I. Vėgėlės sušauktoje „piliečių konferencijoje“ – telkties Lietuvai manifestas ir kvietimas veikti

2026 m. kovo 1 d. Kaune, „Žalgirio“ arenos Amfiteatro salėje, įvyko Seimo nario Igno Vėgėlės sušaukta „Piliečių konferencija“. Renginys pristatytas kaip gyvas piliečių pasitarimas, kuriame ieškoma bendrų veikimo krypčių, o pagrindinė jo rengėjų žinia visuomenei – kvietimas telktis ir keisti uždarą politinę sistemą.

I. Vėgėlės konferencijoje skaitytame pranešima atkreipė dėmesį į sparčiai kintant geopolitinei pasaulio struktūrai, besikeičiantį tarptautinių santykių pobūdį, silpstančią tarptautinę tvarką ir didėjančius saugumo iššūkius, Lietuvos visuomenės skaldymą, valdžios atsakomybės už savo sprendimus stoka, diskusijų kultūros prastėjimą ir augančią visuomenės kontrolės bei cenzūros grėsmę, iš to darydamas išvada, kad vien deklaracijų nepakanka – būtina telktis ir pereiti prie realaus politinio veikimo.

Konferencijoje, be paties I. Vėgėlės, pasisakė kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis Robertas Grigas, žurnalistė ir visuomenininkė Dalia Kutraitė-Giedraitienė, ekonomistė ir finansų ekspertė, buvusi Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė ir kiti. Visiems konferencijos dalyviams buvo pateikti svarbūs klausimai, kurių atsakymai apibendrinti konferencijos pabaigoje, o svarbiausia renginio žinia tapo „Telkties Lietuvai manifesto“ paskelbimas, kurį pasirašė visi konferencijos dalyviai.

I. Vėgėlė šį renginį gretino su 1917 m. Lietuvių konferencija, kurios išdavoje vėliau buvo atkurtas Lietuvos valstybingumas. Pasak I. Vėgėlės, anuomet Lietuvos išlikimo tikslai buvo pasiekti ne karine jėga, o diplomatija, susitelkimu ir išmintimi, tad ir šiandien, jo teigimu, verta ieškoti panašių bendro veikimo „įrankių“. Šis istorinis palyginimas tapo ir pagrindinio konferencijos siekio ženklu: bandyti atkurti pilietinio susitarimo dvasią – politinių jėgų ir pačios visuomenės lygmenyje.

Konferencijos dalyvių apklausos klausimai – kaip renginio stuburas

Konferencijos dalyviams pateikti klausimai suveikė kaip savotiškas „pasitikrinimas“, ar visuomenė pritaria konferencijos rengėjų nuomonei. Dalyvių prašyta atsakyti į kelis klausimus apie Tautos suverenitetą, valdžios paskirtį, politinės sistemos būklę, diskusijų kultūrą, saviraiškos laisvę.

Konferencijos dalyviams pateiktoje apklausoje buvo užduoti šie klausimai:

• Konstitucijos 2 straipsnyje nustatoma, kad „Suverenitetas priklauso Tautai“. Ar šis imperatyvas netapo tik deklaracija?
• Lietuva ir jos žmonių interesai privalo būti vienintelis valdžios veikimo tikslas.
• „Gender“ ideologijos propaganda turi būti sustabdyta ir puoselėjama šeima kaip vertybė.
• Ar Lietuvoje žmonės bijo viešai išsakyti savo nuomonę?
• Būtina telktis esminėms politinės sistemos reformoms.

Atsakymų pasirinkimas kiekvienam klausimui buvo „Taip“, „Ne“ ir „Nežinau“. Beveik visi konferencijos dalyviai rinkosi atsakymą – TAIP.

Pagrindinis konferencijos dokumentas– „Telkties Lietuvai manifestas“

Renginio branduoliu tapo „Telkties Lietuvai manifestas“. Jo tekstas buvo paskelbtas kaip vertybinis pareiškimas ir veikimo programa, kurioje teigiama, kad dabartinė politinė tvarka nebesugeba spręsti esminių iššūkių, o politinę sistemą reikia keisti „iš esmės“, grąžinant suverenitetą Tautai, stiprinant šeimą, atkuriant pasitikėjimą ir diskusijų kultūrą, ginant saviraiškos laisvę.

Čia pateikiame visą „Telkties Lietuvai manifestą“:

TELKTIES LIETUVAI MANIFESTAS

Valstybė – tai nepalaužiamas Tautos valios įsikūnijimas.

Lietuvių Tauta, patyrusi okupaciją ir svetimų režimų smurtą, išlaikė tikėjimą, viltį ir nenumaldomą troškimą turėti savarankišką valstybę.

Mūsų Tauta iki šiol nešusi sunkią XX amžiaus teroro ir genocido padarinių naštą, dabartiniais laikais susiduria su XXI amžiaus iššūkiais.

Plūstanti globalizacijos banga grasina nušluoti krikščioniškosios kultūros tradicijas, išplauti tautinį tapatumą, paneigti šeimos tradicijas, kultūrą, kalbą ir politinį suverenumą.

Politinė kultūra yra pasiekusi tokias žemumas, kuomet esminiai demokratinės visuomenės principai jau nebeveikia.

Prarastos strateginės kryptys, iššvaistyta Lietuvių konferencijų, Baltijos kelio ir Kovo 11-osios vienybė.

Dabarties politinė sistema negeba spręsti esminių iššūkių, kad Tauta galutinai neišsivaikščiotų, nenusižudytų, nenuskurstų, nepranyktų pasaulio platybėse, o gyvuotų Lietuvoje.

Esame įsitikinę, kad politinę sistemą reikia keisti iš esmės: grąžinti suverenitetą Tautai, puoselėti svarbiausią Tautos išlikimo sąlygą – Šeimą, atkurti tarpusavio pasitikėjimą, atstatyti tikrą demokratiją ir sukurti išmintingą valdymą, užtikrinti teisingumą ir orumą visiems, išsaugoti taiką mūsų valstybėje, atkurti diskusijų kultūrą ir ginti saviraiškos laisvę.

Įsipareigojame:

Nesitaikstyti ir nebijoti, viešai ir drąsiai veikti; burtis sąžiningam, išmintimi bei įžvalgumu grįstam ir tiesai tarnaujančiam darbui Lietuvai; sukurti Telkties komitetą, vienijantį šiam Manifestui pritariančių organizacijų ir bendruomenių atstovus.

Šis manifestas parodo, kad konferencija buvo sumanyta ne kaip vienkartinis susitikimas. Jame numatomas svarbus organizacinis žingsnis – Telkties komiteto kūrimas. Tai, savo ruožtu, kelia klausimą: ar komitetas taps pilietiniu sambūriu, ar bus pirmas žingsnis į platesnę politinę struktūrą.

„Trupinių Lietuva“ ir telkimosi logika

I. Vėgėlė savo pranešime išsakė skaudžią Lietuvos socialinę ir politinę diagnozę, kurią apibendrino kaip „trupinių Lietuvos“ būsena: esą valdžia visuomenei „pabarsto trupinių“, kad „ramūs lietuviai neapsikentę nesąmonių nesukiltų“, o pati Tauta per kelis dešimtmečius neteko beveik milijono žmonių. Tad pasak jo turime pasirinkimą: arba užsisklęsti buityje tikint, kad sistema pati išsisems, arba nedelsiant veikti.

I. Vėgėlė pabrėžė, kad telkimasis yra vienintelis veikimo kelias, jei siekiama ne vien kritikuoti, bet ir įgyti apčiuopiamą įtaką sprendimams. Jo teigimu, dabartinė politinė sistema sudaryta taip, kad nuoseklus veikimas neišvengiamai veda prie organizuotos politinės jėgos kūrimo, todėl atėjo laikas nuo deklaracijų pereiti telkimosi.

Renginio prasmė ir klausimai, kurie lieka atviri

„Piliečių konferencija“ neabejotinai suveikė kaip telkimosi postūmis: susirinkusieji gavo aiškų pasakojimą, kas, konferencijos rengėjų manymu, Lietuvoje „nebeveikia“, ir kokios vertybės turėtų tapti veikimo ašimi.

Tačiau lygiai taip pat akivaizdu, kad renginys palieka kelis esminius atvirus klausimus.

Pirmasis – kas bus laikoma ta pageidautina „telktimi“: ar ji bus atvira skirtingų pažiūrų žmonėms, ar telksis aplink vieną politinį sparną?

Antrasis – ar telkties manifesto nuostatos virs konkrečiais darbais, o ne liks vien deklaracijomis?

Trečiasis – kaip bus sprendžiamas santykis su jau veikiančiomis pilietinėmis organizacijomis ir ar telkimas bus grįstas dialogu, ar konkurencija?

Kita vertus, pats faktas, kad viešame renginyje paskelbiamas tekstas, kuriame kalbama apie suverenitetą, šeimą, diskusijų kultūrą ir saviraiškos laisvę, rodo, jog daliai visuomenės tai – ne antraeiliai klausimai.

Konferencija bandė išreikšti būtent šią nuotaiką: kad politiniai sprendimai neturi būti vien siauro rato reikalas, kad piliečiai sprendimų paėmime privalo dalyvauti nuolat, o ne tik išreikšdami savo nuomonę per rinkimus.

Ar tai pradžia?

Renginys Kaune gali būti vertinamas kaip pilietinio telkimosi bandymas, kaip bandymas kurti naują, aiškiai apibrėžtų vertybinių nuostatų visuomeninį telkinį – Telkties komitetą vienijantį įvairių pilietinių organizacijų ir bendruomenių atstovus.

„Piliečių konferencija“ įvardijo dabarties politikos trūkumus ir pasiūlė telktis darbui siekiant permainų.

Ar tai taps naujo judėjimo pradžia – pamatysime artimiausiu metu.

 

1 of 10

- +

1. „Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

2. Ignas Vėgėlė. „Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ignas Vėgėlė. „Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

3. „Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

4. Kalba Robertas Grigas. „Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba Robertas Grigas. „Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

5. „Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

6. Kalba Dalia Kutraitė-Giedraitienė. „Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01 | Alkas.lt koliažas

Kalba Dalia Kutraitė-Giedraitienė. „Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01 | Alkas.lt koliažas

7. „Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

8. Kalba Dalia Kutraitė-Giedraitienė. „Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01 | Alkas.lt koliažas

Kalba Dalia Kutraitė-Giedraitienė. „Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01 | Alkas.lt koliažas

9. Kalba Margarita Starkevičiūtė. „Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba Margarita Starkevičiūtė. „Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

10. „Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01 Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

„Piliečių konferencija“ Kaune 2026 03 01