Labanoro giria Lietuvoje seniai tapo ne tik geografinė vietovė, bet ir sąžinės turėjimo matuokliu: ar saugomos teritorijos iš tiesų saugomos, ar tik kaip tokios „pažymėtos žemėlapyje“?
Viešojo intereso gynimo fondas (VIG) skelbia, kad Ignalinos ir Švenčionėlių regionų saugomose Labanoro girios teritorijose vėl numatyti masiniai miškų kirtimai, o ankstesnė teismų pergalė iš esmės neutralizuojama administracinėmis gudrybėmis.
Istorinis sprendimas: „abejonių nelieka“ – arba privalomas vertinimas
Prieš dvejus metus aplinkosaugininkai šventė reikšmingą pergalę: po 10 teisminių procesų ir 6 metų pastangų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė išaiškinimą, kurį VIG vadina lūžio tašku Lietuvos aplinkosaugos praktikoje.
Teismas aiškiai suformulavo principą: jeigu planuojama ūkinė veikla gali turėti didelį poveikį saugomoms teritorijoms, išvada apie poveikio nebuvimą privalo būti pagrįsta geriausiomis tos srities mokslo žiniomis – ir neturi likti moksliškai pagrįstų abejonių dėl galimos žalos. Jei tokių abejonių lieka, tai privalomas poveikio aplinkai vertinimas.
Tai – kertinė nuostata. Ji logiška ir kasdieniam žmogui: jeigu nežinai, ar nepakenksi, pirmiausia įsitikink, o ne „pasirašyk, kad viskas gerai“.
Kas nutiko po pergalės: sukurta sistema, kuri laimėjimą paverčia popieriumi
Tačiau, kaip teigia VIG, po šio teismo išaiškinimo realaus sprendimo įgyvendinimo neįvyko. Vietoje to buvo sukurta administracinė tvarka, kuri iš esmės teismo sprendimą pavertė niekiniu. VIG teigimu, aplinkosaugininkai dabar verčiami per itin trumpą – 10 dienų – terminą pateikti išvadas šimtams planuojamų kirtimų biržių. O jei per tą laiką išvada nepateikiama, laikoma, kad poveikio nėra…
Tai sukuria prieštarą: net ir plynųjų kirtimų atvejais atsiranda spaudimas konstatuoti, kad didelio poveikio saugomoms rūšims ar jų buveinėms nebus. Kitaip tariant, vietoj mokslu paremto tikrinimo gaunamas „terminų administravimas“ – popierinis procesas, kurio rezultatas iš anksto numanomas.
Dar viena VIG pranešime minima aplinkybė skamba ypač aštriai: advokatas Saulius Dambrauskas nurodo, kad, jo žiniomis, Lietuvoje iki šiol nebuvo atliktas nė vienas poveikio aplinkai vertinimas miško kirtimams „Natura 2000“ teritorijose. Iš to daroma išvada, kad vyksta reikšmingumo vertinimo imitacija, kuri sudaro teisines prielaidas išvengti privalomo vertinimo.
Jeigu taip yra, turime ne vien miško, bet ir valstybės teisės klausimą: ar teismo išaiškinimas Lietuvoje gali būti „apeinamas“ tvarkomis, instrukcijomis ir „per trumpais terminais“?
Naujas teisinis žingsnis: grupės skundas ir kelias iki ES Teisingumo Teismo?
VIG skelbia žengęs naują teisinį žingsnį: fondo ir dar 30 asmenų vardu pateiktas 36 puslapių grupės skundas administraciniam teismui. Šia byla siekiama:
- panaikinti naujai patvirtintus miškotvarkos projektus;
- nuginčyti išvadas, leidžiančias masiškai kirsti miškus saugomose teritorijose Labanoro girioje;
- užginčyti norminius aktus (taisykles ir tvarkas), kurie, pasak pareiškėjų, verčia ekologus pasirašinėti moksliškai nepagrįstas išvadas.
Byla, kaip nurodoma tekste, orientuota į aukščiausių Lietuvos teisinių institucijų išaiškinimus ir galimybę inicijuoti prejudicinį sprendimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.
Tai reiškia, kad Labanoro girios klausimas gali tapti platesniu precedentu: kuomet sprendžiamas ne tik girios likimas, bet ir tai, kaip Lietuvoje iš tikrųjų veikia (ar neveikia) saugomų teritorijų apsauga, kai susiduria gamtosauga, miškų ūkis ir biurokratinė mašina.
Kodėl prašoma pagalbos: be nepriklausomų tyrimų ir ekspertų – tik „nuomonės“
VIG teigia, kad tam, jog byla būtų išnagrinėta taip, kaip reikalauja teismo išaiškinimo dvasia, reikia nepriklausomų ekspertų išvadų, mokslinių tyrimų ir kvalifikuotos teisinės pagalbos. O tam būtinas finansinis pagrindas. Dėl to visuomenė kviečiama prisidėti pinigine parama.
„Tik turint pakankamą finansinį pagrindą galima išnaudoti visas teisines galimybes ir pasiekti realų pokytį. Tai priklauso ir nuo Jūsų. Todėl kviečiu dar kartą susiburti ir prisidėti prie šios bylos savo finansine parama“, – kreipiasi advokatas ir visuomenininkas Saulius Dambrauskas.
Norėdami paremti spauskite ant nuotraukos:
Tokia tikrovė: teisingumas kainuoja. Ypač kai tenka eiti prieš įsitvirtinusią praktiką, kuri patogi įstaigoms, bet ne gamtai.
Labanoro giria – ne „vienas projektas“, o valstybės pasirinkimas
Šiandien klausimas skamba paprastai: ar Lietuva nori, kad saugomos teritorijos būtų saugomos pagal mokslo žinias ir atsargumo nuostatą, ar užteks „pasirašyti per 10 dienų“, kad poveikio nėra?
Labanoro giria jau kartą parodė, kad visuomenė gali apginti tai, kas svarbu. Dabar VIG perspėja: sprendimas laimėtas, bet kova dėl jo įgyvendinimo – dar ne.
Parengta pagal VIG pranešimą
Bravo
Skaičiau, kad vietinė bendruomenė apgynė Pakarklės mišką ( auga daugiausia šimtametės pušys) tarp Nemuno ir Jurbarko kelio, netoli Vilkijos. Berods ten verslininkai miško vietoje planavo įrengti smėlio kasimo karjerą, nors dar pilnai neišnaudojo ir nesutvarkė,neapželdino netoliese esančio Kvesų karjero. Neabejinga bendruomenė ne kartą kreipėsi į rajono ir centrinę valdžią dėl Pakarklės miško išsaugojimo. Berods priimtas sprendimas nerengti tame miške karjero, kol nebus išnaudoti kiti smėlio turtingi klodai nemiškingose rajono vietovėse.