Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vadovavo reguliariam Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui.
VGT nariai apžvelgė įvykių eigą Artimuosiuose Rytuose, susipažino su žvalgybos tarnybų parengtomis prognozėmis, aptarė galimas pasekmes ir įtaką regionui bei Lietuvos saugumo aplinkai.
VGT nariai taip pat buvo supažindinti su naujausia saugumo padėtimi, aptarė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos bei Valstybės saugumo departamento ataskaitas. Konstatuota, jog Rusijos karinės agresijos grėsmė išlieka reali, tačiau nėra neišvengiama.
Žvalgybos tarnybų duomenimis, padėtis išlieka neapibrėžta, grėsmių suvokimui įtaką daro Rusijos gebėjimas atkurti savo pajėgumus, didinti karinę galią. Pabrėžta, jog Lietuvos ir NATO gynybos ir atgrasymo stiprinimas išlieka aukščiausiu prioritetu. Šiam tikslui artimiausioje ir artimojoje perspektyvoje turėsime skirti gerokai didesnius resursus, ne mažiau 5–6 proc. BVP, kas ir buvo nutarta dar 2025 m. sausio pabaigoje.
Taip pat VGT nariai atliko periodišką pajėgumų vystymo eigos vertinimą. Konstatuota, jog stebimas progresas įgyvendinant Divizijos projektą, tačiau identifikuoti ir iššūkiai bei rizikos, kurias reikia suvaldyti. Pabrėžta, jog Divizijos projektas išlieka pagrindiniu Lietuvos kariuomenės pajėgumų vystymo prioritetu.
Posėdyje susipažinta su regioniniu NATO ir ES sienos su Rusija ir Baltarusija gynybos sumanymu – tai itin svarbus klausimas, kuris, kartu su kariniu mobilumu, reikšmingai padidintų Lietuvos ir Europos apginamumą ir saugumą.
Parengta pagal Prezidento kanceliarijos pranešimą
Regioninis sumanymas + sava Divizija + bendras su NATO karinis mobilumas, – tai yra tam, kad nosies niekas nekištų pas mus nei dabar, nei ateityje. Čia ir Seimas su savo “juodų katinų” pasiūlymais atšokt į šalį turi, jeigu nenori būti paleistas metams kitiems susitvarkymui.
Akivaizdu, kad visą laiką buvo ir yra Lietuvos gyvavimo strategijos svarbiausia vieta Vilniaus išlaikymas, tačiau būtent jis karinio judrumo prasme yra paliktas be europinio geležinkelio – strategiškai be ,,nieko”. Taip pat strategiškai svarbioje vietoje yra ir Alytus, bet vėlgi, užuot, Lietuva ,,Rail Baltica” tiesusi per jį ir toliau dar esamu pylimu link Vilniaus, nuo Lenkijos sienos (Šeštokų) buvo pasukta link Kazlų Rūdos… Ar tai lietuviško ,,protelio”, Basanavičiaus išminties strateginė tąsa?
O kuo bloga Basanavičiaus išmintis ?
Tai, kad sakau atvirkščiai, – blogai, jog šiuo atveju Lietuva veikia ne Basanavičiaus išminties kryptimi. Matyt, DI nesusigaudė subtilesniu atveju.
Rašei naudodamas dirbtinį protą ?
Bet matai, – tas DI žinojo Basanavičiaus lietuviškos strategijos išmintį, o paties – ne…
‘…”lietuviško protelio”….’ O tamsta ne lietuvė(-is)?
Neskiriate proto ir ‘protelio’ lietuvių kalbos žodžių reikšmių. Tai panašu į DI darbą. Gerinkite DI naudojimo lietuvių kalbos atveju technines galimybes.
O gal pačiam reikėtų pasimokyti ?
Girdėta, regis, ar ne Leninas sakė, kad tai niekada ne vėlu…
“Učitsa, učitsa i eščo raz učitsa!” – “Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis!”, – toks priesakas Lenino pionieriams, pasirišusiems raudonus kaklaraiščius, buvo tikrai.