Pavadinimas skamba apokaliptiškai, tačiau pasižiūrėkime ką reiškia Vilniaus universiteto ekonomisto Algirdo Bartkaus jo televiziniame dispute [nuoroda į laidą – straipsnio gale] su prekybos tinklo savininku Dainiumi Dunduliu pateiktas naujas pastarojo pusmečio gimstamumo rodiklis 0.97: jei toks rodiklis žemiau vieneto, būsima karta mažiau skaitlinga nei buvusi bent du kartus.Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 2,86 mln. žmonių, o lietuviai (etniniai) sudaro ~84,6% visų gyventojų arba yra ≈2,42 mln lietuvių. Elementarūs paskaičiavimai rodo, kad išlikus tokiam gimstamumo skaičiui 2050 m. teliks ~1,2 mln lietuvių ir ~300 tūkst. lietuvių 2100 m.
Kitaip tariant, išsipildys signatarės Nijolės Oželytės prieš du dešimtmečius išsakyti žodžiai, kad „po šimto metų lietuvių tautos nebeliks“. Žinoma, darbo jėgos stygių užpildys imigrantai, daugiausia musulmonai ir afrikiečiai, todėl tikėtina, kad šių Lietuvoje po 25-erių metų Lietuvoje bus apie 1.5 mln., o 2100 metais tikėtinai ir 2.5 mln.
Ir jokios tvoros bei urvų po jomis aptikimas nebepadės, nes kitatikių ir kitataučių vaikai netrukus pradės plisti į ES pakraščius iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos bei Ispanijos ar net Didžiosios Britanijos, vien jau dėl klimato kaitos – tebekylančio karštėjimo.
Pagaliau ir pastarųjų metų gimstamumo rodiklių dinamika Lietuvoje yra iškalbinga: nuosekliai nuo 2020 metų: 23 556 – 23 330 – 22 068 – 20 623 – 19 086 – 17 642 su prognoze pagal pirmą pusmetį 2026 – iems: ~16,7 tūkst. Tai yra vienas sparčiausių gimstamumo nuosmukių ES.
Pabandykime pasiaiškinti, kodėl taip nutiko ir ieškoti išeičių, nes lietuviai Lietuvoje jau matomoje ateityje, nieko iš esmės nekeičiant, taps tautine mažuma su visomis etninių konfliktų realijomis mūsų vaikams ir anūkams bei proanūkiams.
Negali nesutikti su A.Bartkum, kad įsigalėjęs naujos kartos hedonizmas, karjeros siekimas moterų tarpe, „noras įsitvirtinti“ yra tas vertybinis poslinkis, kuris pirmo ir vienintelio vaiko gimdymą stumia į 35- uosius gyvenimo metus ar dar toliau.
Kitaip tariant, Lietuvos švietimo sistema su visomis etikos bei tikybos pamokėlėmis, pilietiškumo brukimu per jėgą ar jo nebuvimu, jau išugdė Kovo – 11-osios 35-iamečių kartą, kurioje daugeliu atvejų vertybe tapo ne iš meilės ir dvasingų santykių gimstančios atžalos, o bedvasis sexas ir kitų kūniškų kvaišinimosi patirčių paieška su genderizmo anomališkos ideologijos sureikšminimu greta pačios šeimos sampratos erozijos su didžiuliu skyrybų kiekiu dėl lūkesčių neišsipildymo – geresnės antros pusės paieškos.
Tačiau greta šio fatališko kultūrinio poslinkio būta ir žemiškesnių – socialinių ir ekonominių demografinio nuosmukio priežasčių. Tai ir 2009 – ųjų metų pasaulinės finansų krizės nevykęs valdymas Lietuvoje, kuris po „naktinės“ mokesčių reformos ir bankrotų bangos sukėlė milžinišką emigrantų bangą, kuomet ES ir kitos šalys pasiėmė geriausią mūsų darbo jėgą iš statybų aikštelių, transporto linijų, gydymo įstaigų ir žemės ūkio.
O kur dar ir nacionalinė katastrofa – Lietuvos kaimo apnaikinimas neteisingomis oligopolinėmis minimaliai diktatoriškomis dempinginėmis (o ne laisvai rinkai būdingomis) žemės ūkio produkcijos nusavinimo kainomis? Jeigu šio tūkstantmečio pradžioje Lietuvoje buvo virš 200 tūkst. ūkių, tai tendencijos amžėjančiame kaime yra tokios, kad netrukus beliks dešimtadalis buvusio skaičiaus.
Tokios absurdiškos dešimčių milijardų ES paramos skirstymo pasekmės, valdžioms nesuvokus, kad bent jau pavadinimą Žemės ūkio ministerijos, seniausiai derėjo pakeisti į Kaimo reikalų. Nes pirmasis suponavo sovietinį pieno, mėsos, grūdų produkcijos gamyboje didinimą per ūkių priverstinį stambinimą, o antrasis verstų prisiminti, kad kaimas nėra vien žemės ūkis, bet ir esminis valstybės demografinis aruodas.
Kaime tradiciškai auginama kur kas daugiau vaikų nė mieste – ir trys ar keturi, jiems ten augti ir sveikiau, tad virš 200 tūkst. ūkių, jei būtų kaip akies vyzdis saugomi smulkūs ir vidutiniai ūkiai, generuotų link milijono vaikų – artojėlių, kareivėlių bei audėjėlių ir šokėjėlių, o dabartiniai netrauks jau ir iki 100 tūkst., kai kasmet Lietuvoje tykiai miršta apie 35-40 tūkst. piliečių: kaimas gerokai apnaikintas be jokių trėmimų ir „začistkų“.
Šia prasme rodytas šios prezidentūros jau pritilęs noras steigti regionų ministeriją tebuvo nevykęs reagavimas į simptomą – žmonių nuvarymo nuo baltiškos žemės politiką, bet ne priežastį.
Todėl iki šiol įstatymiškai nesutvarkytas maisto grandinių: ūkis – perdirbėjas – prekyba finansų antikrizinis sureguliavimas vertintinas kaip ortodoksinio ekonominio liberalizmo ideologijos apraiška, kurioje „rinka pati turi susireguliuoti“, kai esminiai paramos „melejardiniai“ finansai pareguliuoti, gi, į kieno pusę?
Čia belieka mestelėti akmenėlį ir į atsakingų už tai ekonomistų bei godulio nestokojančių prekybos tinklų savininkų pusę: energetika atpigo, o gražiai išaugintos kainos į buvusias negrįžo.
Ir ši valdžia, be abejo, rodo didžiulį žodinį susirūpinimą prastėjančia demografine situacija, patiems ministramas aiškinama, kad gimstamumo rodiklis gyventojų skaičiaus regeneravimui turi būti ne katastrofiškas žemiau vieneto, o bent 2.1, demografijos gelbėtoja diskotekomis pakylėta iki Seimo vicepirmininkių, tačiau dedantis tokiems visai nejuokingiems, kas supranta „cirkams“, patys piliečiai ieško išeičių.
Pirma jų – atsakas į hedonizmą: didžiulis išmokų už trečią vaiką šuolis. Pridurčiau sarkastiškai, su mokesčiu už mažavaikės ar bevaikės šeimos šunis ar kates bei papūgas. Trauk velniai tą mūsų pensijų didinimą – iškentėsime nepriteklių: vistiek „dunduliai“ dar užkėlę kainas vėl pasiims savo.
Žinoma, tai ir užsilikusių Žemaitijos pieno ūkelių gelbėjimas dešimtmetį marinuojamu ministerijos ir Seimo biurokratų stalčiuje antikriziniu įstatymu. Ir aiškinimas, kad tik dvi trys dukros užtikrins orią senatvę, nes nukaršimas tam skirtuose namuose nedaugeliui prieinamas ir priimtinas.
Pavyzdžiu iškeliant, „auksinį Amerikos amžių“ su šeimos kotedžu, keturiais penkiais vaikais bei kadilaku. Svarstau, netgi, išėjimą iš Šengeno erdvės. Daug visokių priemonių yra. Netgi, dvylika brolių juodvarniais laksčiusių įtraukimas į vaikų darželių programas, kad ir baltiškas tikėjimas nuo mažens tarptų, didelės šeimos pavyzdys būtų diegtas, vietoje brukamų belyčių transvestitų princų.
O valdžiai pirmiausia derėtų išsitraukti iš stalčių ar interneto šiukšlynų – Lietuvos demografijos strategiją, ir pabandyti suprojektuoti finansus bei propagandines – smegenų praplovimo nuo hedonizmo priemones.
Baltų vienybės dienai, pagaliau, kad ir su keleto dešimtmečių pavėlavimu tapęs premjero patarėju Darius Kuolys davė žinoti:
„Jei tikrai siekiame, kad 1940-ieji nepasikartotų, turime NATO bendrijoje esmingai sustiprinti paskutinių išlikusių baltų – lietuvių ir latvių – vienybę.
Turime sutelkti į vieningą gynybinį kumštį, į metalinį Baltijos jūros žiedą tris Baltų ir penkias Šiaurės valstybes. Pirmoji Lietuvos premjero užsienio kelionė – į Latviją. Ir ne tik simbolinė.
Lietuvių premjeras šią savaitę Rygoje pasiūlė latvių kolegai įsteigti Baltų Vyriausybių Tarybą, kuri svarstytų kertinius abiejų tautų bendro veikimo klausimus – nuo karybos iki kūrybos, nuo infrastruktūros plėtros iki švietimo ir menų.
Taip pat pasiūlė sukurti Janio Rainio vardo lietuvių ir latvių intelektualų bei menininkų forumą, kuris generuotų idėjas ir aptartų bendrus mokslo, kultūros, meno projektus.
Kodėl Janio Rainio – latvių Maironio – vardo forumą? Mat Vilniuje ir Panevėžyje gyvenęs poetas Rainis buvo aistringas baltų vienybės rėmėjas. Išmokęs lietuviškai, vertė į latvių kalbą Kristijoną Donelaitį, savo kūryboje vaizdavo Lietuvos karalių Mndaugą, 1930-aisiais buvo pradėjęs rašyti dramą apie Vytautą Didįjį….
Lietuvių premjeras taip pat pažadėjo artimiausiu laiku įsteigti Rygoje Lietuvos kultūros atašė pareigybę – lietuvių ir latvių kūrybiniams ryšiams plėtoti.
Visas Lietuvos idėjas Latvija palankiai sutiko. “
Vis tik, turime klausti – o kur LRT laida, skirta latvių kultūrai? Rusams, ukrainiečiams, žydams, lenkams yra, o “braliukams” – nebe. Koks Lietuvos kultūros kanono idėjos, dingusios iš vyriausybės programos likimas? … Kada Briuselis išlygins žadėtas išmokas mūsų žemdirbiams?
Negi, leisime didingai daug tūkstantmečiais iškentusiai Baltų civilizacijai taip ir ištirpus kitakalbiuose pranykti? Bet tam turime nesiduoti. Būdami čia ir dabar.
Lietuvos žemėje už kurią galvas dėjo kovose su kryžiokais, mongolų – totorių ordomis, švedais ir maskoliais mūsų protėviai, kovoję už kalbos išsaugojimą sukilimuose, lieję kraują už atsikūrusią Lietuvą Nepriklausomybės ir pokario kovose, kentėję tremtyse ir kalėjimuose už lietuvybės idėją. Iki paskutinio atodūsio už mūsų vaikų ir anūkų ateitį.
Vilniaus universiteto ekonomisto Algirdo Bartkaus pokalbis su prekybos tinklo savininku Dainiumi Dunduliu >>>
Per didelis gobšumas, besaikis noras turėti kuo daugiau turto, saikingumo jausmo praradimas ir tautinės savigarbos praradimas – tai pragaro pasiuntiniai kurie naikina tautų dvasinę gyvastį. Dėl per didelio gobšumo žlugo net didžiausios pasaulinės imperijos.
Taip. Tik ne tautinė mažuma, o tautinė bendrija.
Čia kaip tik sąvoka „tautinė mažuma“ pavartota teisingai: lietuviai savo žemėje galėtų būti būtent tautinė mažuma, o ne tautinė bendrija.
O kokioje Europos šalyje padėtis iš esmės kitokia? Atmetus musulmonų gimstamumą, tikrųjų europiečių gimstamumas toks pat tragiškas. Tik didelės tautos ne taip greitai prieina išmirimo ribą, kaip mažos.
Nieko pati Lietuva nepadarys. Ne mes “madas” diktuojame. Visada einame, kur vėjas papučia. Jei Europoje atsras šeimų ir vaikų atgimimas, jis atsiris ir pas mus.
Beje, dėl “dvylikos brolių juodvarniais lakstančių”. Kur kas labiau paplitęs “gyveno trys broliai”, “gyveno trys broliai ir sesuo”. Taigi, senieji baltai turėjo po 3 – 4 vaikus. Dvylika – čia jau vėlesni laikai ir, panašu, pradžioje “pas karalius”.
Kaimas ne apnykęs, o išnykęs.
Paskutinis jaunimas miestuose ir priemiesčiuose.
tiksliau sakant – sunaikintas neteisingai mažomis produkcijos supirkimo kainomis ir neteisinga ES milijardinės paramos skirstymo schema. Kaltų, žinoma, nėra, nors tai ir finansų, ir žemės ūkio ministrai bei atitinkamų komitetų seimo nariai
Kokių dar priemonių gimstamumui didinti sūlytumėte?
Sąmokslo prieš lietuvių tautą dalyvius bausti maksimalia bausme su turto konfiskavimu, ir atimant visus mokslinius laipsnius ir valstybės apdovanojimus.
Vaikų mažai, bet didžiuosiuose miestuose darželių ir mokyklų trūksta- eilės, galima Lietuvos piliečių ,priimant vaikus į darželius, jei ne iš tos savivaldybės. Neužikrintas mokymas valstybine lietuvių kalba visoje Lietuvos valstybės teritorijoje ( pav. Vilniaus rajone, Mickūnuose) . Galima diskriinacija lietuvių atžvilgiu – jei neklystu, visose tautinių mažumų mokyklose gali būti klasės su keliais mokiniais, joms negresia reorganizacia, o tik vienintelėje rajone lietuviškoje mokykloje gali būti tokios klasės.
Vienas rimtas klimatologas neigia klimato šiltėjimą. Ir nes begalima pasakyti, kad šyla. Greičiau priešingai.
nei jis rimtas nei jis ką: šilimas vyksta ‘kalneliais’ – metai karštesni, metai vėsesni
tačiau bendra tendencija – karštyn
Amerikiečių rašytojas Markas Tvenas yra pasakęs garsųjį posakį: „Bėdų kyla ne dėl to, ko nežinai. Bėdų kelia tai, ką tikrai žinai, bet tai tiesiog nėra tiesa.“
Panašiai ir atidžiau panagrinėjus duomenis, kartais atsiveria kitoks vaizdas, nei matėte iš pirmo žvilgsnio. Peržiūrėjęs daugiau nei 1200 meteorologijos stočių visoje JAV ataskaitas, buvęs Alabamos universiteto klimatologas Johnas Christy meta iššūkį paplitusiam įsitikinimui, kad itin aukštos temperatūros tapo dažnesnės.
Remiantis jo ataskaita , paskelbta šį pavasarį akademiniame žurnale „Theoretical and Applied Climatology“, duomenys nerodo ekstremalių temperatūrų padidėjimo; veikiau jie rodo, kad per pastarąjį šimtmetį temperatūra tapo nuosaikesnė.
„Jungtinėse Valstijose atlikti sistemingi matavimai rodo, kad 1920-ųjų, 1930-ųjų ir 1950-ųjų dešimtmečių karščio kraštutinumai buvo daug didesni nei dabartiniai“, – „The Epoch Times“ sakė Christy.
„Net jei įtrauktume vakarines šalies dalis, kurios šiandien išgyvena savo „1930-uosius“, likusi šalies dalis nesilaiko šio scenarijaus.“
„Apskritai, nėra visoje šalyje vyraujančio ekstremalaus įvykio.“
Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) pareiškė, kad nuo 1850 m. vidutinė temperatūra pakilo 2 laipsniais pagal Farenheitą ir kad šis didėjimas pastaraisiais dešimtmečiais paspartėjo.
Pasak NOAA, 2024-ieji buvo šilčiausi metai nuo pasaulinių stebėjimų pradžios 1850 m., o 10 šilčiausių metų per šį laikotarpį buvo nuo 2015 iki 2024 m.
Kalbėdama apie priežastį, NOAA teigė, kad „vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra kyla, nes dėl žmogaus veiklos susidariusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų Žemė sugeria daugiau energijos, nei spinduliuoja atgal į kosmosą“.
Tačiau Christy tyrimas rodo, kad Jungtinėse Valstijose, nepaisant ekstremalių oro sąlygų padažnėjimo, temperatūra anaiptol nepagerėjo, o apskritai mažėjo. Priešingai nei NOAA vertinime, Christy analizė rodo, kad nuo 1899 m. ekstremaliai aukštų ir žemų temperatūrų buvo mažiau.
Algoritmai ir ekstremumai
Atsižvelgiant į tai, kad Christy ir NOAA nagrinėja tuos pačius duomenis, kaip gali būti toks didelis neatitikimas?
Skirtumas kyla dėl dviejų pagrindinių veiksnių, sakė Christy. Pirma, NOAA diagrama rodo vidutinę metinę temperatūrą, o Christy daugiausia dėmesio skyrė aukščiausiai ir žemiausiai užfiksuotai temperatūrai šilčiausiu ir šalčiausiu metų laiku. Pasak jo, ekstremalios vertės yra svarbesnės klimato mokslui, nes jos nustato „aplinkos ribas“, kuriose gyvena augalai ir gyvūnai.
Antroji skirtingų rezultatų priežastis, pasak Christy, yra ta, kad NOAA naudoja algoritmus, kurie pašalina duomenų taškus, kurie, jos manymu, gali būti klaidos ar anomalijos.
Christy tyrimas apėmė originalių ataskaitų peržiūrą ir kraštutinių duomenų taškų, kuriuos NOAA pašalino iš savo skaičiavimų, surinkimą.
Jame yra daugiau nei šimtmečio meteorologinių stočių ataskaitų – nuo ankstyvųjų ranka rašytų Armijos signalų korpuso ir Meteorologijos biuro užrašų iki šiandien karinių ir federalinių agentūrų atliekamų matavimų, kurie visi renkami centriniame NOAA valdomame tinkle.
NOAA duomenys sukėlė klausimų ir paskatino atlikti daugiau tyrimų, sakė Christy, nes kai kurie NOAA duomenys, kuriuos jis rodė kaip neseniai pasiektus rekordinius aukštumus, neatitiko to, ką jis prisiminė iš savo patirties.
„Kai peržiūrėjau suskaitmenintus federalinius duomenis, pastebėjau, kad vyriausybės svetainėje teigiama, jog karščiausia temperatūra Niuporte, Oregone, istorijoje buvo 94 laipsniai“, – sakė Christy. „Aš daug daugiau žinojau apie vakarinę pakrantę, nes ten užaugau.“
Taigi jis grįžo prie originalių ranka rašytų temperatūros rodmenų toje vietoje ir rado ne tik 100 laipsnių rodmenį 1925 m. birželį, bet ir 10 kitų dienų, kai temperatūra buvo aukštesnė nei 94 laipsniai laipsniai Niuporte. Jis įtraukė šiuos trūkstamus skaičius ir tą patį padarė su kitomis ataskaitomis iš daugiau nei 1200 stočių visoje Jungtinėse Valstijose.
Norėdamas patvirtinti, kad šios ekstremalios temperatūros nebuvo klaida, Christy patikrino savo išvadas su kitomis netoliese esančiomis stotimis, kad pamatytų, ar jos gauna panašius rodmenis.
„Tam reikia milžiniško rankinio įsikišimo, o to šiandien tiesiog neturime, nes viskas atliekama naudojant dirbtinį intelektą arba kompiuterio algoritmą“, – sakė jis. Tačiau be originalių duomenų, anot jo, „neįmanoma suprasti tikrosios klimato prigimties ir iš tikrųjų vykstančių staigių ekstremumų“.
„Mano duomenų rinkinys yra daug išsamesnis nei tas, kurį federalinė vyriausybė teikia mokslo tyrėjams“, – sakė Christy.
NOAA viešųjų ryšių vadovė Monica Allen pareiškė, kad „NOAA nekomentuoja išorinių tyrimų išvadų“, tačiau pažymėjo, kad „NOAA naudoja moksliškai patikrintus kokybės užtikrinimo algoritmus, kad nustatytų ir pažymėtų potencialiai klaidingus stebėjimus ir aptiktų staigius stoties istorinių duomenų pokyčius, kuriuos gali lemti ne natūralūs veiksniai, pvz., stoties perkėlimas ar prietaisų pakeitimas“.
„NOAA taip pat gauna informaciją iš mūsų naudotojų, kad nustatytų, peržiūrėtų ir dokumentuotų klaidingus stebėjimus istoriniuose duomenų rinkiniuose“, – ji sakė „The Epoch Times“.
Tačiau iš naujo įtraukdama algoritmų pašalintus duomenis ir sutelkdama dėmesį į temperatūros kraštutinumus, o ne į vidurkius, Christy analizė rodo, kad laikotarpis, kai aukščiausia temperatūra buvo pasiekta 1930-aisiais, o ne pastaraisiais dešimtmečiais, kaip dažnai pranešama.
Pasak Christy, per pastarąjį šimtmetį itin didelio karščio atvejų skaičius reikšmingai nepadaugėjo, o itin didelio šalčio atvejų sumažėjo. Pagrindinis vidutinės temperatūros didėjimo veiksnys yra itin žemos temperatūros sumažėjimas.
Urbanizacija ir naktinis šilumos išsiskyrimas
Be to, dauguma Christy nustatytų temperatūros padidėjimų įvyko naktį, o dienos temperatūra išliko beveik nepakitusi. Jis iškėlė hipotezę, kad tai rodo ne tik anglies dioksido išmetimą, bet ir kitokią įtaką.
vaizdas-6077161
„Per pastaruosius 120 metų naktinė temperatūra smarkiai pakilo“, – sakė Christy.
„Taip yra dėl žmonių vystymosi aplink meteorologijos stotis, nes naktinė temperatūra yra daug jautresnė urbanizacijai – automobilių stovėjimo aikštelėms, pastatams, miškų kirtimui ir pan. – nei dienos temperatūra.“
Pasak jo, per pastarąjį šimtmetį daugelį vietų, kuriose buvo matuojami temperatūros matavimai, paveikė urbanizacija ir priemiesčių plėtra, o buvusiose kaimo vietovėse buvo pastatytos asfalto ir betono konstrukcijos. Šios konstrukcijos dieną sugeria šilumą, o naktį ją išskiria.
„Negalite to sieti vien su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, nes miesto poveikis šiose stotyse yra toks akivaizdus“, – sakė jis. „Norint sukurti miesto šilumos salą, nereikia daug – galite tiesiog pastatyti automobilių stovėjimo aikštelę šalia kaimo stoties ir miesto šilumos sala jau pradėta kurti.“
Temperatūros modeliai Jungtinėse Valstijose yra nevienodi: karščio bangos šiuo metu labiau paplitusios vakarinėse valstijose, bet rytinėse – mažiau nei XX amžiuje, sakė Christy.
Tačiau žiniasklaidos pranešimai daugiausia dėmesio skiria vietovėms, kuriose temperatūra aukščiausia, taip sustiprindami visuomenės suvokimą, kad ekstremalūs temperatūros svyravimai didėja visoje šalyje.
Nuo paauglystės, kai Christy augo Fresne, Kalifornijoje, jis buvo apsėstas orų tendencijų. Po koledžo Christy dirbo įrengdamas meteorologines stotis Afrikoje, vėliau Ilinojaus universitete įgijo klimato dinamikos daktaro laipsnį, o vėliau dešimtmečius dėstė atmosferos mokslą Alabamos universitete.
Kartu su bendraautoriumi Roy W. Spencer, 1991 m. Christy buvo apdovanotas NASA medaliu už išskirtinius mokslinius pasiekimus, o 1996 m. – specialiu Amerikos meteorologijos draugijos apdovanojimu „už tikslaus pasaulinio Žemės temperatūros registro, gaunamo iš veikiančių poliarinių orbitų palydovų, sukūrimą, iš esmės pagerinant mūsų gebėjimą stebėti klimatą“.
Jis taip pat prisidėjo prie Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitų 1990-aisiais.
„Galiu grįžti prie įrašų, kuriuos įrašiau prieš 60 metų“, – sakė Christy, – „taigi tam tikra prasme savo gyvenime patyriau daug klimato.“
Prieštaravimų įveikimas
Paskelbti naujausius jo tyrimus akademiniame žurnale nebuvo lengva užduotis.
Apklausa: dėl klimato kaitos susirūpinusių australų skaičius sumažėjo iki vos 12 procentų
„The Epoch Times“
Ar klimato kaita buvo didžiausias finansinis skandalas istorijoje?
„The Epoch Times“
Botai dabar sudaro daugiau nei pusę interneto srauto. Štai kaip tai veikia verslą.
„Recenzentai bandė rasti viską, ką galėjo, kad jį atmestų, o kova su tuo užima daug laiko ir pastangų“, – sakė Christy.
„Turėjau įveikti daug prieštaravimų ir įtikinti, ne kartą įrodinėdamas: „Tai jūsų prieštaravimas, aš jį patikrinau, jis neteisingas.““
„Buvo ir kitų straipsnių, kurių tiesiog negalėjome publikuoti. Tai gaila, nes tai reiškia, kad pasaulis neturi galimybės pamatyti tokio pobūdžio tyrimų rezultatų.“
Ar jo išvados paveiks amerikiečių požiūrį į klimato kaitą, neaišku, sakė jis.
„Jei jūsų politinė pažiūra yra ta, kad kraštutinumai vis blogėja, tai beveik religija, todėl jūs negalite pakeisti savo nuomonės šiuo klausimu“, – sakė Christy.
„Bet jei esate žmogus, kuris tiesiog bešališkai žiūri į informaciją, mano vaidmuo per pastaruosius 50 metų buvo kuo geriau kurti duomenų rinkinius, kad galėtume užduoti klausimus apie duomenų rinkinius būtent tokio pobūdžio klausimais.“
NOAA pateikia mokslininkams daugybę duomenų analizei, naudodami jų pačių metodus.
Pasak Alleno, jis naudoja „nClimGrid-Daily“ programą duomenims, gautiems iš „Global Historical Climatology Network Daily“ duomenų rinkinio, analizuoti.
„Šiame duomenų rinkinyje, analizuojant JAV temperatūrą, naudojamas platus kasdienių stočių rinkinys, kuris leidžia NOAA, vartotojų bendruomenei ir mokslo bendruomenei išnagrinėti visą mūsų duomenų spektrą“, – pridūrė jis.
Vidutinė temperatūra ir ekstremali temperatūra „suteikia papildomas mokslines įžvalgas“, – teigė Allenas.
„Vidutinė temperatūra nustato istorines bazines linijas, naudojamas ekstremalioms sąlygoms nustatyti; ekstremalios temperatūros padeda spręsti riziką, kylančią dėl tokių įvykių kaip karščio ir šalčio bangos“, – sakė ji.
Nepaisant gausių NOAA pateiktų duomenų, Christy teigė manantis, kad akademikams, kurie abejoja vyraujančiais naratyvais apie klimatą, sunku gauti dotacijas arba būti publikuotiems.
„Tokiu klausimu kaip klimato kaita, netolerancija yra bene didžiausia“, – sakė jis.
„Tačiau esu dėkingas, kad esu čia, Alabamoje, kur vis dar galite užduoti klausimus ir išnagrinėti tikrus duomenis ir nebūti už tai atleistam.“
theepochtimes.com/article/climatologist-says-a-century-of-weather-data-contradicts-claims-of-record-heat-6072358?utm_source=greatreadnoe&utm_medium=email&utm_campaign=gr-2026-08-29&src_src=greatreadnoe&src_cmp=gr-2026-08-29&est=CmqziZ4dF2G8iu4WRguW1cj%2Bi2DoQkCe31lRdHvujEnnIycKS9pylHXJ%2F80G%2BA%3D%3D
prie 6-3 tūkst. metų klimatas buvo šiltesnis, nei dabar. Lietuva buvo plačialapių miškų žemė. Estija ir net pietinė Suomija irgi buvo plačialapių miškų žemės.
Vėliau klimatas tapo vėsesnis. I m.e.tūkst. pirmoje pusėje irgi buvo šilčiau, nei dabar, vėliau kiek atvėso, tačiau po to vėl tapo šilčiau ir taip tęsėsi iki XIV a. pradžios. Kai vikingai ateado Grenlandiją, ji buvo žalia ir buvo tinkama šiokiai tokiai žemdirbystei ir gyvulininkystei. Vinlande, dabartiniame Niufaundlende, vikingai augino vynuoges. Jos puikiai augo ir Anglijoje.
Nuo XIV a. atšalo ir prasidėjo taip vadinamas mažasis ledynmetis, kuris baigėsi apie XIX a. vidurį.
Klimatas visada keitėsi. Žmogaus veikla, ypač dabar, turi tam įtakos, tik kažin, ar lemiamos. Kai iš klimato kaitos daromi didžiuliai pinigai ir politika sunku tikėtis nešališkų vertinimų.
KLAUSIMAS – kas ir kokiu tikslu prieš keletą metų paskleidė nuomonę, kad kelti savo vaikų foto (- didžiuotis atžalomis) į interneto svetaines yra … nesaugu. Juk tai irgi mažino lietuvių populiaciją
tas vaikų nuotraukų kilnojimas viešam matymui yra kvailumo ir tuštybės požymis. Susieti tai su gimstamumu – taipogi.
ar savam prote? vaikais did=iuotis reikia, o ne slapstytis
neskiri didžiavimosi nuo puikavimosi? Feisbukinė plebėjiška kvaila tuštybė, kurią laikai didžiavimusi, labai gerai patį apibūdina.
O savo žmonos nuotraukų platinimas internete saugu ar nesaugu ?
Sutikčiau dėl ministerijos pervadinimo.
Krepšinis jau nusibaigė ar nubaigtas… islamas parodė energiją