Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?

www.alkas.lt
2014 09 10 13:22
18
Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariui, Šešėlinės Vyriausybės švietimo ir mokslo ministrui Valentinui Stundžiui susidaro įspūdis, kad Seimo vicepirmininkas, Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas siekia „prastumti“ savo  registruotą įstatymo projektą, siekiantį įteisinti tautinių mažumų atstovų pavardžių rašybą autentiškai be Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvados.

VLKK rugsėjo mėnesį paskelbė remianti nelietuvišką pavardžių rašybą dokumentuose užsieniečių sutuoktiniams, bet ne Lietuvos lenkams.

„Vos Seimas gavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą, įvertinančią alternatyvius asmenvardžių rašybos įstatymo projektus socialdemokratas G. Kirkilas viešai prapliupo nepasitenkinimu: jam nesuprantama komisijos pozicija, kodėl neleidžiama tautinių mažumų atstovams pavardes rašyti autentiškai, jis tikisi, kad Lietuvos ir Lenkijos parlamentinėje asamblėjoje spalį pavyks kai kuriuos klausimus išspręsti“, – teigia V. Stundys.

Pasak jo, G.Kirkilas sako, jog kalbos komisija besąlygiškai turi patvirtinti jo įregistruotą įstatymo projektą, siekiantį įteisinti tokią rašybą visiems.

„G.Kirkilas žūtbūtinai siekia įsimintinai paminėti Lietuvos ir Lenkijos valstybių tarpvalstybinės sutarties dvidešimtąsias metines. Jam visai ne motais, kad toje sutartyje tekalbama apie rašybą pagal skambesį. Jam nusispjaut, kad Konstitucinis Teismas aiškiai nustatė, kad tik Valstybinė lietuvių kalbos komisija, profesionalų institucija, sprendžia pavardžių rašymo tapatybės dokumentuose klausimus, kad tik ji turi specialių žinių ir kompetencijos, kad įvertintų kokių nors siūlomų rašybos pokyčių įtaką lietuvių kalbos sistemai, savitumui ir kokybei“, – komentuoja Seimo narys.

Jo manymu, G. Kirkilas stoja į politinių pažadukų gretą, įtikėjusią, kad, apeinant Konstituciją, galima patenkinti vienos grupės užmačias.

V. Stundžio teigimu, atrodo, kad G.Kirkilas visai pasiklydo savo atsakomybės reikaluose ir kišasi į tuos sprendimus, kuriems jis paprasčiausiai neturi nei kompetencijos, nei kokių nors įgalinimų.

„Užuot daręs politinį spaudimą komisijai, G.Kirkilas pasiraitotų rankoves Europos reikaluose – šių dienų geopolitiniame kontekste ir nesibaigiančiuose konfliktuose čia begalės Lietuvai reikalingų darbų. Linkėčiau G. Kirkilui neskatinti LLRA nepagrįstų lūkesčių ir tokiais savo siekiais neskaldyti visuomenės“, – sako TS-LKD frakcijos narys.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video)
  2. Kalbininkai tarė žodį dėl asmenvardžių rašybos nelietuviškai
  3. EKGT siūlo Seimui sprendžiant asmenvardžių rašybos klausimą vadovautis Latvijos pavyzdžiu
  4. Teisingumo ministras dėl asmenvardžių rašybos kreipėsi į Konstitucinį teismą
  5. Šešių Seimo frakcijų atstovai pateikė alternatyvų siūlymą dėl asmenvardžių ir kreipėsi į VLKK
  6. Lietuvių kalbos gynėjai protestuoja prieš A.Butkevičiaus vyriausybės ketinimus įteisinti lenkiškus užrašus ir atidėti lietuvių kalbos egzaminą
  7. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepasidavė spaudimui
  8. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  9. D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
  10. Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
  11. V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių?
  12. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  13. Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės
  14. Seime – spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“ (tiesioginė transliacija, video)
  15. JAV lietuviai reiškia susirūpinimą lietuvių kalbos ateitimi Lietuvoje ir reikalauja L.Linkevičiaus atstatydinimo
  16. Alkas.lt atsiliepdamas į visuomenininkų raginimą žada viešinti lietuvių kalbos išdavikų pavardes
  17. Ketinimai Lietuvoje įteisinti asmenvardžių ir vietovardžių rašybą ne valstybine kalba sukėlė latvių susirūpinimą (audio)
  18. A. Paulauskienė. Lietuvių kalbos išdavystė tebevyksta
  19. V. Stundys: Balandžio pirmąją sulaukėme socialdemokratų „pokšto“, o gal nacionalinių interesų išdavystės?
  20. A. Juozaitis: Valstybinės kalbos stiprinimas – tai valstybės gelbėjimo klausimas (audio)
  21. Visuomenininkai prašo žiniasklaidą – viešinti valstybinę lietuvių kalbą išdavusių politikų pavardes
  22. Pavardžių rašybos klausimo svarstymas Seime atidėtas
  23. V. Stundys. Kovo 11-osios išvakarėse – V.Tomaševskio parankinių akibrokštas
  24. A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos
  25. Koks likimas laukia lietuvių kalbos skaitmeninėje aplinkoje?
  26. Paskleista melaginga žinia esą nuo šiol lietuvių kalbos egzaminas visiems bus vienodas…
  27. Teismas pradėjo nagrinėti Seimo narių skundą dėl lietuvių kalbos egzamino palengvinimo
  28. Spaudos konferencija: Ar lietuvių kalba taps derybų objektu? (tiesioginė transliacija, video)
  29. V.Stundys: Egzamino palengvinimas tampa A.Butkevičiaus ir D.Pavalkio atsakomybės klausimu
  30. V. Stundys. Seime kelią skinasi antikonstitucinis Tautinių mažumų įstatymas

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. Kažin says:
    7 m. ago

    Stundys, sakydamas, kad 1994 metų Lietuvos ir Lenkijos bendrumo sutartyje “tekalbama apie rašybą pagal skambesį” paprasčiausiai žmonėms meluoja, nes joje yra pasakyta ir dėl pavardžių rašymo normų nusistatymo.
    Konkrečiai minėtos sutarties 14 straipsnio viename iš punktų yra sakoma, kad susitariančių šalių tautinių mažumų asmenys turi teisę “vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį. Detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje.” Lenkija vadovaudamasi tokiu Lietuvos įsipareigojimu dabar spaudžia Lietuvą jį įvykdyti, t.y. specialia sutartimi nustatyti lenkų pavardžių rašymo normas.
    Tokiu atveju Kirkilas turėtų Lenkijai pasiūlyti pasirašyti tą specialią sutartį, kurioje būtų sakoma, kad lenkų pavardės yra rašomos pagal lietuvių kalbos normas ir tokios pozicijos nepajudinamai laikytis. Ir taškas. Tačiau Kirkilas kažkodėl rodo iniciatyvą prieštaraujančią Konstitucijai ir VLKK kompetentingai nuomonei.
    Taigi laikas tokiais Lietuvai svetimais Kirkilo interesais susidomėti Lietuvos Seimui ir nustatyta tvarka išsiaiškinti, ar jie suderintini su Seimo nario ar komiteto pirmininko pareigomis.
    O Stundžiui, jeigu būti principingam, tai derėtų Seime kelti būtent tokį klausimą arba net 1994 metų sutarties notifikavimo klausimą.

    Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    7 m. ago

    Atsakymas panelei „Kažin”:

    Lietuvos-Lenkijos 1994 m. balandžio 26 d. sutartis yra teisinis dokumentas, o ne koks raštelis. Negali vienas sutarties punktas prieštarauti kitam.

    Sutartyje pasakyta, kad lenkai Lietuvoje ir lietuviai Lenkijoje turi teisę “vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį. Detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje.”

    Dabar šios taisyklės ir laikomasi. Tad kur čia matote sutarties pažeidimą arba įsipareigojimą rašyti kitaip negu įsipareigota sutartyje? Jei šis punktas netenkina, tai tikrai ne spaudimu ir ne ultimatumais jis gali būti pakeistas. Kaip rašomos Lietuvos piliečių pavardės nustato Lietuvos o ne Lenkijos respublika. Bent jau šioje srityje, regis, suverenitetas dar priklauso Tautai.

    O jei būtų pasirašoma dar kokia papildoma – speciali sutartis tai jos nuostatos neturėtų prieštarauti 1984 m. sutarčiai. Joje galėtų būti nebent išaiškinti rašymo pagal skambesį niuansai.

    Tai kas čia meluoja?

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    7 m. ago

    Priekaištai iš nesupratimo. Matyt, nesupratote, kas yra pasakyta. Jokio punktų prieštaravimo nėra. Viskas pasakyta viename sutarties punkte, kuris yra iš dviejų sakinių. Dėl pavardžių rašymo jame yra pasakyta atskiru sakiniu, kuris papildo pirmąjį sakinį, nustatantį pavardžių vartojimą. Akivaizdu, kad pavardė vartojama ir rašytine forma. Kaip rašyti, yra Šalių įsipareigota nustatyti specialioje sutartyje, kuri, matyt, dar nesudaryta. Taigi, kaip rašyti pavardes, negali būti sutarta kitaip negu išplaukia iš Konstitucijos ir VLKK nustatymo. Jeigu Lenkija su tuo nesutinka, tai ta speciali sutartis gali būti nesudaryta 100 metų. Lietuva jokių sutarties pažeidimų nepadaro – pavardes vartoja pagal skambesį ir rašo pagal valstybinės lietuvių kalbos gramatines normas.
    Žodžiu, sutartyje kalbama apie pavardžių vartojimą pagal skambesį, o dėl jų detalių rašymo normų nustatymo – sakoma, kad tai bus nustatyta specialia sutartimi.
    Taigi netiesa, kad 1994 metų sutartyje jau yra susitarta, jog pavardės rašomos pagal skambesį mažumos kalba. Iš tikrųjų dėl jų rašymo normų joje dar nėra susitarta. Tokį sutarties punkto supratimą sąlygoja būtent tas antrasis sakinys.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      7 m. ago

      Noriu įsiterpti į jūsų ginčą visai iš kitos pusės.
      Tiek straipsnis, tiek jūsų ginčas rodo, kad pastaruosius kelis šimtmečius įsigalėjo ydingas visuomenės valdymo būdas. ‘Sukalama’ valstybės pareigybių piramidė, kuri be žmonių nieko nereiškia. Pačios pareigos užtikrina IŠORINĘ jėgą tam, kuris užims tas pareigas. Ta išorinė jėga, tarkim, šimteriopai viršija, žmogaus galimybes (pvz., autobuso vairo stiprintuvas). Vidutinybėms pareigos yra gyvybiškai svarbios įgyti kažkokią vertę visuomenėje. Žmonės stiprūs, kaip asmenys, nesivelia į tas grumtynes dėl pareigų. Gaunasi, kad prie ‘vairo sėda’ ne patys protingiausi. Atsiranda vidinė įtampa visuomenėje (pvz., jei keleiviai mato, kad jie geriau vairuotų ir nedaužytų autobuso). Vidutinybės kuria įstatymų raizgalynę, kurios neįmanoma perprasti net patiems kūrėjams.
      Jūs, čia ginčydamiesi, galite pranokti savo suvokimu, bet jūsų ‘pareigos’ visuomenėje yra, tarkim, keliais lygiais žemiau už tuos, kurie gali spręsti šiuos klausimus – jūsų NIEKAS neišgirs. Kokia prasmė amžinai reikšti nepasitenkinimą ‘valdžios’ veiksmais?
      Nuobodžiai, atkakliai priminsiu, kad žmonijoje tūkstančius metų vyravo visuomenės valdymo būdas pagrįstas asmens vidine jėga. Net dabar dar yra genčių neturinčių parašytų įstatymų, ten žmogaus ŽODIS yra vertesnis už ‘išsivysčiusių’ šalių įstatymus.
      Dabar, net norėdami, negalėtume grįžti į gentinius visuomenės santykius, bet santykius vis tik reikia permąstyti iš pamatų. Pabandom? (parašyčiau savo sąlygas).

      Atsakyti
      • Kažin says:
        7 m. ago

        O kokia prasmė mąstyti visuomenės santykius, jeigu pagal pareigines galias negali jų spręsti? Tam, kad “amžinai reikštum nepasitenkinimą juos sprendžiančios valdžios veiksmais”, bet juk tie – vidutinybės, kurie juos sprendžia “neišgirs”.
        Vidutinybė yra kokybiškai kitas žmogus, jis gyvenimą “knisa” pagal save, o kai tokių dauguma, tai visokie mąstymai pasaulyje nieku – Sizifo darbu. Todėl prasmė kalbėtis asmenims yra tik profesinėmis kalbomis. Kitais atvejais yra tik kalbos savo malonumui. Viešai kalbant apie valdžią, kalbama ne valdžiai, o yra kalbamasi tarpusavyje tų, kurie išmano dalykus tuo pačiu lygiu. Tačiau, kai tai vyksta aplinkoje, kurioje be jokios tvarkos yra galimybė reikštis skirtingiems lygiams, tuomet kalbėjimuose pereinama į “pasispjaudymą”, kuris atitinka vidutinybių polinkius ir poreikius. Demokratija kaip ir lazda turi du galus… Dabar pasaulis priartėjo prie jos negalimumo…
        Tai va toks santykių permąstymas.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          7 m. ago

          ‘Kažin’, supratau, kad tu nesiruoši nieko keisti, ačiū. Ieškosiu tų, kurie sugeba mąstyti ir mokslo pagrindu spręsti visuomenei kylančius klausimus.
          Beje, neteisybę rašai: ,,Vidutinybė yra kokybiškai kitas žmogus, jis gyvenimą “knisa” pagal save, o kai tokių dauguma, tai visokie mąstymai pasaulyje nieku – Sizifo darbu.” Pvz., kai Marksas mąstė apie kitokius visuomenės santykius, tuomet irgi buvo vidutinybės, tik jos nesuprato pamatinės ‘marksizmo’ klaidos, dėl kurios Markso darbas yra niekinės vertės. Pasekmes žinome. Pvz., krikščionybę, budizmą… vidutinybėms irgi primetė ‘mąstytojai’.

          ‘Kažin’, aš tai, gal naiviai, bandau rasti čia ‘alke’ kelis žmones, kurie norėtų keisti.
          Ką tu darai ‘alke’, kokia prasmė tavo nesuskaičiuojamų ‘atsiliepimų’?

          Atsakyti
          • Kažin says:
            7 m. ago

            Paties numanoma išeitis iš padėties, sprendžiant “visuomenėje kylančius klausimus” kažkio ypatingo mokslo pagrindu, yra mano supratimu idėja fiks. Be to, ji nėra nauja. Antai komunistai turėjo visuomenės kūrimo mokslinį pagrindą, kurį vadino moksliniu komunizmu, o kas iš jų komunizmo kūrimo moksliniu pagrindu išėjo praktikoje gerai žinoma.
            Manau, kad, atsiliepdamas į rašinius alke.lt, vykdau visuomenės švietimo misiją. Be to, jais viešai oponuoju rašinio ar komentatorių mintims, jų nuomonėms, dėstau kas darytina, kad valstybės reikalai eitų į gerą ir t.t. ir pan. Taigi, aš pasisakau ne tik už visuomenės santykių keitimąsi, bet ir dėstau ką konkrečiai ir kaip keisti valstybės valdymo sąrangoje, politiniame visuomenės gyvenime, kokios negerovės tai atlikus nyktų iš gyvenimo, visuomenės santykių ir pan.
            Čia matau savo “atsiliepimų” prasmę.
            Apskritai visuomenės realius santykius blogais padaro atitinkamų silpnybių turintys žmonės ir visų pirmiausia valdžios galias turintys asmenys. Taigi realiausias visuomenės keitimųsi kelias yra netinkamų asmenų valdžioje keitimas tinkamais. Asmenų valdžioje pasikeitimams vykti yra numatyti rinkimai. Jeigu valdžioje ir po rinkimų lieka vis tie patys netinkami asmenys, vadinasi kažkas netvarkoje yra su rinkimų sistema. Taigi griebkimės už jos keitimo, asmenų tinkamų kandidatavimui į valdžias parinkimo ir jų viešinimo savo aplinkose ne tik prieš rinkimus, bet dar gerokai iki jų – iš anksto…
            Čia turėjau galvoje demokratišką visuomenės santykių keitimą, o ne keitimą su šautuvu…

          • Kemblys says:
            7 m. ago

            Kažin, net įdomu, kaip tu keistum ,,rinkimų sistemą” nebūdamas valdžioje. Kaip tu parinktum ,,kandidatavimui tinkamus asmenis”?
            Žodžiu, kol neparinksi tinkamus asmenis į valdžią, tol negalėsi keisti rinkimų sistemos ir……… kol nepakeisi rinkimų sistemos tol tinkami asmenys nepateks į valdžią 🙂

            Kažin, rašyk trumpai, nes pats sau prieštarauji.

          • Kažin says:
            7 m. ago

            Tuos “kaip keisčiau, kaip parinkčiau”…, kitus su tuo susijusius dalykus esu Alke.lt nuosekliai dėstęs ne kartą, todėl ranka nekyla dar apie tai rašyti.
            Galiu tik pasakyti, kad per pora metų atlikus tam tikrą įdirbį, kurį galėtų atlikti keli tam pasišventę ir pagal savybes galintys visuomenės autoritetais tapti asmenys, visgi yra galimybė 2/3 į Seimą patekti per esamą rinkimų sistemą.

            Pats, atrodo, menkai įsivaizduoji dalykus apie kuriuos rašau. Dėl to randi, kad prieštarauju sau…

          • Kemblys says:
            7 m. ago

            Ne ‘atrodo’, o tikrai menkai įsivaizduoju tuos dalykus apie kuriuos tu rašai…………..

  4. Atas says:
    7 m. ago

    Nejau Kirkilas nesupranta kas yra skambėsys?

    Atsakyti
  5. Vytautas iš Šlavėnų kaimo says:
    7 m. ago

    Kirkilas užsispyręs siekia Herostrato garbės. Juk žmogelis nori įamžinti savo egzistenciją šioje ašarų pakriūtoje. Ir nemažai tokių padleckių Lietuvoje. Paskaitykit komentarus ”delfyje”. Oi kiek ten Lietuvai priešiškų asabų reiškiasi. Taigi Kirkilas nėra originalus, šiuo atveju….Na, bet norisi….mat rosija zoviot..

    Atsakyti
  6. Aš ir manau says:
    7 m. ago

    Kad čia tuščias Kirkilo įsiamžinimo noras, kenkiantis Lietuvos įstatymams.

    Atsakyti
  7. Bartas says:
    7 m. ago

    Kai stotelėje paklausiau, kuri keleivinė manę nuvež į senamiestį, kaunietis nesuprato. Paklausiau “autobuso” , klaustukas iš marmūzės dingo.

    Atsakyti
    • Gustavas says:
      7 m. ago

      Kirkilui siūlau nuvykti į Biržų rajoną prie Kirkilų karstinių ežerėlių ( tokius matau per televiziją reklamuojant) ir pasinerti su kuo didesniu akmeniu rankose .Štai čia jis skambesį išgirstu ir suprastu VARPŲ AIDAI ,VARPŲ AIDAI KAI JUOS GIRDI SUSIMASTAI …. .

      Atsakyti
      • pušis says:
        7 m. ago

        Nepadės ir akmuo. Š**** visada išplaukia, o su kokiu malonumu mėšle murkdo kitus…

        Atsakyti
  8. Žemaitis says:
    7 m. ago

    Parsidavėliui “politikui” Kirkilui niekada nerūpėjo Lietuva ir jos žmonės. JIs tiek tarybiniais laikais, tiek ir po atkūrimo Nepriklausomybės , kaip buvo parsidavėliu, taip ir liko. Mes kažkodėl nežinome jo genologinio medžio: gal jo protėviai niekuomet nebuvo lietuviais- nei prieš Jogailos išdavystę, ir tuo labiau po jos, kai lenkai ir kiti nekviestieji kitataučiai okupavę lietuvių žemes, nuodijo lietuvius skolon prekiaujamu alkoholiu ir po to už negrąžintas skolas atėminėjo žemes ir turtą. Gal prasigėrusiųjų Kirkilų palikuonis su pakitusiomis Vergo sindromu sergančiomis smegenimis nebesuvokia , kad taip tęsia savo protėvių išdavikišką veiklą . Kaip tokį Lietuvių tautos išdaviką ir kenkėją – šėtoniškąjį padarą šventa Lietuvos žemelė nešioja?

    Atsakyti
  9. arvydas damijonaitis says:
    6 m. ago

    Svarbu. Akivaizdūs okupacijos padariniai: Kirkilas turi dvi ruses žmonas, Šiaulienės kilmė- …? Šitie kirkilai ir šiaulienės, posovietinės daugumos reliktai, ”išmano” ko reikia, kad jų vaikaičiai gyventų rusiškame “internacionale” – būtina sunaikinti lietuvių kalbos valstybingumą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimo nariai kreipėsi į KT dėl karantino apribojimų

2021 04 14
J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

2021 04 10
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

2021 04 09
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

2021 04 09
Ramūnas Karbauskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

LVŽS dėl karantino draudimų ketina kreiptis į KT

2021 04 08
Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

2021 04 08
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ateities forumas: „Lietuvių kalba globaliame pasaulyje“ (tiesioginė transliacija)

2021 04 06
Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

Nauja kultūros vertybių svetainė (video)

2021 04 05
A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

A. Petrulis. Laikas susirūpinti lietuvių kalbos likimu

2021 04 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę
Gamta ir žmogus

Vasara Nida kvies į Olimpinę šventę

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai
  • Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 891; komentarų: 14
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 498; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 435; komentarų: 33
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 425; komentarų: 4
  • S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Nelegali emigracija (II) peržiūrėta: 292; komentarų: 1
  • Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga peržiūrėta: 290; komentarų: 14

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Seimo nariai kreipėsi į KT dėl karantino apribojimų

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 14
0
Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinės Vyriausybės siūlymo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), daugiau kaip 30 Seimo narių...

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 10
9
J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

Viešąją kalbą baigia užnuodyti edukacija. Ji graužia mūsų švietimą su jo šaknų prasminėmis sąsajomis ir su praamžiais pasaulėžiūriniais vaizdiniais: šviesti,...

Skaityti toliau

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

by Ditė Česėkaitė
2021 04 09
0
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui

Seimo narys Aidas Gedvilas, įpareigotas Darbo partijos frakcijos, parengė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl kovo 23 d. priimtų Žmonių užkrečiamųjų...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Teisinga istorija... apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Balsas iš anapus apie Karantino palydovas – akių sausumas
  • Diriguojami apie M. Kundrotas. Politikos tikrovė per psichikos akinius
  • Balsas iš anapus apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Neringa apie profesiją apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
Kitas straipsnis
Lietuviški filmai sulaukė sėkmės Baltijos šalių dokumentikos forume

Lietuviški filmai sulaukė sėkmės Baltijos šalių dokumentikos forume

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai