Ukmergėje kovo 4-ąją: protestas dėl Juozo Krikštaponio memorialo – rekonstrukcija ar istorinės atminties trynimas?

Kovo 4-ąją Ukmergėje –susitelkimas dėl laisvės kovų atminties: visuomenė kviečiama 15.30 val. rinktis prie Ukmergės rajono savivaldybės, o 16.00 val. dalyvauti nuotoliniame skvero rekonstrukcijos projekto viešame svarstyme.

Visuomenininkai teigia, kad skvero projekte išbraukiami arba „ištirpinami“ Laisvės kovų atminimo ženklai, pirmiausia – memorialas Vyčio apygardos partizanų vadui Juozui Krikštaponiui.

Ši istorija Ukmergėje seniai peržengė miesto ribas: čia susikerta savivaldybės sprendimai, valstybinių įstaigų pasiūlymai, tremtinių bendruomenės valia ir teismo sprendimas. Todėl kovo 4-osios svarstymas daliai visuomenės atrodo ne kaip paprastas „tvarkymo“ etapas, o kaip mėginimas išstumti nepatogų atminties ženklą taip, kad jo tiesiog nebeliktų projekte – ir miesto erdvėje.

Kovo 4-ąją kviečiama rinktis prie Ukmergės rajono savivaldybės

Tautos forumo (TF) platinamame kvietime nurodoma, kad viešas skvero rekonstrukcijos projekto svarstymas vyks kovo 4 d. 16.00 val. nuotoliniu būdu, tačiau taip pat raginama 15.30 val. susirinkti prie Ukmergės rajono savivaldybės ir aiškiai pareikšti nuomonę dėl šio memorialo likimo.

TF visuomenininkai pabrėžia: kol viešai ir aiškiai neatsakyta, kodėl memorialas neįtraukiamas į projektinius sprendinius, bendruomenė privalo dalyvauti svarstyme, teikti pastabas, reikalauti viešumo ir atsakomybės.

Memorialas „išbraukiamas“ iš skvero projekto

Tautos forumas primena, kad Ukmergėje (Vytauto g. 30A) esančioje aikštėje stovi 1996 m. tremtinių ir politinių kalinių aukomis pastatytas paminklinis akmuo J. Krikštaponiui. Kvietime primenama, kad memorialas pašventintas monsinjoro Alfonso Svarinsko, o aikštei anuomet suteiktas Juozo Krikštaponio vardas.

Tačiau teigiama, jog 2019 m. aikštės pavadinimas panaikintas, o dabar, rengiant rekonstrukcijos projektą, memorialas projekte nebelieka (arba paliekamas be aiškios vietos ir funkcijos), sudaromos sąlygos jo pašalinimui.

Tai ir yra būsimo protesto pagrindinis klausimas: jei memorialas „neįrašytas“ į projektą, jis tampa lengvai „nustumiamu“, „perkeliamu“ ar „panaikinamu“ – net ir visuomenei aiškiai prieštaraujant.

Teismo sprendimas ir bendruomenės teisės

Alkas.lt yra rašęs, kad Ukmergės istorijoje jau buvo pasiektas esminis lūžis – teismo sprendimas. 2026 m. vasario 24 d. publikacijoje Alkas.lt rašė, jog Tautos forumas kreipėsi į Ukmergės valdžią dėl planuojamo skvero, kuriame yra 1996 m. tremtinių ir politinių kalinių aukomis pastatytas paminklinis akmuo J. Krikštaponiui.

Teismas apgynė J. Krikštaponio vardą, o Ukmergės rajono valdžia jį siekia ištrinti iš istorinės atminties

Tame pačiame rašinyje buvo pabrėžta, kad 2025 m. teismas panaikino LGGRTC sprendimą dėl viešojo objekto pakeitimo, o vėliau nustatyta pareiga sprendimus dėl memorialinių objektų derinti su Ukmergės tremtinių sąjunga. Kitaip tariant, šis klausimas nėra „laisvai pasirenkamas“ – jis jau įgijo teisinį svorį ir aiškias procedūrines taisykles. 

Ką pasakė teismas: sprendimo esmė – įrodymai ir procedūros

2025 m. kovo 28 d. Alkas.lt išsamiai aprašė Regionų administracinio teismo sprendimą: teismas iš dalies patenkino pareiškėjų skundą ir panaikino LGGRTC 2023 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą „Dėl viešojo objekto pakeitimo“ (Nr. PA-2). 

Teismas: Genocido centras nepagrįstai siekė nugriauti Juozo Krikštaponio paminklą Ukmergėje

Svarbiausia šios bylos šerdis – pagrįstumas. Teismo sprendime buvo pabrėžta, kad LGGRTC sprendimas buvo priimtas nesilaikant reikalavimų, nes trūko aiškių ir patikimų pagrindų, kurie pateisintų tokį radikalų veiksmą, kaip memorialo pašalinimas.

Taigi, kai šiandien memorialas „tiesiog neatsiranda“ naujame projekte, kyla pagristas klausimas: ar tai nėra bandymas apeiti teismo sprendimo esmę – išvengiant tiesioginio memorialo griovimo, bet siekiant to paties per projektinius „nutylėjimus“?

„Tik teismai vykdo teisingumą“: politinė žinia, kurios nepatogu negirdėti

Alkas.lt dar 2025 m. sausio 15 d. rašinyje citavo Seimo narį Vytautą Sinicą, kuris Ukmergėje sakė: „Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai. Istorikų vertinimų nepakanka tam, kad apkaltintume žmogų vykdžius nusikaltimus prieš žmogiškumą.“ 

V. Sinica: Negalime leisti be teismo pasmerkti partizano J. Krikštaponio

Ši citata tapo principine: jei valstybė ir savivalda remiasi teisinės valstybės logika, tuomet teismo sprendimas negali būti apeinamas nei „viešųjų nuotaikų“, nei patogių projekto brėžinių pagrindu.

Kas iš tiesų sprendžiama: trinkelės ar istorinė atmintis?

Ukmergė turi teisę tvarkyti viešąsias erdves. Tačiau yra riba, kuomet tvarkymas virsta atminties politika – tuo, kas paliekama ir kas ištrinama iš viešosios erdvės. Memorialai nėra „puošmenos“. Jie yra viešas mūsų istorijos liudijimas, kuriuo miestas išsako: ką gerbia, ko gėdijasi, ką nutyli…

Jeigu naujame skvero projekte J. Krikštaponio memorialui nebelieka vietos, tai nėra neutralus sprendimas. Tai sprendimas, kuriuo tiesiogiai pareiškiama: „šito ženklo mums nebereikia“. Ir būtent todėl visuomenė, tremtiniai, laisvės kovų dalyvių atminimą saugančios organizacijos taip aštriai apie tai pasisako.

Kovo 4-ąją: dalyvauti, klausti, reikalauti atsakymų

Proteste ir viešame svarstyme ketinama viešai iškelti klausimus ir reikalavimus rajono valdžiai:

• kodėl memorialas neįtrauktas į skvero rekonstrukcijos sprendinius;
• kokiu pagrindu ignoruojama teismo sprendimo logika ir jo pasekmės;
• ar buvo (ir kaip buvo) derintas projektas su Ukmergės tremtinių sąjunga, kai tokia pareiga nustatyta teismo;
• kokia konkreti memorialo vieta ir statusas numatomi po rekonstrukcijos (jei išvis numatomi).

Kovo 4-ąją Ukmergėje spręsis ne vien skvero projekto klausimas, spręsis klausimas, ar Lietuvoje istorinė atmintis bus ginama teisinės valstybės principais ir bendruomenės balsu, ar bus „patvarkyta“ taip, kad galiausiai jos neliktų nei ženklo, nei pėdsako.