Nuo XVI a. knygų iki tarpukario laiškų: Nacionalinė biblioteka atveria naujus kultūros paveldo klodus

Lietuvos kultūros paveldas sparčiai keliasi į skaitmeninę erdvę. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šiais metais tęsia ir plečia reikšmingų XVI–XX a. leidinių, archyvų bei vaizdinio paveldo rinkinių skaitmeninimą. Visuomenei bus atverti išskirtiniai Europos leidybos pavyzdžiai, tarpukario dokumentai ir istoriniai Lietuvos miestų vaizdai.

Jau gegužę istorinius liudijimus bus dar paprasčiau atrasti vienoje vietoje – pradės veikti didžiausia Lietuvos skaitmeninio kultūros turinio platforma „ekultūra“, sujungsianti archyvus, spaudą, fotografijas ir daugiau kaip milijoną kitų skaitmenintų kultūros vertybių iš skirtingų šalies institucijų į vieną erdvę.

Išskirtiniai Europos leidybos pavyzdžiai

Vienas svarbiausių šių metų darbų – Plantino–Moretų spaustuvės knygų skaitmeninimas. Tai viena garsiausių ir veiksmingiausių Europos spaustuvių, veikusi nuo XVI a. iki XIX a. vidurio. Jos leidiniai išsiskiria ypatinga spaudos kokybe, prabangiu apipavidalinimu, išskirtinėmis graviūromis, ornamentinėmis raidėmis bei vinjetėmis.

Šioje spaustuvėje buvo išspausdintas ir žymaus Abiejų Tautų Respublikos poeto jėzuito Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinkinys.

„Skaitmenindami Plantino–Moretų spaustuvės leidinius atveriame visuomenei išskirtinius Europos knygos kultūros pavyzdžius. Tai galimybė kiekvienam – nuo moksleivio iki tyrėjo – pažinti aukščiausio lygio istorinę leidybą be fizinių ribų“, – sako projektą vykdančios Nacionalinės bibliotekos atstovė Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė.

Jono Šliūpo archyvas – žvilgsnis į tarpukario Lietuvą

Tęsiami ir Jono Šliūpo – vieno reikšmingiausių Lietuvos kultūros ir politikos veikėjų – archyvo skaitmeninimo darbai. Nacionalinėje bibliotekoje saugomas jo archyvas apima 657 saugojimo vienetus.

Ypač vertingas gausus laiškų iš 1883–1944 m., rašytų to meto žinomiems Lietuvos veikėjams, rinkinys.

„Archyvų skaitmeninimas yra ne tik prieigos klausimas – tai ir atsakomybė išsaugoti originalius dokumentus. Skaitmeninė kopija leidžia plačiai naudoti turinį, kartu apsaugant autentiškus šaltinius nuo fizinio nusidėvėjimo“, – pažymi bibliotekos atstovė.

Daugiakalbės Lietuvos leidyba ir karo metų spauda

Ankstesnių projektų metu, remiantis Lietuvos nacionalinės bibliografijos šaltiniais, jau buvo suskaitmenintos ir paskelbtos XVI–XX a. lietuvių kalba leistos knygos, atrinktos pagal istorinę, kultūrinę ar mokslinę vertę bei svarbą.

Šiais metais pradedamas nuo 1831 m. Lietuvoje leistų kitakalbių leidinių skaitmeninimas. Šie dokumentai atspindi daugiakalbę Lietuvos viešąją erdvę, leidybos raidą ir įvairių bendruomenių kultūrinį indėlį.

Taip pat tęsiamas Antrojo pasaulinio karo laikotarpio periodinės spaudos skaitmeninimas. Platformoje „ekultūra“ bus galima skaityti tokius leidinius kaip „Wilnaer Zeitung“, „Goniec Codzienny“, „Naujosios Biržų žinios“ ir kitus.

Istoriniai atvirukai – vaizdinis miestų ir regionų pasakojimas

Nacionalinė biblioteka pradeda ir nuoseklų istorinių atvirukų rinkinio aprašymo ir skaitmeninimo laiką, kurio tikslas – ilgalaikis vaizdinio paveldo išsaugojimas ir patogi prieiga visuomenei.

Atvirukų vaizdai bus siejami su konkrečiomis vietovėmis, istoriniais vietovardžiais ir teritorijų kaita. Tai leis analizuoti miestų, regionų bei kraštovaizdžio pokyčius laike.

„Susiejus vaizdinį paveldą su vietovėmis ir kartografiniais duomenimis, atsiveria naujos tyrimų galimybės. Tai svarbu ne tik istorikams, bet ir mokytojams, studentams, kūrybinių industrijų atstovams – visiems, kurie ieško patikimų, kontekstualizuotų šaltinių“, – teigia V. Pukėnaitė-Pigagienė.

Atrinkti rinkiniai ir jų kartografinis kontekstas etapais bus viešinami nacionalinėje platformoje „ekultūra“, kurią kuria Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su daugiau kaip dvidešimt kultūros institucijų.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos (NextGenerationEU) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.