­das. Jos ke­lia­ma grės­mė pri­va­lo bū­ti aiš­kiai įro­dy­ta, įver­tin­ta ir tuo­met jos veik­la pri­va­lo bū­ti ar­ba ap­ri­bo­ta, ar­ba nu­trauk­ta iš vi­so.

Ne­pai­sant vi­sų „Ro­mu­vai“ mes­tų kal­ti­ni­mų, nie­kas iš šios veiks­mų gran­di­nės at­lik­ta ne­bu­vo. Tie­sa, „Ro­mu­vos“ pra­šy­mas ko­ne iš­im­ti­ne tvar­ka bu­vo nag­ri­nė­ja­mas pra­ei­tos ka­den­ci­jos Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to, ku­ris pri­pa­ži­ni­mo pra­šy­mui pri­ta­rė nė vie­nam ko­mi­te­to na­riui ne­bal­sa­vus prieš. Ga­li bū­ti, kad apie „Ro­mu­vos“ ke­lia­mą grės­mę at­si­ra­do ko­kių nors nau­jų duo­me­nų, juos vis dėl­to rei­kė­tų įver­tin­ti, tuo­met juos rei­kia pa­teik­ti ir bū­tent tai su jais at­lik­ti.

Ga­liau­siai bu­vo mes­tas kal­ti­ni­mas, kad pri­pa­ži­ni­mo „Ro­mu­vai“ su­tei­ki­mas kaž­ko­kiu ne­aiš­kiu bū­du kenk­tų ki­toms re­li­gi­nėms ben­dri­joms ar­ba krikš­čio­ny­bei ap­skri­tai. Yra keis­ta gir­dė­ti to­kį kal­ti­ni­mą, kuo­met vien tra­di­ci­nių re­li­gi­nių ben­dri­jų są­ra­še Lie­tu­vo­je mes tu­ri­me ka­ta­li­kus, pro­tes­tan­tus, or­to­dok­sus, mu­sul­mo­nus, žy­dus, ka­rai­mus – re­li­gi­jas, ku­rių tar­pu­sa­vio is­to­ri­niai san­ty­kiai, švel­niai ta­riant, bū­da­vo la­bai įvai­rūs. Ka­ta­li­kų baž­ny­čios do­mi­na­vi­mo Lie­tu­vo­je ne­su­grio­vė nei tra­di­ciš­ku­mo sta­tu­so da­li­ji­ma­sis su aš­tuo­nio­mis ki­to­mis re­li­gi­nė­mis ben­dri­jo­mis, nei vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mas pa­pil­do­moms ke­tu­rioms re­li­gi­nėms ben­dri­joms.

Tei­gi­nys, kad pri­pa­ži­ni­mą tu­rin­čių ben­dri­jų skai­čiaus pa­kei­ti­mas iš 13 į 14 stai­ga su­griaus vi­są sis­te­mą, ne­py­ki­te, pri­me­na la­biau is­te­ri­ją ne­gu nuo­šir­dų ar­gu­men­tą. Ver­ta pa­ci­tuo­ti vi­są EŽTT at­sa­ky­mą dėl šio kal­ti­ni­mo: „Teis­mas pa­kar­to­ti­nai pa­brė­žė, kad tik­ro re­li­gi­nio pliu­ra­liz­mo puo­se­lė­ji­mas yra gy­vy­biš­kai svar­bus de­mo­kra­tinei vi­suo­me­nei iš­lik­ti, o val­džios vai­d­muo – ne pa­ša­lin­ti įtam­pos prie­žas­tį pa­nai­ki­nant pliu­ra­liz­mą, o už­tik­rin­ti, kad kon­ku­ruo­jan­čios gru­pės to­le­ruo­tų vie­na ki­tą.“

Tai nė­ra pir­mas klau­si­mas, kuo­met dėl Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mo mums rei­kia pri­im­ti gal­būt as­me­niš­kai ir su­dė­tin­gus spren­di­mus. Juk dar vi­sai ne­se­niai ši­tas Sei­mas pri­ta­rė Kon­sti­tu­ci­jos pa­kei­ti­mui, siek­da­mas įgy­ven­din­ti va­di­na­mo­sios R. Pa­kso by­los nu­ta­ri­mą. Jei Sei­mas, kaip įsta­ty­mų lei­dė­jas, su­ge­bė­jo dėl prie­sai­ką šiurkš­čiai pa­žei­du­sio žmo­gaus pa­keis­ti Kon­sti­tu­ci­ją, ta­čiau ne­su­tiks re­li­gi­nei ben­dri­jai, ofi­cia­liai jo­kių įsta­ty­mų ne­pa­žei­du­siai, tie­siog su­teik­ti pri­pa­ži­ni­mo, tai kur kas dau­giau pa­sa­kys ne apie vie­ną ar ki­tą re­li­gi­nę ben­dri­ją, o apie pa­tį Sei­mą. Jei ne­tu­ri­me ki­tų ar­gu­men­tų, kaip tik tuos, ku­riais grįs­ta Lie­tu­vos po­zi­ci­ja jau bu­vo at­mes­ta, tuo­met siū­lau tie­siog ne­be­lik­ti klai­do­je, ati­dė­ti į ša­lį as­me­niš­ku­mus ir iš­spręs­ti šį klau­si­mą bū­du, de­ran­čiu su žmo­gaus tei­sė­mis ir tam tik­ra pras­me su šios ins­ti­tu­ci­jos gar­be, ir pri­tar­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ir R. Šar­knic­kas. Pra­šom.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ko ge­ro, ko­le­ga fak­tiš­kai vis­ką pa­sa­kė, kar­to­tis tik­rai ne­si­nori, aiš­ku, ką pa­sa­kė Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas. Gal to­kia li­ki­mo iro­ni­ja yra bū­tent „Ro­mu­vos“ re­li­gi­nei ben­druo­me­nei, ku­ri jau ta­da, prieš 60–70 me­tų, kal­bė­jo apie Lie­tu­vą, apie Lie­tu­vos pa­ma­ti­nes ver­ty­bes, tai, dėl ko at­ėjo ir Są­jū­dis, ir lais­vė. Jie šven­tė tas šven­tes, ku­rios bu­vo drau­džia­mos, kaip Ra­sos šven­tė ir ki­tos tra­di­ci­nės šven­tės, ku­rios yra gi­liai lie­tu­vio šir­dy­je. No­rė­čiau pa­ci­tuo­ti žo­džius ir vi­sų pir­ma no­riu dar pa­sa­ky­ti, kad aš pats esu krikš­čio­nis, ti­kin­tis žmo­gus. Be­je, ir po­pie­žius yra pa­sa­kęs, kad mes vi­si tilp­si­me ši­to­je že­mė­je, vi­si skir­tu­mai tel­pa. To­kie žo­džiai: mes sie­kia­me, kad žmo­gu­je ir ben­druo­me­nė­je vieš­pa­tau­tų san­tar­vė, dar­na, žmo­giš­ku­mas ir pa­gar­ba pro­tė­vių pa­pro­čiams. Ti­ki­me, kad šios žmo­giš­ko­sios dva­si­nės ver­ty­bės bū­din­gos ir ki­toms Lie­tu­vos vals­ty­bės pri­pa­žin­toms re­li­gi­nėms ben­dri­joms.

Kvie­čiu iš­tai­sy­ti šią is­to­ri­nę klai­dą, nes 30 me­tų – vis dėl­to daug pra­ėjo ir žmo­nės tu­ri tei­sę tu­rė­ti sa­vo skir­tu­mus, ir gerb­ti tai, ką jie su­kū­rė iš pro­tė­vių. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Už no­ri kal­bė­ti A. Ši­rins­kie­nė. Pra­šom.

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). „Ro­mu­vos“ by­la, ma­nau, Žmo­gaus Tei­sių Teis­me pra­ėju­sią ka­den­ci­ją tie­siog ne­tu­rė­jo bū­ti, nes re­li­gi­nė ben­druo­me­nė ta­po įkai­te la­bai dau­ge­lio da­ly­kų: tiek ne­su­pra­ti­mo, tiek no­ro at­ker­šy­ti. Be­je, Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas pa­brė­žė, kad pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Sei­mo spren­di­mas bu­vo tam tik­ras po­li­ti­nis kerš­tas vie­nam as­me­niui, ku­rio aš ne­mi­nė­siu. Iš­ties žmo­nės bu­vo pa­vers­ti įkai­tais. Kai jiems pa­vy­ko lai­mė­ti Žmo­gaus Tei­sių Teis­mą, jie tu­rė­jo lauk­ti dar ga­na il­gus me­tus, fak­tiš­kai dve­jus me­tus jie lau­kė.

Tik­rai la­bai ra­gi­nu pri­tar­ti ir pa­dė­ti taš­ką ši­to­je is­to­ri­jo­je. O tiems, ku­rie no­ri pa­de­monst­ruo­ti sa­vo iš­skir­ti­nį lo­ja­lu­mą krikš­čio­ny­bei, pa­lin­kė­čiau tai pa­da­ry­ti tuo­met, kai jūs bal­suo­si­te dėl Part­ne­rys­tės įsta­ty­mo.

PIRMININKAS. Prieš kal­ba V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė. Pra­šom.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Ma­nau, kad per 1 mi­nu­tę ne­ga­lė­čiau iš­dės­ty­ti, kaip čia vie­nas ko­le­ga mi­nė­jo, mė­gė­jiš­kų te­olo­gi­nių ar­gu­men­tų. Ta­čiau at­si­me­nu vie­ną kny­gą – bū­tent da­bar daž­nai mi­ni­mo V. Pu­ti­no ide­o­lo­go A. Du­gi­no 1995 me­tais iš­leis­tą kny­gą „Ge­o­po­li­ti­nė Ru­si­jos at­ei­tis“. Bū­da­ma jau­na po­li­ti­kė, aš ją per­skai­čiau ir ne­pa­mir­šau to pus­la­pio, ku­ria­me ra­šo­ma, kad vie­nas di­džiau­sių Krem­liaus prie­šų Lie­tu­vo­je yra Ka­ta­li­kų Baž­ny­čia ir kad Mask­va ir Krem­lius vi­so­mis iš­ga­lė­mis tu­ri rem­ti tuos, ku­rie ne­pa­lai­ko Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios. Ten yra at­ski­rai mi­ni­ma ir pa­go­niš­ka pa­krai­pa.

Abramikienė iš Seimo tribūnos šmeižia „Romuvą“ | Alkas.lt nuotr.
Abramikienė iš Seimo tribūnos šmeižia „Romuvą“ | Alkas.lt nuotr.
Tuo aš vi­sai ne­no­riu pa­sa­ky­ti, kad rei­kia kel­ti kaž­ko­kias by­las „Ro­mu­vai“. Ta­čiau ma­no ko­le­gų pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je abe­jo­nė dėl tam tik­rų są­sa­jų, dėl tam tik­rų ga­li­mų pa­lai­ky­mų iš anos pu­sės tu­rė­jo kon­kre­tų pa­grin­dą – Krem­liaus ide­o­lo­go A. Du­gi­no te­ori­ją. Kas jis yra, šian­dien tik­rai nie­kam ne­rei­kia aiš­kin­ti, nors anais lai­kais dar ne­daug kas bu­vo skai­tę ir su­si­dur­da­vau su tam tik­ru nesu­si­pra­ti­mu. To­dėl aš bal­suo­da­ma ne­ga­lė­siu pa­mirš­ti A. Du­gi­no ir jo ra­gi­ni­mų Lie­tu­vo­je sil­pnin­ti krikš­čio­ny­bę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos, bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 72, bal­sa­vo 71 Sei­mo na­rys: už – 34, prieš – 19, su­si­lai­kė 18. Po svars­ty­mo at­mes­ta. At­si­pra­šau, ne­pri­tar­ta. Po svars­ty­mo ne­pri­tar­ta.

Dėl ve­di­mo tvar­kos V. Ba­kas. Pra­šom.

V. BAKAS (DFVL). Aš iš tik­rų­jų ne­pla­na­vau pa­si­sa­ky­ti, bet, ger­bia­ma Vi­li­ja, po to, ką jūs pa­sa­kė­te, pri­va­lau re­a­guo­ti ir ap­gin­ti žmo­nes, ku­riems mes­tas vi­siš­kai ne­pa­grįs­tai vi­so­kių du­gi­nų ir Ru­si­jos še­šė­lis. Ir štai ko­dėl.

Pra­ėju­sią ka­den­ci­ją šį pro­jek­tą svars­tė Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas, kaip pa­pil­do­mas. Dėl to­kių pa­sa­ky­mų ir dėl to­kių įta­ri­mų bu­vo pa­kvies­tos at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos, la­bai rim­tai vi­sas ko­mi­te­tas į jį pa­si­žiū­rė­jo, tiek po­zi­ci­ja, tiek opo­zi­ci­ja, ir no­riu pa­sa­ky­ti: nu­sto­ki­me kli­juo­ti eti­ke­tes. Įsi­ti­ki­ni­mai svar­bu, bet ne­ga­li­ma kli­juo­ti ir švais­ty­tis eti­ke­tė­mis. Ne­ga­li­ma kir­šin­ti vi­suo­me­nės, jei nė­ra tam jo­kio pa­grin­do.

To­dėl tik­rai no­rė­da­mas ap­gin­ti ben­druo­me­nę, ku­rios at­žvil­giu nė­ra jo­kių duo­me­nų, kad bū­tų su­si­ju­si su ko­kio nors Krem­liaus ar ki­ta ide­o­lo­gi­ja, tik­rai no­riu jū­sų pa­pra­šy­ti kaip ir bu­vu­sios eu­ro­par­la­men­ta­rės vis dėl­to rink­tis žo­džius.

PIRMININKAS. Ži­no­ma, per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Prieš ma­ne kal­bė­jęs ko­le­ga pa­da­rė dvi klai­das. Pir­mo­ji klai­da, kad aš nie­ka­da ne­tu­rė­jau lai­mės bū­ti Eu­ro­pos Par­la­men­to na­re. Gal bū­čiau ir nie­ko prieš, bet ne­bu­vau.

Ant­ro­ji klai­da – aš ne­tei­kiau jo­kių kal­ti­ni­mų šiai ben­druo­me­nei. Aš tik pa­sa­kiau, kad skai­čiau A. Du­gi­no po­žiū­rį, iš­dės­ty­tą jo kny­go­je, ku­ri va­di­na­si „Ge­o­po­li­ti­nė Ru­si­jos at­ei­tis“. Ši kny­ga yra vi­sos da­bar­ti­nės Ru­si­jos ide­o­lo­gi­jos pa­grin­das. Ir te­bū­nie tai lai­ko­ma ma­no emo­ci­ne re­ak­ci­ja į kny­gą, net la­bai in­di­vi­du­a­lia ir sub­jek­ty­via, aš pa­sa­kiau, kad aš ne­ga­liu jos pa­mirš­ti ir bal­suo­siu ati­tin­ka­mai. Nie­ko dau­giau aš ir ne­pa­sa­kiau.

PIRMININKAS. Ačiū. T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (DFVL). Aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį ko­le­gų, bu­vu­sių ma­no par­ti­jos ir ki­tų, kas no­rė­jo, kad šis pro­jek­tas per­ei­tų. Jū­sų bal­sa­vi­mas su­ta­po tik­riau­siai ir su T. V. Ras­ke­vi­čiaus nuo­mo­ne. Tai­gi taip bū­na, su­tam­pa nuo­mo­nės. O šiaip jums no­riu pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­vos krikš­tas įvy­ko XIV am­žiu­je, Že­mai­ti­jos, ro­dos, – XV am­žiaus pra­džio­je.

PIRMININKAS. E. Jo­vai­ša.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji, vis dėl­to no­riu pa­sa­ky­ti, kad iš­gir­dęs šią kal­bą pa­ju­tau be­ga­li­nį nu­si­vy­li­mą. Ži­no­te, to­kiu bū­du veik­ti ir to­kias in­si­nu­a­ci­jas da­ry­ti, tai čia ga­li­ma la­bai to­li nu­ke­liau­ti. Mes ga­li­me su­prie­šin­ti bet ką su bet kuo, ga­li­me už­dė­ti še­šė­lį bet kam ir nė už ką. Tai­gi at­leis­ki­te, bet se­niai bu­vau pa­ty­ręs to­kį nu­si­vy­li­mą.

PIRMININKAS. K. Ma­siu­lis. Pra­šom. Sa­kė, trum­pai.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Vie­ną sa­ki­nį. Ko­le­gos, nei R. Pa­ksas, nei „Ro­mu­va“ man sim­pa­ti­jų ne­ke­lia, bet Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mus rei­kė­tų gerb­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. A. Ši­rins­kie­nė. Tuoj.

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Vis tiek, ko­le­gos, si­tu­a­ci­ja yra to­kia ne­ei­li­nė, kai tu­ri­me Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo by­lą. Ma­tyt, aš taip spė­čiau, kad ben­druo­me­nė, jei krei­pė­si vie­ną kar­tą, kreip­sis grei­čiau­siai ir an­trą kar­tą, gin­da­ma sa­vo tei­ses. Aš vis dėl­to siū­ly­čiau po­sė­džio pir­mi­nin­kui pa­si­rem­ti 261 straips­niu ir su­grįž­ti prie bal­sa­vi­mo, gal kai ku­rie ko­le­gos per­si­gal­vos.

PIRMININKAS. Grį­ši­me. R. Ta­ma­šu­nie­nė. Pra­šom.

R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Aš vis dėl­to ne­siū­lau grįž­ti prie bal­sa­vi­mo, nes, kaip daug kas čia de­kla­ra­vo, kad yra ka­ta­li­kai ar­ba krikš­čio­nys, tai tik­rai bal­sa­vo vien dėl to, kad ne­tu­ri „ki­tų die­vų, tik ma­ne“, yra Die­vo įsa­ky­mas. Ir tik­riau­siai dėl to toks mū­sų ir bal­sa­vi­mas. Vis dėl­to pa­li­ki­me taip, kaip nu­bal­sa­vo­me. La­bai dė­ko­ju, kad taip ir at­si­ti­ko.

PIRMININKAS. Ačiū. Na ir pas­ku­ti­nis R. Šar­knic­kas. Pra­šom. Ti­kiuo­si, pas­ku­ti­nis.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš no­rė­čiau pa­sa­ky­ti ko­le­gei, ku­ri mi­nė­jo, kad Mask­va la­bai sten­gia­si su­si­do­ro­ti su Baž­ny­čia, bet prie tri­bū­nos aš aiš­kiai ir­gi pa­sa­kiau, kad bū­tent re­li­gi­nė ben­druo­me­nė „Ro­mu­va“ bu­vo taip pat per­se­kio­ja­ma, kad ne­bū­tų šven­čia­mos lie­tu­viš­kos šven­tės, tra­di­ci­jos ir pa­na­šiai. Tu­ri bū­ti adek­va­tu. Jei­gu jau kal­ba­me tą tie­są, tai kal­bė­ki­me at­vi­rai, kaip yra iš tik­rų­jų. Ačiū.

PIRMININKAS. Ge­rai, ačiū. Ko­le­gos, nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos, bet vis tiek tu­ri­me iš­spręs­ti tą si­tu­a­ci­ją. 153 straips­nis nu­ma­to tris ga­li­my­bes, ka­da po svars­ty­mo yra ne­pri­tar­ta: 153 straips­nio 3 da­lis sa­ko, grą­žin­ti pro­jek­tą pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui to­bu­lin­ti, 5 da­lis sa­ko, grą­žin­ti ini­cia­to­riams pro­jek­tą to­bu­lin­ti iš es­mės ir 6 da­lis sa­ko, at­mes­ti pro­jek­tą. Trys al­ter­na­ty­vos. (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai, ga­liu įvar­din­ti. Jei­gu spau­džia­me bal­są už, bal­suo­ja­me už tai, kad grą­ži­na­me pro­jek­tą pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui to­bu­lin­ti, jei­gu spau­džia­me mi­nu­są, nei­gia­mą – grą­ži­na­me ini­cia­to­riams pro­jek­tą, jei­gu spau­džia­me „su­si­lai­ko­me“ – at­me­ta­me pro­jek­tą. Stab­do­me bal­sa­vi­mą, pa­si­ro­do, dar ne­aiš­ku. Ko­le­gos, stab­do­me bal­sa­vi­mą. (Bal­sai sa­lė­je) Mi­nu­tė­lę!

Dė­me­sio, ko­le­gos! Aš tuoj dar kar­tą pa­kar­to­siu al­ter­na­ty­vų bal­sa­vi­mą iš tri­jų va­rian­tų. Kas bal­suo­ja­te už, bal­suo­ja­te už tai, kad grą­žin­tu­me pro­jek­tą pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui to­bu­lin­ti, kas bal­suo­ja­te prieš, bal­suo­ja­te už tai, kad grą­žin­tu­me ini­cia­to­riams pro­jek­tą to­bu­lin­ti iš es­mės, kas bal­suo­ja­te su­si­lai­ky­da­mi, bal­suo­ja­te už tai, kad at­mes­tu­me pro­jek­tą vi­siš­kai. Bal­suo­ja­me dar kar­tą.

Pa­gal bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus nu­spręs­ta, kad pro­jek­tas gra­ži­na­mas to­bu­lin­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui."
 
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Romuva apskundė Seimo narį Ž. Pavilionį Seimo etikos ir procedūrų komisijai (video)
  2. Strasbūro teismas apgynė „Romuvos“ teisę į valstybinį pripažinimą! (tiesioginė transliacija)
  3. Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į žmogaus teisių teismą
  4. Seimas po pateikimo pritarė senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybiniam pripažinimui
  5. Pasaulio religijų parlamente senąsias Europos religines bendrijas atstovaus Lietuvos Romuva
  6. Strasbūro Teismas skelbs sprendimą Romuvos byloje (tiesioginė transliacija) Šiandien
  7. D. Glodenis. Religinių bendruomenių diferenciacija Lietuvoje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos šviesoje
  8. Teismas patvirtino – Ž. Pavilionis sąmoningai apšmeižė „Romuvą“ (video)
  9. Romuva kviečia pasirašyti peticiją raginančią persvarstyti Seimo sprendimą
  10. Seimas po pateikimo pasisakė už valstybės pripažinimo suteikimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video)
  11. Seimas nepakluso Strasbūro teismui – nesuteikė Romuvai valstybės pripažinimo PAPILDYTA
  12. Ž. Pavilionis kovas su Romuva perkėlė į teismus
  13. M. Kundrotas. Religinių bendrijų pripažinimas: kodėl užblokuota Romuva?
  14. Seime po svarstymo pritarta, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ būtų valstybės pripažinta (video)
  15. V. Mikailionis. Teologijos disputas Seime arba kaip katalikiško kultūrinio šovinizmo sekėjai kovojo prieš Romuvą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. ... says:
    5 mėnesiai ago

    Valdančiosios partijos atstovė, cituodama pagrindinį Rusijos imperializmo ideologą A.Duginą, peržengė visas ribas. Pats esu Romos katalikas, tačiau labai vertinu lietuvių nacionalinio identiteto puoselėjimą ir etnokultūros sambūrius. Belieka tikėtis, kad šią Seimo stenogramą, išvertus ją į anglų kalbą, ,,Romuva” pateiks ir EŽTT kaip įrodymą, kas iš tiesų valdo Lietuvą. O A.Abramikieniei nedelsiant turi būti inicijuota apkalta, turi būti skundas ir VTEK.

    Atsakyti
  2. Romas says:
    5 mėnesiai ago

    Šaunuoliai, kad nepasiduoda. Tuo labiau, kad romuviečiai teisūs. Gamta sukurta Dievo, tenai jį surasti lengviausia. O bažnyčias pastatė žmogus…

    Atsakyti
    • aha says:
      5 mėnesiai ago

      žmonės prisikūrė sau įvairių dievų, šitie gi sukūrė ne tik gamtą, bet dar ir politikierius bei karus.

      Atsakyti
  3. jei kas says:
    5 mėnesiai ago

    skaito rusų fašisto kliedesius ir jais tiki, ką galima pasakyti apie tokį skaitovą?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 mėnesiai ago

      Skaito ir tuoj pat klusniai priemonių imasi. Kaip, pvz. JT dėl OKUPACIJĄ ir OKUPANTUS šlovinančių paminklų pašalinimo – tuoj pat pasiraitojo rankoves..
      Įdomu, kad toji pati JT nė nepyptelėjo, kai buvo daužomi ir šalinami kovotojų už šalies Laisvę atminimo ženklai. Ar ji su savo padaliniais dar nesupainiojo savo paskirties? O gal išsikvėpė, gal laikas į pensiją?

      Atsakyti
  4. pasikartosiu says:
    5 mėnesiai ago

    Gal Alkas pagaliau daugiau nesuteiks vietos šioje svetainėje tiems, kurie prieš?

    Atsakyti
  5. ar tai says:
    5 mėnesiai ago

    globalistinis tikėjimas prieš tautinį? Jei taip, tada turi būti Žemėje tik 1 tikėjimas? Jo pilnai užteks visiems, nes tik tas tikėjimas tikras, o visi kiti – išgalvoti? Tik tas 1 dievas tikras, o visi kiti – netikri. Kas čia dar neaišku? Tarp kitko, ar Romuva raštu kreipėsi į popiežių? O reikėtų jam surašyti apie visas nuoskaudas ir pabrėžti teisinį nilihilzmą Marijos žemėje. Ir kas balsavo prieš. Įdomu, koks atsakymas ateitų? Tai sėskite ir rašykite.

    Atsakyti
  6. LRT radijas DABAR says:
    5 mėnesiai ago

    aiškinasi šį klausimą. Pasisakė ir kažkas iš katalikų bažnyčios. Dabar – Abramikienė

    Atsakyti
    • Nuoroda says:
      5 mėnesiai ago

      Stasys JAKELIŪNAS: Landsbergistanas
      – pozicija.org/stasys-jakeliunas-landsbergistanas/
      „Nors formaliai Lietuva yra demokratinė valstybė, kurioje turi galioti teisės viršenybės principas ir klestėti nuomonių įvairovė, tačiau šalyje vis labiau įsigali totalitarinio mąstymo ir valdymo apraiškos. Tokios, kaip asmenybės kultas, vienos tiesos propagavimas ir kitaminčių ujimas viešojoje erdvėje ir netgi jų persekiojimas teisinėmis priemonėmis, dvejopi standartai teisinėje sistemoje ir pan. […] esu priverstas kreiptis į Strasbūro teismą […]“

      Atsakyti
  7. Radijo ringas says:
    5 mėnesiai ago

    • LRT Radijo ringas. Ar religinei bendrijai „Romuva“ turi būti suteiktas valstybės pripažinimas?
    – lrt.lt/mediateka/irasas/2000236289/lrt-radijo-ringas-ar-religinei-bendrijai-romuva-turi-buti-suteiktas-valstybes-pripazinimas
    „Laidoje dalyvauja Religinės bendruomenės „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė, Vyskupų konferencijos teisininkas Vygantas Malinauskas, Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius, Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, religijotyrininkė, VDU profesorė Milda Ališauskienė.”
    Prof.M. Ališauskienė priminė Seimo narei, jog žmonija ir iki krikščionybės atsiradimo gyvavo. V. Raskevičius kaip galėjo stengėsi padėti V.A.-A. objektyviau mąstyti. Deja.

    Atsakyti
    • bet says:
      5 mėnesiai ago

      Lietuva ar buvo iki krikščionybės, ką? Kartais tarsi atrodo, kad lyg tai primygtinai peršamas vaizdelis, kad iki krikščionybės čia atsiradimo (kokiu būdu atsirado?) nebuvo nei folklioro (lietuviškas žodis su raide i), nei nieko? Visa ES turėtų žinoti, kas dedasi pas mus šiais laikais. Teisinis nihilizmas veda tik į prarają, tik į bedugnę.

      Atsakyti
  8. Netyčiukas says:
    5 mėnesiai ago

    Atsitiktinai LKŽ užtikau
    „ 2 neti̇̀kėlis, -ė smob. (1), nẽtikėlis (1)
    [… … ]
    ǁ pagonis, stabmeldys: Išmuškim netikėlius, ir su džiaugsmu sugrįšme namo! BM104. Užsidengęs Dievo žodžiu, dūmojo, kaip netikėliams turtus išplėšti S.Dauk. ”
    ( o kaip Dievo Įsakymai nežudyti, nevogti? O kaip ta Šventraščio vieta, kur Jėzus, siųsdamas savo mokintinius Dievo Žodžio skelbti, liepė pagonių neliesti?)

    Atsakyti
  9. Teko girdėti? says:
    5 mėnesiai ago

    Esama raginimų uždaryti
    a) Lietuvių kalbos
    b) Lietuvos istorijos
    institutus!!!

    „Vyrai kalba“. Kodėl taip bijoma pagonių?
    − ziniuradijas.lt/laidos/ziniu-radijo-contribee/vyrai-kalba-kodel-taip-bijoma-pagoniu?video=1

    „Vyrai kalba“: lietuvybės saugojimo prasme esame ne demokratija, o ištižėliai
    − ziniuradijas.lt/laidos/ziniu-radijo-contribee/vyrai-kalba-lietuvybes-saugojimo-prasme-esame-ne-demokratija-o-istizeliai?video=1

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą | LGGRTC nuotr.

LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą

2023 03 14
Lietuvos bankas | lb.lt nuotr.

Pasiūlytas naujas mokestis bankams

2023 03 14
Nuo kovo 15d. draudžiami kirtimai saugomuose miškuose | vstt.lrv.lt nuotr.

Nuo kovo 15d. draudžiami kirtimai saugomuose miškuose

2023 03 14
Nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“ | Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nuotr.

Skelbiamos nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“

2023 03 14
Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės | LRT nuotr.

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės

2023 03 14
Kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyko LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto organizuota  konferencija - „Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien. Lietuvos sovietinės okupacijos istorinis, moralinis ir teisinis įvertinimas“.

Konferencija „Komunistinė ideologija ir jos praktika vakar ir šiandien“

2023 03 13
Ukrainos gynėjai | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją

2023 03 13
Internetas | Shutterstock nuotr.

Rusiškiems kanalams – daugiau ribojimų

2023 03 13
Koronavirusas, tyrimai | sam.lt nuotr.

Mokslininkai tirs gyventojų imunitetą

2023 03 13
Brandos egzaminai | smm.lt nuotr.

Abiturientams – paskutinės apsisprendimo dienos

2023 03 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Balsavimas, rinkimai | vrk.lt nuotr
Lietuvoje

34 savivaldybėse prasidėjo išankstinis balsavimas

2023 03 14
LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą | LGGRTC nuotr.
Istorija

LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą

2023 03 14
Lietuvos bankas | lb.lt nuotr.
Lietuvoje

Pasiūlytas naujas mokestis bankams

2023 03 14
Nuo kovo 15d. draudžiami kirtimai saugomuose miškuose | vstt.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Nuo kovo 15d. draudžiami kirtimai saugomuose miškuose

2023 03 14
Nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“ | Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nuotr.
Istorija

Skelbiamos nuotraukų varžytuvės „Įamžinti kadre, išsaugoti atmintyje“

2023 03 14
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.
Kultūra

A. Stulginskio žvaigždę – siūloma skirti Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininkui R. Stefančukui

2023 03 14
Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės | LRT nuotr.
Etninė kultūra

Kovo 11-ąją Frankfurte skambėjo lietuviškos sutartinės

2023 03 14
Ignas Vėgėlė | asmeninė nuotr.
Žiniasklaida

I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša

2023 03 13
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • dėl ko apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams
  • Nepasisekė apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
  • Getas apie Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 34 savivaldybėse prasidėjo išankstinis balsavimas
  • Ryškiausios 2023 metų interjero dizaino kryptys
  • LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą
  • Vaikų kambarys – vieta ne tik miegui, bet ir žaidimams
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą

by Kristina Aleknaitė
2023 03 14
0
LGGRTC kviečia į konferenciją-minėjimą | LGGRTC nuotr.

Kovo 17 d., penktadienį, 15 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) vyks konferencija – „Kunigas Alfonsas Lipniūnas...

Skaityti toliau

Pasiūlytas naujas mokestis bankams

by Kristina Aleknaitė
2023 03 14
0
Lietuvos bankas | lb.lt nuotr.

Pasiūlytas apmokestinimas griauna mūsų valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse. Šalies investiciniam patrauklumui būtina skaidri, numanoma ir tarptautiniu lygmeniu konkurencinga reguliacinė...

Skaityti toliau

Nuo kovo 15d. draudžiami kirtimai saugomuose miškuose

by Kristina Aleknaitė
2023 03 14
0
Nuo kovo 15d. draudžiami kirtimai saugomuose miškuose | vstt.lrv.lt nuotr.

Nuo kovo 15 iki rugpjūčio 1 dienos, paukščių perėjimo laikotarpiu, draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • dėl ko apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Rinkimų pamokos ir vizija tautininkams
  • Nepasisekė apie I. Vėgėlė. Šiandien persekiojami drąsūs, rytoj išmuš valanda tiems, kurie tyli ir nesikiša
  • Getas apie Zelenskis ruošiasi Rusiją pervadinti į Maskoviją
  • nuomonė apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
Kitas straipsnis
Vyriausybė pritarė: nuo metų vidurio didesnės pensijos

Pensijų fondai džiugių žinių neturi

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai