Septintajame 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeryje A. Gritėnienė kviečia pasidomėti, kaip apibūdinami raudonos spalvos vainiklapiai šiuolaikinėje lietuvių prozoje; J. Kovalevskaitė ir M. Mingaudaitė nagrinėja, kokius tarpasmeninio santykio žymiklius bakalauro darbuose vartoja studentai; N. Tuomienė pasakoja apie mokslinę konferenciją „Kalbinis variantiškumas šiuolaikiniame sociokultūriniame kontekste“ (surengė LKI); apžvelgiamos šių metų kūrybinės varžytuvės „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ (surengė LKD, LLTI, Lituanistų sambūris), pranešama apie žurnalisto kalbos bičiulio rinkimus (surengė LKD) – šiemet bičiuliais paskelbti LRT radijo laidos „Ryto allegro“ skyrelio „Kalbos rytas“ vedėjai Gabrielė Kloniūnaitė ir Tomas Riklius.
Gritėnienė. Raudonos spalvos vainiklapiai šiuolaikinėje lietuvių prozoje ….. 3
Augalų karalystėje raudonai žydi tūkstančiai žiedų. Šiame straipsnyje, remiantis lietuvių rašytojų XX a. pabaigos – XXI a. 3 dešimtmečio prozos kūriniais, nagrinėjama, kaip autoriai savo tekstuose piešia raudonai žydinčius augalus, kaip įvardija tą spalvą, kokie prototipiškai raudonos spalvos denotatai lyginami su raudonai žydinčiais augalais ir su kokiomis tikrovės vertybėmis lyginami raudoni augalų vainiklapiai, kokią simboliką tekste įgauna raudoni žiedai.
Apibendrinus tiriamąją medžiagą (iš 33 autorių 48 kūrinių išrinktas 207 kolokacijas) aiškėja, kad raudoni vainiklapiai paprastai siejami su prototipiniais raudonos spalvos etalonais – krauju ir ugnimi, o jų spalva dažnai perteikiama pasitelkiant liepsnos arba kraujo metaforas.
Su raudonais augalų žiedais dažnai lyginami prototipiškai raudoni tikrovės daiktai: žmogaus veidas, lūpos, rečiau – rankos, akys, žaizdos, saulė, audiniai, įvairūs aplinkos daiktai.
Raudona spalva šiuolaikinėje lietuvių prozoje išlaiko tradicines simbolines kraujo, gyvybės, ugnies reikšmes, taip pat ši spalva padeda kurti šviesią, džiugią nuotaiką, yra siejama su meile ir aistra.
Jolanta Kovalevskaitė, Monika Mingaudaitė. Kaip moksliniuose tekstuose santykį su skaitytojais mezga studentai ….. 12
Studijų metais studentams tenka skaityti ir rašyti daug mokslinių tekstų. Ne tik jų turinys, bet ir stilius nėra paprastas, todėl studentams svarbu perprasti metakalbą. Nepakankamai arba netinkamai vartojama metakalba gali turėti įtakos baigiamųjų darbų įvertinimui.
Šiame straipsnyje nagrinėjami tarpasmeninio santykio žymikliai lingvistikos bakalauro darbuose. Tarpasmeninio santykio žymikliais laikomi 1) sąšvelniai (matyt, tikriausiai, galima teigti…); 2) stiprinamieji žymikliai (akivaizdu, aišku, be abejo…); 3) vertinamieji žymikliai (žymus, garsus…, pabrėžia, teigia, tvirtina…); 4) aprėpiamieji žymikliai (panagrinėkime, palyginkime, apibendrinkime…, pasakytina…); 5) savęs paminėjimo žymikliai (aš ir mes, kalbėjimas 1-uoju asmeniu ir kt.).
Siekta nustatyti, kiek kokių žymiklių vartojama, patyrinėti, ar jų vartosena įvairiuose darbuose skiriasi, kaip žymikliai pasiskirsto įvairiose mokslinio darbo dalyse (įvadas, tiriamoji dalis, išvados).
Tai antrasis straipsnis iš trijų straipsnių ciklo, skirto studentų metakalbos tyrimams.
Mokytojo užrašai
2026-ųjų „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ (Daina Alksnė, Rita Černiauskienė, Aurika Usonienė) ….. 19
Nuo 2021 m. rengiamos kūrybinių darbų varžytuvės „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ kasmet auga ir stiprėja. Šiais metais rengėjai (Lietuvių kalbos draugija, „Lituanistų sambūris“ ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) sulaukė 78 darbų: 69 mokinių ir 9 suaugusiųjų.
Išrinkti dviejų mokinių amžiaus grupių (jaunesniųjų ir gimnazistų) bei suaugusiųjų grupės I–III vietų laimėtojai (iš viso 12 laureatų). Dar dviejų darbų autoriai mokiniai pelnė specialiuosius varžytuvių rėmėjų – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos – prizus.
Įspūdžiais apie dalyvių darbus dalijasi vertinimo komisijos narės Daina Alksnė, Rita Černiauskienė, Aurika Usonienė. Pasak Ritos Černiauskienės, apžvelgusios vyresniųjų mokinių rašinius, „šių metų darbai pasižymi išskirtine […] branda, kūrybiniais ieškojimais ir suasmenintu kalbos jausmu.
Juose lietuvių kalba nėra vien praeities paveldas
Ji gyva, auganti kartu su žmogumi, padedanti suprasti save ir kurti ryšį su kitais. Ir iki graudumo džiugu, kokia brandi auga Lietuva tiek šiapus, tiek anapus geografinės ribos, ir gali būti tik viena tiesa, kad tokių darbų mokiniai neparašytų be nuoseklaus ir nuoširdaus jų mokytojų darbo.“
Kronika ….. 27
Kronikos skyrelyje „Konferencijos, renginiai“ Nijolė Tuomienė pasakoja apie Lietuvių kalbos institute surengtą tarptautinę mokslinę konferenciją „Kalbinis variantiškumas šiuolaikiniame sociokultūriniame kontekste“, o skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ rašoma apie šių metų žurnalisto – kalbos bičiulio – varžytuvių baigiamąjį renginį.
Nauji leidiniai
„Juozas Balčikonis“ (straipsnių rinkinys, skirtas 140-osioms gimimo metinėms), sudarė Lionė Lapinskienė (Panevėžys: Komunikacijos centras „Kalba. Knyga. Kūryba“, 2025).
Pastaba. Žurnalo viršelyje – Lidijos Meškaitytės miniatiūra iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinio.
Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė
Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m. Nuo 2023 m. jį leidžia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.
