Teismas patvirtino – Ž. Pavilionis sąmoningai apšmeižė „Romuvą“ (video)

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) priėmė sprendimą administracinėje byloje pagal pareiškėjo Seimo nario Žygimanto Pavilionio skundą prieš Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (EPK) ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją. Ž. Pavilionis prašė teismo panaikinti pernai metų rugsėjo 11  d. EPK  išvadą, kad jis sąmoningai šmeižė ir menkino Senovės baltų religinę bendriją „Romuva“, ir įpareigojimą viešai paneigti šį šmeižtą.

Išnagrinėję Ž. Pavilionio  skundą VAAT nusprendė, kad Seimo narys viešai „pateikė tikrovės neatitinkančias žinias, neįvertinęs atsakomybės ir galimų tokios informacijos paskleidimo pasekmių bendrijai „Romuva“.

„Neabejotina, kad pareiškėjas tokią informaciją 2019 m. birželio 27 d. Seimo plenariniame posėdyje paskleidė sąmoningai, siekdamas padaryti žalą bendrijos „Romuva“ reputacijai ir pakirsti pasitikėjimą šia religine bendrija visuomenės akyse“, – rašoma teismo nutarime.

Atsižvelgęs į šioje byloje nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų visumą, teismas nutarė, kad: „Seimo narys Žygimantas Pavilionis Lietuvos Respublikos Seime 2019 m. birželio 27 d. svarstant Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektą Nr. XIIIP-2016(2) viešai pasisakydamas, jog bendrijos „Romuva“ veikla tiesiogiai susijusi su Kremliaus politika paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendriją „Romuva“, tuo pažeisdamas Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, todėl  Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2019  m. rugsėjo 11 d. išvados Nr. 101-I-13 „Dėl Seimo nario Žygimanto Pavilionio pasisakymų“ 1 punktas, kuriame konstatuota, jog Seimo narys Žygimantas Pavilionis pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo“.

Tačiau teismas patenkino Ž. Pavilionio skundą tą dalimi, kuria jis SEPK buvo įpareigotas paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius apie „Romuvą“. Mat SEPK darbo tvarkos taisyklėse nėra numatyta, kad ji galinti priimti sprendimą „įpareigoti Seimo narį paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“. Pagal minėtų  taisyklių 32.4 punktą komisija Seimo nariui galėjo tik „rekomenduoti viešai atsiprašyti“… Panaikinęs šį įpareigojimą teismas nusprendė iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Ž. Pavilionio naudai priteisti pusę bylinėjimosi išlaidų – 821, 50 Eur.

„Romuvos“ religinės bendrijos vadovė Krivė Inija Trinkūnienė, vertindama VAAT sprendimą, sako: „Teismas ne tik patvirtino, kad Seimo narys  Ž. Pavilionis sąmoningai šmeižė „Romuvą“ Seimo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas mūsų religinės bendrijos valstybės pripažinimo klausimas, bet, kad tai darė sąmoningai, siekdamas „padaryti žalą bendrijos „Romuva“ reputacijai ir pakirsti pasitikėjimą“ mūsų religine bendrija visuomenės akyse. Ir jam tai pavyko, nes Seimas nedidele persvara balsų nesuteikė „Romuvai“ valstybės pripažinimo. Tai, kad teismas panaikino Seimo komisijos įpareigojimą Ž. Pavilioniui paneigti viešus šmeižtus apie „Romuvą“, vertinu kaip procedūrinį formalumą. Teismui pripažinus, jog Seimo narys apšmeižęs mūsų religinę bendriją pasielgė neetiškai, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą, būtų garbinga vadovaujantis nebe dokumentais, o sąžine – išdrįsti atsiprašyti“.  

Pasak I. Trinkūnienės, melagingi Ž. Pavilionio pasisakymai ir viešas Katalikų bažnyčios hierarchų spaudimas Seimo nariams neabejotinai turėjo įtakos Seimo narių apsisprendimui balsuojant dėl „Romuvos“ valstybinio pripažinimo. „Manau, kad po šio teismo sprendimo Seimas turi pakankamą pagrindą „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstyti dar kartą. Tikiuosi, kad naujos kadencijos Seime prie šio klausimo bus sugrįžta“, – sakė „Romuvos“ religinės bendrijos vadovė.

Primename, kad SEPK pernai rugsėjo 11 d. už nekorektiškus pasisakymus prieš Romuvos religinę bendriją Ž. Pavilionį pripažino pažeidus „Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus“ ir įpareigojo Seimo artimiausiame Seimo plenariniame posėdyje „paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“.

Ž. Pavilionis 2019 m. birželio 27-osios posėdyje, kuriame sprendėsi Romuvos valstybinio pripažinimo klausimas, be kita ko, teigė (ištrauka iš stenogramos):

…Ne­už­mirš­ki­me, kad Ru­si­jos KGB nuo­sek­liai nuo so­vie­ti­nių lai­kų da­rė vis­ką, kad pa­go­ny­bė Lie­tu­vo­je su­stip­rė­tų. Pa­skai­ty­ki­te A. Du­gi­no raš­tus. Jis aiš­kiai įvar­di­na, kad krikš­čio­ny­bė yra vie­nas iš tų ak­me­nų, ku­riuos rei­kė­tų Lie­tu­vo­je su­nai­kin­ti, tai bu­vo ir par­ti­za­ni­nio ju­dė­ji­mo at­ra­ma. To­dėl aš ma­nau, kad no­rė­da­mi ar ne­no­rė­da­mi, są­mo­nin­gai ar ne­są­mo­nin­gai šiuo me­tu tie, ku­rie tei­kia šį pro­jek­tą, tie­siog vyk­do Krem­liaus in­struk­ci­ją. Vyk­do­te tai, apie ką A. Du­gi­nas ra­šė sa­vo kny­go­se la­bai stam­biu šrif­tu. Taip pat pagalvo­ki­te apie mū­sų san­ty­kius su Len­ki­ja. Ne­tru­kus vi­si va­žiuo­si­me Liub­li­no uni­ją mi­nė­ti. Pa­gal­vo­ki­te apie tai, kaip bū­tu­mė­te pa­žiū­rė­ję po­pie­žiui į akis, nes ban­dė­te šį įsta­ty­mą prieš me­tus pri­im­ti, bet, ma­tyt, su­si­gė­do­te. Pa­gal­vo­ki­te apie tuos ge­o­po­li­ti­nius as­pek­tus, ku­rie tik­rai bus pa­nau­do­ti. Mes bū­si­me iš­juok­ti vi­sa­me krikš­čio­niš­ka­me pa­sau­ly­je, nes mes, aiš­ku, bū­si­me uni­ka­lūs tuo. Taip pat pa­gal­vo­ki­te apie bū­si­mą Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo by­lą, ku­riai, aš ma­nau, tik­rai su­rink­si­me pa­ra­šus, nes tas nuo­sta­tas, ku­rias mi­nė­jo Myko­las, jūs aki­vaiz­džiai pa­žei­džia­te.

Negavusi valstybinio pripažinimo Senovės baltų religinė bendrija Romuva pernai kreipėsi ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti Romuvai valstybės pripažinimą, pažeidė net kelis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius: dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.