Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Romuvos pripažinimo siekiui

Gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitete apsvarstytas Senovės baltų religinės bendrijos Romuva valstybinio pripažinimo klausimas.

Komitetas vieningai pritarė pasiūlymui teikti klausimą Seimo svarstymui. Naujasis komiteto pirmininkas Laurynas Šedvytis pareiškė, kad „artimiausiu metu projektas keliaus į Seimo posėdžių salę“. Jis pabrėžė, jog būtina užtikrinti, kad Seimas priimtų sprendimą, atitinkantį teisės principus bei EŽTT sprendimą.

Romuvos istorija teisiniame kontekste

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ dėl valstybinio pripažinimo kreipėsi dar 2017 m. gegužės 17 d. Nepaisant Teisingumo ministerijos išvados, kad bendrija atitinka visus Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo reikalavimus, Seimas du kartus atmetė jos prašymą.

2021 m. birželio 8 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) konstatavo, kad Seimas, nesuteikdamas pripažinimo „Romuvai“, pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, nes sprendimas buvo nepagrįstas ir diskriminuojantis.

Tačiau Seimas nepaisė EŽTT sprendimo ir Romuvai pripažinimo nesuteikė dar 2 kartus: 2022 m. rugsėjo 29 d. ir 2023 m. rugsėjo 19 d.

Šiemet, spalio 1 d. baigiantis kadencijai, Seimas ir vėl svarstė nutarimą dėl Romuvos pripažinimo. Šiam nutarimui kaip ir ankstesniais atvejais buvo pritarta po pateikimo, tačiau galutinis sprendimas buvo paliktas naujos kadencijos Seimui. 

Nepaisant EŽTT sprendimo, Romuvos pripažinimo klausimas išlieka neįgyvendintas, todėl 2024 m. Romuvos byla prieš Lietuvos valdžią buvo atnaujinta, nes valdžia nesiėmė veiksmų teismo išvadoms įgyvendinti.

Šių metų rugsėjo mėnesį EŽTT paprašė Lietuvos Vyriausybei iki 2025 m. sausio 13 d. pateikti paaiškinimus dėl Romuvos pripažinimo, o Romuvos bendrijai nurodė iki 2024 m. gruodžio 2 d. užsitikrinti savo atstovavimą Teisme, kad byla nebūtų nutraukta.

Seimo Žmogaus teisių komiteto diskusijos

Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas L. Šedvytis posėdyje išsamiai pristatė Romuvos pripažinimo istoriją, EŽTT sprendimą bei konstitucinę pareigą užtikrinti religinės laisvės principus.

Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė pabrėžė, kad bendrija jau 7-erius metus susiduria su diskriminacija ir vilkinimu, kuris prieštarauja teisingumo principams.

Krivė I. Trinkūnienė išreiškė viltį, kad naujos sudėties Seimas priims teisingą sprendimą: „Teisiškai viskas tarsi yra aišku, Romuvos žmonės gerbia kitų tikėjimo atstovus. Manome, kad turime sulaukti tokios pačios pagarbos bent jau iš Seimo narių.”

Vaidilė Nijolė Balčiūnienė pristatė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuris nustatė, kad Seimo nario Žygimanto Pavilionio vieši pasisakymai apie Romuvą Seime pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą. Ji taip pat pateikė istorinius duomenis, paneigdama Ž. Pavilionio skleistus gandus dėl tariamos Romuvos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.

„Aš pagarsinau Vilniaus apygardos administracinio teismo Sprendimą, kuris tvirtina, kad posėdžių salėje Seimo narys Ž. Pavilionis pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą, pagarbos žmogui, valstybei, teisingumo, padorumo principus, kad sąmoningai siekė padaryti žalą Romuvos reputacijai ir t.t. Tiesiog nauji Komiteto nariai manau, kad nežinojo, tai specialiai supažindinau ir kad daugiau nekaltintų ryšiais su Rusija, pristačiau KGB bylą dėl J. Trinkūno. Paliudijau, kad Romuvos tikėjime esu nuo 1967 metų, kad sovietų laikais persekiojo ir laisvoj demokratinėj Lietuvoj jaučiuosi, kad mano teisės pažeistos dėl tikėjimo“, – sakė posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavusi Romuvos vaidilė Nijolė Balčiūnienė.

Teigiami pasisakymai buvo išsakyti ir kitų posėdžio dalyvių, įskaitant religijotyrininkę prof. dr. Mildą Ališauskienę, Teisingumo ministerijos atstovus: Donatą Glodenį, Agnę Trimonienę bei Seimo narius: Eugenijų Gentvilą ir Ingą Ruginienę.

Seimo narys E. Gentvilas komiteto posėdyje išreiškė palaikymą „Romuvai“: „Esu nešališkas, laisvas nuo religinio tikėjimo žmogus. Turime pagarbiai žiūrėti į tos religinės bendrijos egzistavimą, tuo labiau, kad tai nėra kokia nors destruktyvi, kuo nors neigiamu moraliniu požiūriu pasižyminti bendrija.“

Socialdemokratė Inga Ruginienė taip pat pabrėžė, kad „Romuva“ atitinka visus teisės reikalavimus: „Tikrai neturėtume tų žmonių toliau vaikyti per teisėkūros labirintus. Mūsų sprendimas turėtų būti vienareikšmis.“

Komiteto sprendimu buvo nutarta kuo greičiau įtraukti klausimą į Seimo darbotvarkę, tikintis, kad sprendimas bus priimtas iki šių metų Kalėdų ir Lietuvai nereikės ir vėl teisintis Europos Žmogaus Teisių Teisme. Priešingu atveju Romuva dar kartą turės gintis EŽTT, nes byla dėl jos teisių pažeidimo jau vėl pradedama nagrinėti.

Senovės baltų religinė bendrija Romuva yra ne tik religinė bendrija, bet ir labai svarbi lietuvių tautinės (etninės) bei bendros baltams dvasinės kultūros puoselėtoja ir skleidėja. Romuva vienija tūkstančius narių, rengia senovės baltų šeimos ir kalendorines šventes ir atlieka religines apeigas.

Romuvos valstybinis pripažinimas užtikrintų bendrijos lygiavertes teises su kitomis valstybės pripažintomis religinėmis bendrijomis, leistų jai vykdyti apeigas, turinčias teisinį svorį, ir dar labiau įsitvirtinti neatskiriama Lietuvos kultūros dalimi. Pripažinimas taip pat reikštų teisinį ir dorovinį Lietuvos valstybės žingsnį religinio lygiateisiškumo, pakantumo ir teisingumo link.