Pasipriešinus katalikams Seimas nesuteikė valstybės pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ (video, tiesioginė transliacija)

Birželio 27 d., ketvirtadienį, Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ būtų valstybės pripažinta. Už pasisakė 40, prieš – 31 , susilaikė – 15 Seimo narių.

Birželio 25 d., antradienį, Seimas po svarstymo buvo nubalsavęs suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą, tačiau  balsavimo išvakarėse sulaukęs katalikų bažnyčios vadovybės spaudimo, Seimas persigalvojo.

Birželio 26 d. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas Arkivyskupas Gintaras Grušas Seimo nariams adresuotame laiške išdėstė argumentus, kodėl Seimas neturėtų suteikti valstybinio pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Tą pačią dieną visi vyskupo teiginiai Seimo nariams skirtame laiške buvo paneigti „Romuvos“ Krivės Inijos Trinkūnienės.

Spaudimą Seimui dėl „Romuvos“ nepripažinimo Katalikų bažnyčios herarchai darė nuo pat klausimo svarstymo pradžios. Pernai metais prieš atvykstant šios Lietuvoje įsitvirtinusios ir dominuojančios religinės konfesijos vadovai privertė Seimo vadovybę „Romuvos“ klausimą išimti iš darbotvarkės…

Šiuo metu greta devynerių valstybės pripažintų ir Seimo paskelbtų tradicinėmis religinių bendrijų, kurioms suteikiamos išskirtinės teisės ir valstybės dotacijos, yra dar 4 netradicinės religinės bendrijos atskirais Seimo nuarimais pripažintos „valstybės pripažintomis“.

Tokį statusą šiuo metu turi: baptistai, adventistai, sekmininkai ir Naujoji apaštalų bažnyčia. Visos kitos religinės bendrijos net ir oficialiai registruotos valstybės juridinių asmenų registre kaip juridiniai asmenys yra laikomos „valstybės nepripažintomis“.

Valstybės pripažintos religinės bendruomenės ir bendrijos  gali mokyti tikybą valstybinėse mokyklose, valstybė pripažįsta jose sudarytas santuokas, padengia be darbo sutarčių bendruomenėse dirbančiųjų (dvasininkų, vienuolių) socialinį draudimą, taiko žemės mokesčio lengvatą, LRT suteikia laiką transliuoti bendrijos apeigas, tačiau nuolatinės valstybės dotacijos tokios kaip kad tradicinėms bendrijoms, tokioms bendrijoms nėra numatytos.

Už „Romuvos“ valstybinį pripažinimą prieš balsavimą Seime pasisakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijos nariai Valerijus Simulikas ir Eugenijus Jovaiša, Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos atstovas Simonas Gentvilas.

Prieš valstybės pripažinimo suteikimą pasisakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Rimantas Jonas Dagys, Andrius Navickas, Mykolas Majauskas, Žygimantas Pavilionis ir Mišrios grupės narys Povilas Urbšys.

Kadangi visos atsakingos valstybės institucijos „Romuvos“ pripažinimui neprieštaravo ir šią savo nuomonę Seimui pateikė raštiškai, tai valstybės pripažinimo nutarimui besipriešinantys Seimo nariai savo pasisakymuose vadovavosi savo išpažįstamos krikščioniškos konfesijos religiniais jausmais, išgalvotais argumentais arba net griebdavosi žinomai melagingų ir šmeižikiškų teiginių, kaip antai krikščionis Ž. Pavilionis.

Jis „Romuvą“ viešai paskelbė Kremliaus projektu: „Rusijos KGB nuosekliai nuo sovietinių laikų darė viską, kad pagonybė Lietuvoje sustiprėtų. Paskaitykite Dugino raštus, kur jis aiškiai įvardina, kad krikščionybė yra vienas iš tų akmenų, kuriuos reikėtų Lietuvoje sunaikinti.“ Savo kalbą jis baigė bandydamas sugėdinti Seimo narius kurių dauguma save laiko krikščionimis: „Būsime išjuokti visame krikščioniškame pasaulyje.“

Po Seimo balsavimo Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivė Inija Trinkūnienė pareiškė:

„Gaila, kad taip atsitiko, nes mes atitinkame visus įstatymo reikalavimus, kurie yra keliami dėl valstybės pripažinimo religinėms bendrijoms, ir mes manome, kad Seimas šitaip balsuodamas pažeidžia žmogaus teises. Pripažinimas būtų tapęs derama pagarba mūsų protėvių tikėjimui, kuris išpažįstamas mūsų iki šiol ir yra užgimęs šioje mūsų protėvių žemėje. Mes jį vadiname prigimtiniu tikėjimu. Manau, kad kiekvieno lietuvio garbės ir orumo reikalas yra palaikyti šitą tikėjimą. Man gaila, kad nemažai Seimo narių šito nesupranta“, – sakė I. Trinkūnienė. 

Žurnalistų paklausta ką ketina daryti toliau, Krivė sakė: „Svarstysime galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Mūsų pusėje – visi teisiniai argumentai ir dokumentai, o visi išsakyti argumentai „prieš“ neturi jokio pagrindo.“

Žiūrėkite svarstyto klausimo vaizdo įrašą:

Seime vyks spaudos konferencija „Dėl religinės bendrijos  „Romuva“ teisių“

Birželio 28 d. 10 val. Seime įvyks Seimo narių Roberto Šarknicko, Simono Gentvilo ir Algirdo Syso spaudos konferencija „Dėl religinės bendrijos  „Romuva“ teisių“. Dalyvaus Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė, Romuvos vaidila Jonas Vaiškūnas.

Spaudos konferencijos dalyviams klausimus galima užduoti internetu ČIA (nuoroda veiks tik vykstant spaudos konferencijai).