Gruodžio 7 d., antradienį, Seime pakartotinai turėtų būti svarstomas Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybinio pripažinimo klausimas. Pirmą kartą Seimas atmetė prašymą šiai religinei bendrijai suteikti valstybės pripažinimą, todėl bendrija kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių teismą, kurio sprendimas, priimtas birželio mėnesį, jai buvo palankus.
Seimo narių sprendimas buvo neteisėtas
2019 m. birželio 27 d. Seimas svarstė, ar suteikti Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ valstybės pripažįstamos religijos bendrijos statusą. Tuomet vos kelių balsų persvara buvo nuspręsta valstybės pripažinimo „Romuvai“ nesuteikti, nors LR Teisingumo ministerijos išvadoje buvo išdėstyta, kad „Romuva“ atitinka visus Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytus reikalavimus, keliamus valstybės pripažinimo siekiančiai religinei bendrijai.
„Sprendimas nesuteikti mums pripažinimo buvo politinis žingsnis, kuriuo siekta sumenkinti mūsų tikėjimo svarbą ir autoritetą, kartu pažeminant ir žmones, einančius mūsų protėvių baltų keliu“, – sakė „Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė.
Pasak jos, Seimo nariai turėjo įvertinti ar „Romuva“ atitinka reikalavimus valstybės pripažinimui gauti, tačiau posėdžio diskusijose įsivyravo svarstymai apie tikėjimą į tikrą ar geresnį Dievą, pasigirdo kaltinimai esą „Romuva“ vykdo Kremliaus instrukcijas, Dugino politiką ir pan.
„Visa tai paneigė Vilniaus apygardos administracinis teismas. 2020 m. liepos 10 d. byloje pagal Žygimanto Pavilionio skundą atsakovams Seimo kanceliarijai bei Etikos ir procedūrų komisijai, teismas nusprendė, kad „jokių oficialių duomenų dėl bendrijos „Romuva“ sąsajų su Kremliumi iš Valstybės saugumo departamento bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nebuvo gauta, kad tokie pasisakymai neatitinka objektyvios tiesos, kad jie pasižymi pabrėžtinai neigiamu, įžeidžiančiu atspalviu ir yra išsakyti peržengiant žodžio laisvės ribas, kad minėtas Seimo narys pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus.
Teismas taip pat neabejojo, kad tokia informacija buvo paskleista sąmoningai, siekiant padaryti žalą bendrijos „Romuva“ reputacijai ir pakirsti pasitikėjimą šia religine bendrija visuomenės akyse“, – sakė I. Trinkūnienė.
Kaip žinia, 2019 m. „Romuva“ Seimo sprendimą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).
2021 m. birželio 8 d. EŽTT byloje Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą nustatė, kad Seimas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 str. (Minties, sąžinės ir religijos laisvė) kartu su Konvencijos 14 str. (Diskriminacijos draudimas) ir Konvencijos 13 str. (Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).
Teismas nustatė, kad nėra pagrindo abejoti „Romuvos“ religiniu pobūdžiu, kad „Romuvos“ atrama visuomenėje yra pakankama, nusprendė, kad „Romuva“ buvo traktuojama skirtingai nei kitos religinės bendrijos, kurios buvo panašioje situacijoje.
EŽTT pabrėžė, kad, Seimas traktuodamas „Romuvą“ skirtingai nei kitas religijas pažeidė vieną iš Konvencijos 14-ojo straipsnio garantų – teisę į religijos laisvę be jokios diskriminacijos.
EŽTT sprendime buvo pažymėta ir tai, kad Seimo nariams buvo išplatintas Lietuvos vyskupų konferencijos laiškas tuo metu, kai vyko pripažinimo procesas kitai netradicinei religinei bendrijai ir, kad tai neprisidėjo prie religinės darnos bei tolerancijos demokratinėje visuomenėje. Teismas priėjo išvados, kad Seimo nariai, balsavę prieš valstybės pripažinimo suteikimą nebuvo neutralūs ir nešališki.
„Romuvai“ pripažinimas turi simbolinę prasmę
Pasak „Romuvos“ vadovės valstybės pripažinimas bendruomenei būtų reikšmingas kaip oraus gyvavimo savo valstybėje užtikrinimas. Šis įteisinimas būtų svarbus daugeliui bendruomenės narių, nes leistų jaustis pilnaverčiais piliečiais, galinčiais naudotis šalies Konstitucijos ir įstatymų užtikrinama tikėjimo laisve.
„Tikiuosi, kad Seimo nariai priimdami sprendimą šį kartą pakils virš savo konfesinių ar politinių motyvų ir, vadovaudamiesi pagarbos bei darnos nuostata, nepriešins savo piliečių pagal pasaulėžiūrą ir tikėjimą. Nes religinės įvairovės puoselėjimas yra gyvybiškai svarbus viešajai tvarkai ir darnai, demokratinės visuomenės išlikimui“, – vylėsi „Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė.
Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ yra viena sparčiausiai gausėjančių religinių bendrijų. Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst., o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.
„Romuva“ Lietuvoje buvo įregistruota atgavus nepriklausomybę, kai tik buvo suteikta tokia galimybė – 1992 metais. Pagal dabar galiojančią tvarką dėl valstybės pripažinimo bendruomenės gali kreiptis praėjus 25 metams nuo jų pirminės teisinės registracijos.
Manau, kad pagaliau pavyks įveikti neadekvatų, liberalai įstatymų dvasiai prieštaraujantį ultrakonservatorių užsispyrima.
Lietuvos Respublikos įstatymai skelbia, jog religijos pripažinimas tradicine reiškia, kad pripažinta valstybės religinės bendrija yra valstybės socialinio, dvasinio ir kultūrinio paveldo dalis.
Tad ar gali dar būti didesnis absurdas, kai iš tautos kultūros dvasinių gelmių kilęs “Romuvos” tikėjimas vis dar nesulaukia pripažinimo TRADICINE RELIGIJA?!!! Tai ką tuomet reiškia tos įstatymų eilutės? Tik tušti žodžiai – ne daugiau?
Tad net neabejoju, kad Romuvos bendrija bus pripažinta tradicine.
Seimo sudėtis pasikeitė . Padaugėjo kryžiuočių ir padaugėjo laisvamanių (Žemaičio liber alų). Belieka laukti ir tikėtis , kad sprendimas – teigiamas Ramuvos naudai.
Jei Vatikanas leis pripažinti, pripažins. Jei ne, tai ne.
Nesuklydai.
Žinoma, kad apmaudu, kai žinomas konservatorius, lyg ir palankiai prisimindamas Romuvą kūrusį jaunimą, kraštotyrinkus ir žygeivius, vis tik ragina šio “kultūrinio sąjūdžio” nepripažinti tradicine religine bendruomene. Man atrodo, kad ir jis pats, ir kiti panašiai deklaruojantys puikiai jaučia veidmainiaujantys. Gaila, lyg ir visi iš to paties kelmo esame…
Nors labai stengiuos, man niekaip nepavyksta įžvelgti dorovės nei liberalizme, nei katalikybėje. Gal dėl to, kad nesu tobulas ir neklystantis, kaip jie. Konservatorių nėra, tik pavadinimas. Tai ne jokia naujiena.
Kas žinote, ar buvo Seimo posėdyje pateiktas nutarimo pripažinti projektas. Ar buvo pritarta projektui po pateikimo?
Šiandien paaiškės, kiek lietuvių dar likę Seime ir kiek užsienio globalistų. Jeigu bus vardinis balsavimas, turėsime ir visą sąrašą. Įdomu, ar tai rūpi ir Šeimų sąjūdžiui, mitinguojančiam prie Bibliotekos?