Balandžio 21 d. 14:40-15:25 val. Lietuvos Respublikos Seimo plenarinių posėdžių salėje numatyta Seimo narių diskusija dėl Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybinio pripažinimo „Teisiniai ir istoriniai valstybės pripažinimo suteikimo religinėms bendrijoms aspektai“.
Joje Seimo nariams trumpus pranešimus pristatys dr. Karolina Bubnytė-Širmenė, Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), prof. dr. (HP) Vytautas Mizaras, Konstitucinio Teismo teisėjas, dr. Eglė Aleknaitė, antropologė, Vytauto Didžiojo universiteto vyresnioji mokslo darbuotoja.
Šią diskusiją pristatys Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Seimo nariai turės progą pranešėjams užduoti klausimus ir padiskutuoti valstybės pripažinimo suteikimo religinėms bendrijoms klausimais.
Būtinybė surengti tokią diskusiją Seime iškilo po to kai Europos žmogaus teisių teismas 2021 metais nustatė, kad Seimas nepripažindamas Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją ir kai pakartotinai 2021 gruodžio 7 d. Seimui pateikus svarstyti „Romuvos“ pripažinimo klausimą Seimo nariai vėl pradėjo kalbėti ir elgtis taip tarsi minėto EŽTT sprendimo nė nebuvo…
Tuo kart Seimas po pateikimo trapia balsų persvara (už – 41, prieš – 18, susilaikė – 18) pritarė nutarimo projektui (Nr. XIVP-893), siūlančiam suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Po to projektas turėjo būti svarstomas Seimo žmogaus teisių komitete (SŽTK), o balsavimas už projekto priėmimą buvo numatytas 2021 gruodžio 16 d.
Tačiau SŽTK sprendimu buvo nutarta prieš teikiant šį klausimą svarstymui surengti diskusiją Seimo salėje su teisės ir religijotyros specialistais.
Alkas.lt primena, kad 2021 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo atsisakymą suteikti valstybei pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ EŽTT pripažino diskriminuojančiu ir varžančiu minties, sąžinės ir religijos laisvę bei pažeidžiančiu religinės bendrijos teisę į veiksmingą teisinę gynybą.
EŽTT nustatė, kad valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo kodėl „Romuvą“ vertino kitaip nei kitas panašias religines bendrijas, kurioms valstybės pripažinimas buvo suteiktas, o Seimo nariai, įgyvendindami savo reguliavimo įgaliojimus, neliko neutralūs ir nešališki.
Anot EŽTT, Lietuva pažeidė konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę. „Romuvai“ nebuvo palikta jokios teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę dėl ginčijamo Seimo sprendimo, o Vyriausybė nenurodė jokių kitų teisių gynimo būdų, kurie galėjo atitikti Konvencijos 13 straipsnyje nustatytus kriterijus.
„Romuva“ į Strasbūro teismą kreipėsi 2019 metais, kai Seimas atsisakė jai suteikti valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Bendruomenė nurodė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, veiksmingą teisinės gynybos priemonę. Seimas prieš dvejus metus netenkino „Romuvos“ prašymo suteikti jai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, nors Teisingumo ministerija buvo pateikusi teigiamą išvadą.
Ne diskašn, o svarstymas.