Šukos nėra retas radinys Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje. Archeologai iki šiol čia yra suradę apie pusšimtį įvairių laikotarpių ir rūšių šukų. Šios higienos priemonės gana plačiai aptartos ankstesniuose tyrimuose* – nagrinėtas jų medžiagiškumas, gamybos technologijos, paplitimas ir panaudojimo būdai.
Todėl šį kartą į šukas siūloma pažvelgti platesniame kontekste – ne tik kaip į kasdienės higienos reikmenį, bet ir kaip į artefaktą, atspindintį sudėtingą bei mažiau pažintą Valdovų rūmų istorijos laiką.
Aptariamos šukos išsiskiria savo medžiaga ir konstrukcija. Skirtingai nei dažniausiai archeologiniuose kontekstuose aptinkamos kaulinės ar medinės šukos, šios yra pagamintos iš plonos vario lydinio plokštelės, iš kurios išpjauti tankūs dantys.
Metalinės šukos yra retesnis radinys nei iš organinių medžiagų pagaminti dirbiniai, tačiau dėl savo patvarumo ir ilgaamžiškumo jos galėjo būti naudojamos ilgą laiką.
Galima manyti, kad šios šukos tiko ne tik plaukams prižiūrėti, bet ir utėlėms šalinti. Metalas leido pagaminti itin plonus ir tankius dantis, kurie buvo veiksmingi šalinant parazitus. Tokios paskirties šukos ankstyvaisiais Naujaisiais laikais buvo plačiai paplitusios visoje Europoje, nes parazitai buvo neatsiejama kasdienybės dalis, nepaisant socialinio sluoksnio.
Šukos datuojamos laikotarpiu, kai Valdovų rūmai jau buvo praradę savo pirminę funkciją ir buvo naudojami miesto gyventojų reikmėms. Radinys atspindi mažiau žinomą, vėlyvąjį rūmų istorijos laiką, kurio ištakos siekia XVII a. vidurio istorinius lūžius.
1655 m. vasarą Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė patyrė stiprų Maskvos puolimą – maskvėnų kariuomenė pirmą kartą istorijoje užėmė Vilnių. Prasidėjo šešerius metus trukusi miesto okupacija. Jos metu Vilnius buvo plėšiamas ir deginamas, gyventojai žudomi, o miestas neteko savo, kaip politinio centro, reikšmės.
Ypač smarkiai nukentėjo Vilniaus pilių kompleksas – Valdovų rūmai buvo nusiaubti ir smarkiai apgriauti. Nors po okupacijos rūmai formaliai sugrįžo Lenkijos karaliams ir Lietuvos didiesiems kunigaikščiams, jie nebeatgavo ankstesnio politinio statuso.
Valdovai čia nebegyveno – atvykę į Vilnių jie apsistodavo didikų rūmuose ar turtingų miestiečių namuose. XVIII a. valdovų vizitai į Vilnių beveik visiškai nutrūko, o pilys galutinai prarado savo reikšmę.
Vis dėlto rezidencija neliko tuščia
Žinoma, kad nuo 1699 m. keli Vilniaus gyventojai buvusiuose Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose nuomojosi patalpas ir jose gyveno. Buvę rūmai virto savotišku daugiabučiu: erdvės buvo skaidomos, įrengiamos virtuvės, sandėliai ir ūkiniai pastatai, veikė kepyklos bei smuklė.
Tokie pertvarkymai iš esmės pakeitė pastato struktūrą ir paskirtį. Tarp gyventojų buvo ne tik amatininkų, bet ir bajorų, karininkų, teismų bei iždo pareigūnų. Rūmų gyventojų kasdienybę liudija įvairūs per archeologinius kasinėjimus rasti daiktai – keramika, avalynė, laisvalaikio reikmenys bei higienos priemonės. Prie pastarųjų priskirtinos ir aptariamos šukos.
Taigi ši iš pirmo žvilgsnio paprasta ir šiandien visiems pažįstama higienos priemonė liudija laikotarpį, kai buvusi valdovų rezidencija jau buvo praradusi savo pirminę paskirtį ir virto gyvybinga, bet architektūriškai pakitusia miesto erdve.
Rastos šukos ne tik papildo mūsų žinias apie asmens higieną, bet ir leidžia geriau suprasti socialinius bei kasdienio gyvenimo pokyčius, vykusius Valdovų rūmuose XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje.
* Nuorodos į ankstesnius Valdovų rūmų muziejaus interneto svetainės skyriuje „Savaitės eksponatas“ paskelbtus straipsnius, kuriuose aptariamos šukos:
Kaminskaitė I. „Šukos“, in: Valdovurumai.lt, 2017, čia [žiūrėta 2026-05-21].
Kaminskaitė I. „Šukos iš buksmedžio“, in: Valdovurumai.lt, 2020, čia [žiūrėta 2026-05-21].
Urbonavičiūtė-Jankauskienė D. „Vienpusės kompozicinės šukos“, in: Valdovurumai.lt, 2021, čia [žiūrėta 2026-05-21].
Zaveckienė E. „Šukos“, in: Valdovurumai.lt, 2019, čia [žiūrėta 2026-05-21].
Naudota literatūra ir šaltiniai
Ashenburg K. The Dirt on Clean: An Unsanitized History, California, 2008.
Burba D. „Vilniaus Žemutinės pilies rezidencinių rūmų gyventojų socialinis portretas 1766–1799 m.“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sud. L. Glemža, Vilnius, 2007.
Meilus E. „Vilniaus pilių apsiaustis ir išvadavimas iš maskvėnų (1660–1661 m.)“, in: Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai, sud. L. Glemža, Vilnius, 2007.
Samalavičius S. Vilniaus miesto kultūra ir kasdienybė XVII–XVIII amžiuose / Vilnius city culture and everyday life in the 17–18th centuries, Vilnius, 2011.
Medžiagą parengė Inga Šildiajevaitė
