Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepasidavė spaudimui

www.alkas.lt
2013-10-29 01:24:49
VLKK: negalime siūlyti Lietuvos piliečių dokumentuose pavardes rašyti nelietuviškai
18
Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą

V.Gedvilas ir N.Vaišnienė | lrs.lt, O.Pasaškovos nuotr.

VLKK pirmininkė D.Vaišnienė | lrs.lt, O.Pasaškovos nuotr.
VLKK pirmininkė D.Vaišnienė | lrs.lt, O.Pasaškovos nuotr.

Spalio 28 d.Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) paskelbė, kad parengė savo atsakymą Vyriausybei dėl kitų kalbų asmenvardžių rašymo oficialiuose dokumentuose.

Vyriausybė birželį siūlė Kalbos komisijai nustatyti taisykles, kurios  apibrėžtų nelietuvišką raidžių vartojimą oficialiuose dokumentuose. Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 589, komisijai buvo siūloma iki lapkričio 1 dienos pateikti savo siūlymus.

Atsakydama į siūlymą „nutarimu nustatyti taisykles, pagal kurias oficialiuose dokumentuose rašytini asmenvardžiai, taip pat ir kitų kalbų bei tie, kurių autentiška rašyba yra nelietuviška“, Kalbos komisija nusprendė, kad ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai valstybės institucijų ir įstaigų rengiamuose oficialiuose dokumentuose rašomi remiantis Kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarime Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ išdėstytais bendraisiais tokių asmenvardžių vartojimo principais. Ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai rašomi taip, kaip jie įrašyti turimame šaltinyje, t. y. asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente arba kitame pateiktame dokumente (išsilavinimo pažymėjime, santuokos liudijime, teismo vykdomajame rašte, asmens iniciatyviniame rašte ir kt.).

VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė atkreipė dėmesį, kad, valstybės institucijų ir įstaigų apklausos duomenimis, šiuo metu ne Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai rašomi laikantis bendrųjų svetimvardžių vartojimo principų, todėl Komisija įsitikinusi, jog kurti atskirų (specialių) taisyklių nėra pagrindo: VLKK nutarimo papildymas tiesiog patvirtina dabartinę tokių asmenvardžių vartoseną oficialiuose dokumentuose.

Apsvarsčiusi Vyriausybės siūlymą „komisijos nutarimu pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl šio nutarimo 1 punkte nurodytų asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose“, Kalbos komisija nusprendė, kad ji negali priimti dokumento, prieštaraujančio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiame nutarime yra pabrėžta, kad „Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“.

Kaip žinia nuolatinį spaudimą Lietuvos valdžiai, kad leistų Lietuvos piliečių dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, daro nacionalistinės partijos „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“ politikai ir juos remianti Lenkijos valdžia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvių kalbos gynėjai protestuoja prieš A.Butkevičiaus vyriausybės ketinimus įteisinti lenkiškus užrašus ir atidėti lietuvių kalbos egzaminą
  2. D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
  3. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  4. Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
  5. Valstybinei lietuvių kalbos komisijai vadovaus D.Vaišnienė
  6. Patvirtinti visiems abiturientams vienodo lietuvių kalbos brandos egzamino pakeitimai
  7. Paskleista melaginga žinia esą nuo šiol lietuvių kalbos egzaminas visiems bus vienodas…
  8. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  9. Ketinimai Lietuvoje įteisinti asmenvardžių ir vietovardžių rašybą ne valstybine kalba sukėlė latvių susirūpinimą (audio)
  10. Beveik 18 000 piliečių kreipėsi į Lietuvos valdžią reikalaudami ginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos)
  11. Seimas nesvarstys galimybės rinkimų lapeliuose rašyti ir ne valstybine kalba
  12. Naujoji Kalbos komisijos pirmininkė į kalbos politiką ir norminimą žiūri konservatyviai
  13. V. Venckevičius. Ginti Lietuvos valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą – mūsų pareiga (video)
  14. Lenkijos lietuvių draugija prieštarauja lietuviškų mokyklų uždarymui
  15. Ar šiandieninę lietuvių kalbą suprastų J.Jablonskis?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. Rūta says:
    10 metų ago

    Šaunuoliai 🙂

    Atsakyti
  2. Zbygniew'as 凱ㄝ開ㄕ高 ㄊ健 Пірстелэяаў says:
    10 metų ago

    _Lenkų taip pat netenkina, jog Lietuva netesi ankstesnių vadovų duoto pažado išspręsti lenkiškų pavardžių rašybos klausimą._

    *Kiek dar galima kartoti šią kvailystę apie duotus pažadus? KAS, KADA, KĄ pažadėjo?*
    Oglasite ves’ spisok požalsta…
    Įvardinkite pagaliau to kvailio vardą ir pavardę. Būtinai nurodykite – kiek promilių blaivumo tuo metu turėjo tas neįvardintas “pažadukas”? *Girtų žmonių pažadai NEGALIOJA.*

    _Varšuva siekia, kad Lietuvos lenkai turėtų galimybę savo pavardes lietuviškuose asmens dokumentuose rašyti lenkų kalboje vartojamais rašmenimis._

    *Acakimas* Lenkijai dėl *paklausymo* dėl galimybės lietuviškuose pasuose lenkais laikančių save žmonių pavardes ir vardus rašyti lenkiškomis raidėmis:

    Tai bus įmanoma, kai bus sujungti į vieną bendrą raidyną du raidynai – lietuviškas ir lenkiškas.

    Lietuvių kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės:
    Aa Ąą Bb Cc Čč Dd Ee Ęę Ėė Ff Gg Hh Ii Įį Yy Jj Kk Ll Mm Nn Oo Pp Rr Ss Šš Tt Uu Ųų Ūū Vv Zz Žž.

    Lenkų kalboje naudojamos 32 raidės: a ą b c ć d e ę f g h i j k l ł m n ń o ó p r s ś t u w y z ź ż. Trys papildomos raidės q v x gali pasitaikyti iš kitų kalbų paimtuose žodžiuose, jei paliekama originali rašyba. Ą, Ę, Ń ir Y niekada nebūna žodžio pradžioje, todėl didžiosiomis raidėmis užrašomos tik tada, kai visas žodis rašomas didžiosiomis raidėmis.

    Sudėjus į vieną – gautųsi tokia lietuviškai lenkiška abėcėlė iš 42 raidžių:

    a, ą (lietuviška), ą (lenkiška), b, c, č, ć, d, e, ę (lietuviška), ę (lenkiška), ė, f, g, h, i, į, y, j, k, l, ł, m, n, ń, o, ó, p, r, s, š, ś, t, u, ų, ū, v, w, z, ž, ź, ż.

    Tik liks problema – kaip sureaguoti, skaitant lietuvišką tekstą, į raidžių junginį SZ, CZ ir panašiai. Skaityti “sėzė”, “cėzė”?
    Kaip skaityti raidę W? Kaip dvi V raides – tipo “vėvė”?
    Jeigu tekste bus parašyta vengriškas vardas “Tomasz Szarka” – jį skaityti vengriškai “Tomas Sarka” ar lenkiškai “Tomaš Šarka”? Kaip tekste perspėti skaitytoją, kad nesuklystų?

    Atsakyti
  3. stebėtojas says:
    10 metų ago

    Net ant širdies lengviau pasidarė.

    Atsakyti
  4. portalo skaitytoja says:
    10 metų ago

    Labai džiaugiuosi. Ačiū.

    Atsakyti
  5. Kemblys says:
    10 metų ago

    Malonu. Valstybinė lietuvių kalbos komisija – ,,…asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“!
    Ačiū

    Atsakyti
  6. Skroblas says:
    10 metų ago

    Džiaugiuosi, kad Valstybionė lietuvių kalbos komisija atlaikė lenkams pataikaujančių politikų spaudimą ir apgynė valstybinės lietuvių kalbos konstitucinį statusą.

    Atsakyti
  7. Getas says:
    10 metų ago

    Šaunuolė Lietuvių kalbos komisija, o ypač jaunoji pirmininkė Vaišnienė su nuostabia šypsena davė atkirtį
    pseudolenkų nacionalistams.
    Lenkijos valdovai nežadėjo, bet 1569m. pasirašė Liublino sutartį ir apibrėžė sienas tarp Lenkijos ir Lietuvos , tačiau ją sulaužė karine jėga 1919-1920 metais ir ligi šiol nei atsiprašė, nei grąžina Suvalkus, Balstogę, Seinus ir kt. Lenkijos politikos pasekoje Lietuvai teko savo sostinę Vilnių su apkarpytom sienos priverstinai priimti 1939m. spalio 10 d. iš Stalino rankų. Lenkijos 1919-1920 m. agresija prieš Lietuvą tapo pagrindine priežąstimi, kad mes netekome Vilniaus ir savo etninių žemių – tik ji kalta, todėl tai reikia kelti tarptautiniu lygiu ES ir tarptautiniam Teismui. Štai mūsų valdžios straegijos kryptys, o ne atsiprašinėjimai nežinia už ką.

    Atsakyti
  8. bartas says:
    10 metų ago

    nesitikėjau. Jau buvau praradęs viltį. Ačiū pirmininkei Vaišnienei, dėkingas komisijai. Labai gera žinia. Valio.

    Atsakyti
  9. Marija says:
    10 metų ago

    Nei protu, nei širdimi, nei visa žmogiška esme nesuvokiami tokie svarstymai: Įvest papildomas raides, įteisint rašybą lenkiškomis raidėmis ir pan. Kažkoks nesuvokiamas absurdas…Ir kur? Nepriklausomoje Lietuvoje, kur gyvena tik 7 proc. tariamų lenkų? Baisu ir labai skaudu.
    Todėl ačiū Lietuvių kalbos komisijai, jos naujai pirmininkei. ,,Šuo loja, o karavanas žengia pirmyn.”
    Sėkmės Kalbos komisijai nelengvame ir atsakingame darbe.

    Atsakyti
  10. Voras says:
    10 metų ago

    Belieka tokiai vyriausybei pareikšti interpeliaciją už spaudimą valdžios institucijoms laužyti Konstituciją.

    Atsakyti
  11. Petras says:
    10 metų ago

    Ačiū, pagarba komisijai.

    Atsakyti
  12. Kažin says:
    10 metų ago

    Valdžioje prieita prie tokių kuriozų, kad Kalbos komisijai tenka aiškinti teisės normas Teisingumo ministerijai!…
    Taigi prieiname prie klausimo – kamgi reikalingas toks gramozdas kaip Teisingumo ministerija su visomis savo struktūromis ir išvados, kad ji kaip institucija Vyriausybės sudėtyje nėra reikalinga apskritai.
    Kalėjimus, antstolius, notarus ir pan. gali administruoti ir koks departamentas prie Vyriausybės ar Vidaus reikalų ministerijos.
    Vietoje Teisingumo ministerijos yra būtina turėti teisingumo vykdymo priežiūros inspekciją, kuri būtų atskiras Teisminės valdžios padalinys, jo vadovas būtų renkamas Tautos ir jai atskaitingas.
    Kitaip iš susidariusios biurokratinės, korupcinės padėties valstybės valdyme mums neišbristi.

    Atsakyti
  13. Jotvingis says:
    10 metų ago

    Pagarba VLKK ir jos Pirmininkei D. Vaišnienei už priimtą teisingą sprendimą, o Vyriausybės nariams, dariusiems spaudimą priimti antikonstitucinį – antilietuvišką sprendimą, reikia pareikšti interpeliaciją.

    Atsakyti
  14. Albas says:
    10 metų ago

    Galima būtų šaukti VALIOOOO, bet kad tik nenutiktų kaip su “atominiu” referendumu. Politikai ir yra tam politikai kad išaiškintų visiems kad juoda tai nėra juoda, tai tik patariama spalva, o vat mes, politikai, geriau žinome kad čia balta.
    Kaip norėčiau kad tai ir liktų tik mano pakranksėjimu.

    Atsakyti
  15. jo says:
    10 metų ago

    Reikia pasidžiaugti ir tuo, kad bent nepuolė vykdyti antilietuviško užsakymo. Bet normaliai susitvarkyti Kalbos komisija vis nesugeba. Nepateisinama, kad net lietuvių kilmės užsienio piliečiams suteikiant Lietuvos pilietybę lietuviškos pavardės į Lietuvos pasus automatiškai perrašomos nelietuviškai iš užsienio pasų, pvz., Shimaytis, Zhukauskas ir panašiai. Po to tie asmenys, jei nori, gali tik patys kreiptis į teismą ir teisminiu keliu „pasikeisti“ pavardę. Tai yra nenormalu, gal sąmoninga diversija prieš lietuvių kalbą ir lietuvišką rašybą. Jau suteikiant pilietybę turėtų būti kalbininkų peržiūrimos ir naujame lietuviškame pase iš karto, be papildomo teismo sprendimo lietuviškai užrašomos tokių naujųjų piliečių pavardės. Ir nebūtinai tik lietuviškos kilmės pavardės – visos turėtų būti automatiškai perrašomos lietuviškai išduodant lietuvišką pasą.

    Nenormalu ir tai, kad leidžiama nevartoti vardininko linksnio Lietuvos piliečių dokumentuose, pavardė rašoma be vardininko linksnio galūnės, pvz., Gulbinovič, Povkštel, Žemojt, melagingai pasiteisinant, kad tos pavardės neva yra „nelinksniuojamos“, nors slavų kalbose tos „slaviškos“ pavardės yra linksniuojamos ir lietuvių kalboje taip pat analogiškai linksniuojamos, pradedant vardininko linksniu: Gulbinovičius, Povkštelis, Žemoitis ir t.t.

    Atsakyti
  16. G.P. says:
    10 metų ago

    PAGARBA VLK Komisijai.

    Atsakyti
  17. Džiaugiuosi, says:
    10 metų ago

    iš visos širdies.Pagarba komisijai ir ypač jos pirmininkei p.Vaišnienei-ačiū už principingumą.Pagaliau!…

    Atsakyti
  18. Leonas M. says:
    8 metai ago

    Šiek tiek palengvėjo. Bet ar ilgai bus galima atsilaikyti ir apginti esminį lietuvių tautai klausimą, t.y. apginti lietuvių kalbos valstybinį statusą visose srityse, taip pat ir pagrindiniuose dokumentuose.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas Audrius Valotka | asmeninė nuotr.

Žmogaus teisių gynėjai kreipėsi į šalies valdžią, primindami jų duotą priesaiką saugoti šalies Konstituciją

2023 08 21
Žemaitiskas posakis | M. Savičiūtės nuotr.

Lietuvos miestų gatvės prabilo tarmiškai

2023 08 21
J. Vaiškūnas. Ko nepadarė Tomaševskis, Seimo narių rankomis padarys Dobrovolska?

V. Apžvalgininkas. Kas rusifikuoja pietryčių Lietuvą?

2023 08 09
Išleistas 7-asis „Gimtosios kalbos“ numeris | vlkk.lt nuotr.

Išleistas 7-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2023 08 08
Lenkija Lietuvoje | Alkas.lt nuotr.

L. Kalėdienė. Kodėl Laisvės partijai taip parūpo Vilniaus rajono lenkai?

2023 07 27
R. Miliūnaitė | A.Šleinotienės nuotr.

R. Miliūnaitė. Norima sujaukti lietuvių kalbą taip, kad ji taptų atgrasi

2023 07 26
Vytautas Sinica | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

V. Sinica. Kalbos politika: Konstitucinio Teismo bankrotas, norai svarbiau už kalbą

2023 07 26
Alkas.lt koliažas

Č. Iškauskas. Kas ardo valstybinę kalbą?

2023 07 25
Kanopa | pixabay.com, Efraimstochter nuotr.

S. Tumėnas. Kanopos žmona nenori būti Kanopa

2023 07 12
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

A. Antanaitis. Valstybinė  kalba – pramanai, problemos ir pasiūlymai

2023 07 10
Rodyti daugiau

Naujienos

pixabay.com, Firmbee nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10
Vaikų darželis | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus darželiuose privalomo pietų miego nebus

2023 09 10
Ką svarbu žinoti priešmokyklinukų tėvams?
Gamta ir žmogus

Kaip elgtis pastebėjus patyčias?

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Mikui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • ramtadryliui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >>>Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau
  • Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?
  • Dar mažai pažįstami lapiniai kopūstai
  • Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Žmogaus teisių gynėjai kreipėsi į šalies valdžią, primindami jų duotą priesaiką saugoti šalies Konstituciją

by daiva
2023 08 21
2
Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas Audrius Valotka | asmeninė nuotr.

2023 m. rugpjūčio 20 d. žmogaus teisių gynėjai kreipėsi į šalies Prezidentą, Seimo pirmininkę ir Vyriausybės vadovę bei Seimo narius,...

Skaityti toliau

Lietuvos miestų gatvės prabilo tarmiškai

by Kristina Aleknaitė
2023 08 21
1
Žemaitiskas posakis | M. Savičiūtės nuotr.

XIX a. nebuvo vienos bendros lietuvių kalbos, visi kalbėjo, kas kaip norėjo, o kalbininkai nesutarė, kurios tarmės pagrindu ji turi...

Skaityti toliau

V. Apžvalgininkas. Kas rusifikuoja pietryčių Lietuvą?

by daiva
2023 08 09
1
J. Vaiškūnas. Ko nepadarė Tomaševskis, Seimo narių rankomis padarys Dobrovolska?

Neseniai Lietuvos lenkų atstovas viešai pareiškė, kad didžiausias Lietuvos lenkų iššūkis yra, jog ši bendruomenė toliau rusifikuojasi, nors jau eina...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • joana vis dar kundroto apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • Mikui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • ramtadryliui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • >>>Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • ramtadrylis apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis

Lietuva yra viena iš 17 verslui palankiausių valstybių pasaulyje

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai