Trakų Vokės dvaro rūmuose jau verta žiūrėti ne tik į prieš akis atsiveriančias sales, atkuriamas duris ar sienų dekorą. Užėjus į grafo darbo kabinetą, valgomąjį ar grafienės miegamąjį, pirmiausia reikėtų pakelti akis į lubas – čia jau galima pamatyti atkurtas autentiškas jų spalvas ir puošybą.
Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu šiuo metu restauruojamos ir grafo miegamojo lubos.
Lubos atskleidė daugiau, nei tikėtasi
Lubų tvarkybos darbai – vienas iš nuosekliai tęsiamo Trakų Vokės dvaro rūmų atgaivinimo žingsnių. Restauratoriams tenka ne tik kruopščiai nuvalyti vėlesnių remontų sluoksnius ar atkurti lipdinius. Kartais tik pradėjus darbus paaiškėja, kad už apdailos slypi gerokai rimtesnės problemos, dėl kurių tenka keisti numatytas darbų apimtis.
Pavyzdžiui, grafo darbo kabinete ir miegamajame iš pradžių žadėta atkurti lubų spalvas ir lipdinius, tačiau pradėjus darbus paaiškėjo, kad dalis lubų konstrukcijų yra avarinės būklės.
Teko parengti projektinę dokumentaciją, nuimti pažeistas lubų dalis, restauruoti konstrukcijas, sutvarkyti pagrindą ir tik tada nuimtą lipdytą dekorą sumontuoti į buvusias vietas bei restauruoti. Grafo kabinete taip sutvarkyta apie 40 proc., grafo miegamajame daugiau nei 50 proc. lubų ploto.
Pasak restauratorės Ramunės Balandžiūnienės, per ankstesnius remontus nuo lubų lipdyto dekoro buvo pašalinti visi dažymo sluoksniai, dekoras perdažytas, todėl dabar teko ieškoti archyvinės medžiagos. Vertingų žinių suteikė archyvuose rasti tyrimų dokumentai ir pačios lubos – valant vėlyvą dažų sluoksnį, kai kur pavyko aptikti išlikusių autentiškų dažų pėdsakų.
„Archyvinė medžiaga ir išlikę autentiškų dažų fragmentais padėjo nustatyti buvusias spalvas, atkurti lipdinius ir sugrąžinti patalpoms jų istorinį vaizdą“, – pasakoja R. Balandžiūnienė.
Grafo kabinete taip pat sutvarkytos ir nudažytos sienos, vadovaujantis papildomai atliktais architektūriniais tyrimais atkurtos dvi dvivėrių durų angos, bei autentiškų dvivėrių durų pavyzdžiu pagaminti du komplektai durų.
Vadovaujantis išlikusia nuotrauka bei natūros duomenimis virš trijų dvivėrių durų atkurti trys supraportai; atkurta veidrodžio niša bei veidrodis joje; židinio pakura ir marmurinė apdaila. Iki darbų pabaigos liko nedaug – restauruoti parketo grindis. Tai bus daroma rudenį.
Jau galima pasigėrėti ir sutvarkytomis grafienės miegamojo ir valgomojo lubomis. Pastarajame neseniai baigtus darbus išduoda sėmenų aliejaus kvapas – jis buvo naudojamas atkuriant autentišką lubų apdailą: kesoninės lubos įrengtos ne medžiu, o medžio imitacijos gipso lipdiniais taupumo sumetimais.
Gipsiniai ornamentai buvo nudažyti taip, kad atrodytų tarsi mediniai. Grafo miegamajame lubos dar tvarkomos, savo eilės laukia minėtų patalpų sienos ir grindys. Kitas etapas – pagrindinės salės restauravimo darbai.
„Malonu matyti, kaip dvaras keičiasi, po truputį atgauna savo veidą. O restauratorių darbas džiugina ir motyvuoja dirbti šį darbą. Dar daugiau prasmės ir motyvacijos suteikia tai, kad dvaras išlieka atviras lankytojams, gyvena savo gyvenimą“, – pastebi KIC direktorius Šarūnas Šoblinskas.
Šie KIC užsakymu atliekami darbai finansuojami Vilniaus miesto savivaldybės, VšĮ „Trakų Vokės dvaro sodyba“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto – Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) programos lėšomis.
Minimiems darbams 2025–2027 metais numatyta skirti 192 tūkst. eurų Paveldotvarkos programos lėšų, apie 229 tūkst. eurų pridės pats valdytojas. Darbus Trakų Vokės dvaro rūmuose atlieka MB „Virmalda“.
Lankytojai gali stebėti besikeičiantį interjerą
Vasarą restauravimo tempas kiek sulėtėja, nes dvaro gyvenimas šiuo laiku ypač intensyvus. Čia vyksta koncertai, parodos, ekskursijos, privatūs ir bendruomenės renginiai, istorines rūmų erdves renkasi ir jaunavedžiai bei fotosesijų dalyviai. Rudenį, pasibaigus intensyviausiam renginių laikui, restauratoriai vėl darbuosis sparčiau.
Pasak VšĮ „Trakų Vokės dvaro sodyba“ direktorės Ievos Šiušaitės, dvaras tvarkomas nuo 2018-ųjų, nuo jos darbo čia pradžios. Svarbus tvarkybos darbų laikas prasidėjo 2020 metais, gavus Vilniaus miesto savivaldybės paramą ir Europos Sąjungos investicinių fondų lėšų.
Kadangi finansavimo nepakako visiems reikalingiems darbams, teko nustatyti pirmenybes ir pirmiausia imtis to, kas svarbiausia pastatui išsaugoti ir saugiai naudoti. Per šį laiką sutvarkyta pristatomoji parko dalis, rūmų fasadai ir pamatai, stogas.
„Tokį dvarą atkurti vienu ypu vargu ar įmanoma, todėl mokomės džiaugtis mažais žingsniais ir mažomis pergalėmis. Vienais metais sutvarkoma viena patalpa ar jos dalis, kitais – kita. Tačiau kiekvienas toks darbas priartina prie bendro tikslo“, – sako I. Šiušaitė.
Pasak pašnekovės, vykstant tvarkybos darbams rūmai neuždaromi. Lankytojai gali matyti ne tik galutinį rezultatą, bet ir patį dvaro atgimimo procesą – suprasti, kiek tyrimų, kruopštumo ir laiko reikia vienoms luboms, lipdiniui ar durims atkurti.
„Nenorime laukti dienos, kai galėsime pasakyti, kad jau viskas padaryta, ir tik tada kviesti žmones. Siekiame, kad lankytojai ateitų dabar, matytų pokyčius, kartu su mumis džiaugtųsi tuo, kas jau padaryta“, – įsitikinusi dvaro vadovė.
Gyvas dvaras ir jo bendruomenė
Ne mažiau svarbus tikslas – stiprinti ryšį su Trakų Vokės bendruomene.
„Siekiame, kad vietos žmonės čia jaustųsi ne svečiai, o šeimininkai ir dvaro ambasadoriai: dalyvautų veiklose, atsivestų savo svečius ir pasakotų apie šią vietą kitiems“, – pasakoja I. Šiušaitė.
Šis ryšys kuriamas kasdien. Dvare renkasi mezgėjų ir knygų klubai, veikia folkloro ansamblis, vyksta šokių, keramikos, muzikos, sveikatingumo bei kiti užsiėmimai. Čia rengiamos vietos bendruomenei svarbios šventės ir susitikimai. Istorinis pastatas tampa ne tik lankoma paveldo vertybe, bet ir natūralia Trakų Vokės gyvenimo dalimi.
Dvaro gyvybę palaiko ne vien restauravimo darbai. Trakų Vokės rūmuose vyksta kultūros renginiai, koncertai ir parodos, rengiamos ekskursijos bei pamokos, filmuojamas kinas. Rūmų salės ir parkas taip pat naudojami asmeninėms šventėms bei fotosesijoms.
Tiškevičių rezidencija, atverta šiandienai
Trakų Vokės dvaras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1618 m. XIX a. viduryje jį įsigijo Tiškevičiai, o 1876–1880 m. grafas Jonas Vitoldas Emanuelis Tiškevičius čia pastatydino naujus rūmus, kuriuos ir matome šiandien.
Juos suprojektavo italų kilmės Varšuvos architektas Leandras Markonis, įkvėpimo sėmęsis iš Varšuvos Lazienkų rūmų, tačiau Trakų Vokėje sukūręs savarankišką, to meto poreikiams pritaikytą rezidenciją.
Trakų Vokės dvaro ansamblį sudaro 16 pastatų, o pats dvaras išlieka gyva vieta, kurioje kelių šimtmečių istorija nėra tik pasakojama – ji atkuriama kambarys po kambario, kartais pradedant nuo žvilgsnio aukštyn.
Martyno Kundroto ir KIC nuotraukose: Restauruoti Trakų Vokės dvaro rūmų interjerai ir tvarkybos darbai
